- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-966-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Izolda Nėnienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. A. M., A. A.
- Atsakovas
- UAB „Dambravos agroservisas”
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei A. A. M., atsakovo UAB „Dambravos agroservisas” atstovams V. G. ir advokatei Rasai Malinauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-644/2010 pagal ieškovės A. A. M. ieškinį atsakovui UAB „Dambravos agroservisas“ dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 77-80) prašė priteisti iš atsakovo 9100 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi servitutu žemės sklype (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2004-0614 iki 2007-12-29; priteisti iš atsakovo 2600 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-12-29 iki 2009-01-09 bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sudaryti su ieškove 0,5200 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nustatant 2600 Lt nuomos mokestį per metus nuo ieškinio teismui padavimo dienos.
Ieškovė nurodė, kad pagal Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B. 2005-07-19 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ji tapo 0,5200 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininke. Jos nuosavybės teisė įregistruota VĮ Registrų centre. Į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės jos motinai O. K., mirusiai 1997-02-07 (Kauno apskrities viršininko 2004-06-11 įsakymas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų raj. ir Birštono sav.) Nr. 02-07-4949, Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-06-11 d. sprendimas Nr. 69/16101, Kauno apskrities viršininko 2007-12-29 d. įsakymas dėl Kauno apskrities viršininko 2004-06-11 įsakymo Nr. 02-07-4949 ir sprendimo Nr. 69/16101 pakeitimo (Prienų raj.) Nr. 02-07-14062). Minėtame žemės sklype yra atsakovo pastatai: mechaninės dirbtuvės, estakada ir iki 2008 balandžio mėnesio buvo katilinė, kuri šiuo metu yra nugriauta, nesuderinus su ja ir neatlikus žemės cheminio ir mechaninio užterštumo tyrimo. Tokiu būdu atsakovas, naudodamasis pastatais, naudojasi ir jos žeme. Kauno apskrities viršininko 2004-06-11 įsakymu Nr. 02-07-4949 ginčo sklype buvo nustatytas servitutas - teisė svetimiems statinio naudotojams naudoti statinius stovinčius jos sklype. Atsakovas servitutu naudojosi nuo 2004-06-14 iki 2007-12-29, kol servitutas Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 02-07-14062 buvo panaikintas. Dėl to, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo nustatytas pastatų, priklausančių atsakovui, servitutas, ji patyrė turtinę žalą, nes negalėjo savo sklypu disponuoti. Įvertinant tai, kad servitutu atsakovas naudojosi 3 m. 6 mėnesius, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2600 Lt piniginė kompensaciją už kalendorinius metus (CK 4.129 str.). Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių ( statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 str. nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Ieškovė nurodė, kad ji ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau jis atsisakė ją sudaryti bei mokėti nuomos mokestį. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus darbuotojams 2007-12-07 nagrinėjant jos prašymą dėl servitutų panaikinimo žemės sklype, nagrinėjime dalyvavęs atsakovo direktorius V. G. pasižadėjo sumokėti jai žemės nuomos mokestį nuo žemės sklypo paženklinimo dienos - 2001-05-25, tačiau savo pažado atsakovas neįvykdė, nors praėjo jau 8 metai. Šiais atsakovo veiksmais yra pažeidžiamos jos turtinės teisės, todėl atsakovas įpareigotinas sudaryti su ja žemės sklypo nuomos sutartį, nustatant, kad 0,5200 ha žemės sklypo nuomos kaina metams yra 2600 Lt. Nuomos dydis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Registrų centras“ 2008-07-28 turto vertės nustatymo aktu žemės sklypas buvo įvertintas 23000 Lt. Ginčo žemė yra žemės ūkio paskirties, tačiau joje esantys pagerinimai, tiesiogiai įtakoja žemės nuomos kainą, t.y. žemės sklype yra komunikacijos - elektra, šalia yra artezinis šulinys su vandeniu, privažiavimas iki sklypo yra asfaltuotas. Be to, atsakovas žemės sklypu naudojasi komerciniais tikslais, todėl vieno aro nuomos kaina metams yra 50 Lt. Iš atsakovo priteistinas ir žemės nuomos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007-12-07 iki 2009-01-09, kas sudarys 2600 Lt, bei pagal CK 6.37 str. 2 d. atsakovas taip pat privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat nurodė, kad ji per visą šį laikotarpį nesinaudojo ir negalėjo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes atsakovas užėmęs visą sklypą, t.y. ant žemės stovi pastatai, o iki pastatų atsakovas privažiuoja per sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“ ieškovei A. A. M. 2600 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi servitutu ir 1300 Lt žalai atlyginti, viso – 3900 Lt, bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat teismas priteisė iš ieškovės 316 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui bei 8,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš atsakovo priteisė 59,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad byloje pripažįstama, kad A. A. M. priklausančiu žemės sklypu naudojasi UAB „Dambravos agroservisas“, t. y. jame stovi jam priklausantys pastatai: mechaninės dirbtuvės ir estakada ir prie šių pastatų atsakovas privažiuoja per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Neginčijama, kad šiuo žemės sklypu pagal paskirtį negali naudotis ieškovė, nes visas sklypas naudojamas atsakovo veiklai. Be to teismas pažymėjo, kad servitutas buvo nustatytas visam žemės sklypo plotui, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklypas yra 0,52 ha, iš jų 0,52 ha užstatytos teritorijos (b.l. 16). Akivaizdu, kad dėl šios priežasties ieškovė negalėjo bei negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, dėl ko teismas sprendė, kad ji turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl servituto nustatymo. Ieškovė prašydama priteisti po 50 Lt už vieną arą vieneriems metams turtinės žalos atlyginimo, o taip pat atsakovas nesutikdamas su šiuo dydžiu ir prašydamas priteisti po 300 Lt už metus už visą servitutą, nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių šio dydžio nustatymo metodiką, dėl ko jo dydį nustatė teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į žemės nuomos kainas (interneto duomenimis) vertino, kad tikslinga nustatyti 1300 Lt (25 Lt už vieną arą) piniginę kompensaciją vieneriems metams už naudojimąsi servitutu.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už laikotarpį nuo 2004-06-14 iki 2007-12-29, teismas tenkino iš dalies ir ieškovei už atsakovo naudojimąsi servitutu priteisė 2600 Lt piniginę kompensaciją už 2006-2007 metų laikotarpį. Teismas nurodė, kad ieškovė paveldėdama savo mirusios motinos O. K. turtą (tame tarpe ir ginčijamą žemės sklypą) perėmė visas jos teises ir pareigas, t. y. ir teisę pareikšti ieškinį teisme dėl piniginės kompensacijos priteisimo už naudojimąsi žemės servitutu. Ji žinojo, kad atsakovas nemoka jokios piniginės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu, todėl būdama pakankamai atidi ir sąžininga, galėjo ir turėjo galimybę kreiptis į teismą per protingą laiko tarpą, tačiau, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir į teismą kreipėsi tik 2009-01-09.
Taip pat teismas sprendė, kad tikslinga priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1300 Lt padarytai žalai už naudojimąsi žemės sklypu, atlyginti, už laikotarpį nuo 2007-12-29 iki 2009-01-09 (CK 6.249 str. 1 d.) bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė negalėjo bei negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, teismas sprendė, kad ji turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl jos nuosavybės teisės suvaržymo. Atsakovo paaiškinimus, kad jis sutinka mokėti tik už 1500 m² žemės sklypo ploto naudojimąsi, teismas vertino kaip nepagrįstus. Nurodė, kad iš byloje esančių topografinės bei fotonuotraukų matyti, kad ieškovei priklausančiu žemės sklypu faktiškai yra visu naudojamasi, t.y. aiškiai matyti išvažinėti keliai iki atsakovui priklausančių pastatų. Be to atsakovas pripažino, kad ieškovė žemės sklypu pagal paskirtį faktiškai naudotis negali, ką beje patvirtina ir atsakovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (b.l. 41-55). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas norėdamas naudotis tik dalimi sklypo, turėtų nusistatyti servitutą pagal atitinkamai paruoštą ir suderintą projektą. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad atsakovas naudojasi visu žemės sklypu, todėl atitinkamai turėtų atlyginti ieškovei padarytą žalą už visą sklypą, o ne už jo dalį.
Ieškovės reikalavimą - įpareigoti UAB „Dambravos agroservisas“ per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sudaryti su ieškove 0,5200 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nustatant 2600 Lt nuomos mokestį per metus nuo ieškinio teismui padavimo dienos, teismo vertino kaip teisiškai nepagrįstą, nes įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį prieštarautų sutarčių sudarymo laisvės principui, įtvirtintam CK 6.156 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti: papildomai priteisti iš atsakovo 1300 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi servitutu už 2006 metus bei papildomai priteisi 1300 Lt kompensaciją už naudojimąsi servitutu 2007 m.; pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl 1300 Lt žalos atlyginimo už 2008 m. ir papildomai priteisti 1300 Lt žalai atlyginti bei 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove 0,52000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir mokėti 2600 Lt žemės nuomos mokestį per metus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas keistinas dėl šių motyvų:
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 9100 Lt kompensaciją už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2007 m. gruodžio 29 d.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog nei ji, nei atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių savo prašomos kompensacijos dydžio nustatymo metodikos. Taip pat apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei piniginę kompensaciją už 2006-2007 m. laikotarpį, kompensacijos dydį sumažindamas 50% nuo ieškovės prašomos priteisti sumos t.y. nuo 2600 Lt iki 1300 Lt per metus, bei daliai ieškinio reikalavimų pritaikydamas ieškinio senatį. Apeliantė nurodo, kad nustatant kompensacijos dydį reikėtų vadovautis LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, kuriuo yra patvirtinta žemės vertinimo metodika. Pagal šio nutarimo 5.1 p., žemei, kuri užimta pastatais ir naudojama kitai paskirčiai - komercinei paskirčiai, turėtų būti taikomas koeficientas iš 10. Tuo būdu, net pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo įvertinimą, kur sklypo vertė nurodyta tik 10 000 Lt, ieškovei priklausančio žemės sklypo kaina turi būti 100000 Lt bei nustatyta valstybinės žemės sklypo nuomos kaina, kuri yra 4%. Tuo būdu ieškovei priklausančio sklypo nuomos kaina turi būti 4000 Lt per metus. Ieškovė, atsižvelgdama į šios dienos realijas, t. y. sunkią ekonominę ir finansinę padėtį šalyje, nuomos (kompensacijos) kainą sumažino iki 2600 Lt per metus. Teismas, nustatydamas jai priteistinos kompensacijos dydį, vadovavosi CK 4.129 str., 6.249 str. l d. bei jam suteikta nuožiūros teise, tačiau, apeliantės nuomone, teismas turėjo remtis ir konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismas neįvertino šių aplinkybių: kad ieškovė visiškai neteko galimybės naudotis jai priklausančiu žemės sklypu pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nes tiesioginė žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio; kad šio žemės sklypo žemės našumo balas yra gana aukštas (31 balas), tuo tarpu žemės sklypas yra užstatytas atsakovui priklausančiais statiniais; kad atsakovas, būdamas juridinis asmuo, sklypą naudoja komerciniais tikslais ir gauna iš to pastovią naudą; kad atsakovas neatlygintinai naudojasi sklypu nuo 1997 metų. Byloje pateikti įrodymai - sklypo fotonuotraukos, patvirtino aplinkybes, kad atsakovas žemės sklypą naudojo ir naudoja kaip privažiavimą iki savo pastatų, taip suformuodamas ieškovei visiškai nereikalingus kelius žemės sklype bei sudarydamas jai papildomus apsunkinimus naudoti žemės sklypą pagal tiesioginę paskirtį. Aplinkybės, kad atsakovas žemės sklypą naudoja komerciniais tikslais yra konstatuotos atsakovo pateiktoje žemės sklypo vertinimo ataskaitoje( b.l. 41- 45), tą patvirtino ir atsakovo atstovas. Teismas neįvertino to, kad didesnę ieškovei priteistinos kompensacijos kainą negu 1300 Lt per mėnesį, sąlygoja ir tokie veiksniai kaip asfaltuotas privažiavimas iki žemės sklypo, įvestos komunikacijos: elektra, vandentiekis, kanalizacija, todėl teismo nustatyta 1300 Lt kompensacija per metus arba 108 Lt per mėnesį už juridinio asmens naudojimąsi 52 arų žemės sklypu, yra aiškiai per maža. Be to, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. l d. ieškovė už gautas pajamas turės mokėti 15% gyventojo pajamų mokestį. Įvertinus metinį infliacijos lygį Lietuvoje, kuris Statistikos departamento duomenimis 2009 metais sudarė 9,5% , darytina išvada, kad teismo priteista 1300 Lt kompensacija per metus neatlygina ieškovės patirtų nuostolių, kas prieštarauja CK 4.129 str. bei teismų formuojamai praktikai, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai yra atlyginami, nes savininko nuosavybės suvaržymo sąlygos reikalauja užtikrinti teisingą atlyginimą (LR Konstitucijos 23 straipsnis).
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 2600 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-12-29 iki 2009-01-09 bei 5% dydžio metines palūkanas
Ieškovė sutinku su teismo pozicija, kad jai turi būti atlyginami nuostoliai už 2008 metus, tačiau mano, kad teismo priteista 1300 Lt suma per metus yra per maža, nes toks dydis neatlygins jai padarytos žalos. Pagrindai atlyginti nuostolius dėl servituto yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu - tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai „galimybės naudotis daiktu netekimas, nepatogumų radimas ar kita įvertinta pinigais". Apeliantė nurodo, kad ji neteko galimybės naudotis visu žemės sklypu 0.52 ha žemės sklypu, žemės ūkio paskirties sklypas visiškai netinkamas naudotis žemės ūkio veiklai, be to, jis yra užterštas, atsakovas griovė dalį jam priklausančių statinių, to nesuderinęs su sklypo savininke, neturėdamas projekto ir leidimo. Tai pavirtina byloje esantys statinių griovimo aktai, o iš nuotraukų matyti, kad nugriauti pastatai, t. y. statybinis laužas, kuris iki 2009-12-06 yra nesutvarkytas. Tai patvirtina ir Prienų raj. savivaldybės mero 2008-12-31 raštas Nr. (2.1-R2-M-479).
Dėl reikalavimo sudaryti nuomos sutartį
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji verčia prieš atsakovo valią sudaryti su juo sutartį. Mano, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų - Kauno apskr. Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus protokolo 2007-12-07, kuriame atsakovas dalyvavo ir pasižadėjo sumokėti jai už žemės sklypo nuomos mokestį nuo 2001-05-25, iš ieškovės su atsakovu susirašinėjimo iki teismo, t. y. atsakovo direktoriaus V. G. 2008-01-11 rašto, 2008-09-01 laiško, kuriame atsakovo direktorius sutinka mokėti nuomos mokestį, tačiau tik už tą žemės sklypo dalį, kuri yra po pastatais, iš 2009-10-23atsakovo atsakymo ieškovės atstovei, kad sutinka mokėti 300 Lt nuomos kainą, tačiau tik už plotą, esantį po atsakovo pastatais, iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, - darytina išvada, jog atsakovo valia yra išreikšta, jis sutinka ieškovei mokėti nuomos mokestį, tačiau jo nuomone, nuomos sutartis ir nuomos kaina turi būti mokama ne už visą 52 arų žemės sklypą, kuriuo jis naudojasi, tačiau tik už 890 kv.m. plotą, ant kurio stovi atsakovo mechaninės dirbtuvės, ko pasėkoje jis siūlo ieškovei aiškiai per mažą nuomos kainą. 2007-12-07 Kauno apsk. viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus protokole taip pat aiškiai išreikšta atsakovo valia sudaryti nuomos sutartį. Be to, apeliantės nuomone, teismas atmesdamas šį reikalavimą, pažeidė jos, kaip teisėto žemės sklypo savininko, teises ir suteikė atsakovui galimybę toliau piktnaudžiauti teise ir neatlygintinai naudotis žemės sklypu bei pažeidinėti ieškovės turtinius interesus.
Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (t. 2, b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 186 straipsnis).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ieškinį tenkindamas iš dalies, atsižvelgė į tai, jog ieškovė A. A. M. 0,52 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai tapo tik po to, kuomet ieškovė pagal 2005-07-19 paveldėjimo teisės liudijimą (t.1, b. l. 7-10) buvo įformintos nuosavybės teisės į paveldimą turtą, likusį po ieškovės motinos O. K. mirties 1997 m. vasario 7 d. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiagoje esantys VĮ Registrų centro 2007-07-27 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre duomenys (t.1, b. l. 11-13). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo už naudojimąsi aukščiau nurodytu žemės sklypu gali būti tenkinamas ne nuo šio žemės sklypo paženklinimo dienos, t. y. 2010-05-25 ir ne nuo 2004- 06-11 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-07-4949 dėl nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo dienos (t.1, b. l. 14). Tuo pačiu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracijai 2007-12-07 išnagrinėjus ieškovės prašymą dėl nepagrįstai administracine tvarka ieškovės paveldėtame žemės sklype neatlygintino servituto atsakovui nustatymo, ieškovė A. A. M. įgijo reikalavimo teisę į atlyginimą už naudojimąsi žemės sklypo žeme iš atsakovo (CK 6.2 straipsnis), nors tarp šalių ir nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto (ginčo atveju žemės sklypo) nuomos sutartis. Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus atsakovo prievolę už tam tikrą laikotarpį mokėti ieškovei nekilnojamojo turto nuomos mokestį, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu buvo suvaržytos prieš jos valią. Šias aplinkybes patvirtina ir jos pretenzijų, išreikštų 2009-08-27 rašytiniame pasiūlyme atsakovui dėl žemės nuomos mokesčio nustatymo (t. 1, b. l. 82) bei atsakovo 2009-10-23 atsakymo į anksčiau paminėtą pasiūlymą (t. 1, b. l. 83) turinys, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo prievolę atlyginti už naudojimąsi svetimu turtu išlaidas ir priteisė iš atsakovo ieškovei kompensaciją CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Vienok, kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, atsakovas UAB “Dambravos agroservisas” nėra ir nebuvo išreiškęs ketinimų sudaryti su ieškove dėl jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nuomos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove 0,52 ha ploto žemės sklypo, esančio Čiudiškių kaime, Išlaužo seniūnijoje, Prienų rajone, nuomos sutartį pagrįstai konstatavo, kad tam nėra įstatyminių prielaidų, susijusių su sutarčių sudarymo laisvės principu bei jų valios išraiška. Būtent dėl šios aplinkybės iš atsakovo ieškovei ir buvo priteista piniginė kompensacija už naudojimąsi ieškovės nekilnojamuoju turtu, o ne žemės nuomos mokestis (CK 4.129 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių galimybes laisvai naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, pagrįstai konstatavo, jog absoliučia prasme naudotis savo žemės sklypu nebuvo, nes šiame sklype atsakovas, naudodamasis pastatais ne po šiais pastatais esančia žemės ūkio paskirties žeme taip pat nesinaudojo. Ši aplinkybė, kaip ir teismo nuoroda į tai, jog šalys skirtingai vertina galimybę priklausomai nuo aukščiau paminėto žemės sklypo vertės ir galimybių gauti iš šio žemės sklypo eksploatavimo skirtingo dydžio prognozuojamas pajamas, teisėjų kolegijos nuomone lėmė pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio sumažinimo. Tokia išvada darytina ne vien atsižvelgiant į žemės sklypo vertės skirtingus vertinimus, bet ir į tai, jog sutinkamai su 2009-02-03 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos priežiūros valstybinės priežiūros skyriaus akto Nr. 32 ir tos pačios institucijos 2009-09-03 akto Nr. 34 (t.1, b. l. 84, 85) duomenimis dalis ieškovės žemėje esančių pastatų yra nugriauti ir ieškovei priklausanti žemė yra nenaudojama. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ji ketino atsakovo nenaudojamą žemės sklypo dalį naudoti pagal paskirtį, o byloje esanti medžiaga, t. y. tiek abiejų šalių pateiktų priedų prie ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) duomenys (t. 1, b. l. 25-30; 41-56) t. sk. ir fotonuotraukų turinys, nepaneigia pirmosios instancijų teismo išvadų dėl nustatytos teismo kompensacijos dydžio optimalumo. Tokia išvada darytina, įvertinus ir tą aplinkybę, jog visa apeliantės prašoma priteisti iš atsakovo kompensacijos už naudojimąsi servitutu ieškovės žemės sklype suma yra aiškiai neadekvati pačio sklypo ar jo nuomos kainoms, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies pagrįstai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).
Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą bei atsižvelgdama į tai, jog kiti apeliantės minimi apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi teisingam bylos išsprendimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš ieškovės atsakovui priteistinos advokatės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas bei remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB “Dambravos agroservisas” (į.k. 1704738651) 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.