Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., jos įgaliotam atstovui advokatui G. M., išnagrinėjusi E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, veikdama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiginius nuostatus direktoriui, būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, tame tarpe Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu, priėmė sprendimą lošimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudoti kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais lošimo įrenginius, o konkrečiai - tris kortų lošimo stalus, kurie nenurodyti leidime atidaryti lošimo namus (kazino) ir neregistruoti Lietuvos lošimo įrenginių registre (toliau - registras). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu 10 straipsnio 8 dalimi, šis įstatymas nesuteikia teisės lošimo organizavimo vietose lošimo įrenginius naudoti kitais ne su azartiniu lošimų organizavimu susijusiais tikslais. Personalo rengimas darbui su lošimo įrenginiais, personalo ugdymas lošimo namuose (kazino) naudojant lošimo įrenginius, šiuo atveju kortų lošimo stalus, nėra leidžiamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, todėl bendrovė negali naudoti lošimo įrenginių jokiems mokymams, kurių metu sudaromos galimybės personalui ar būsimiems darbuotojams susipažinti su kortų lošimo taisyklėmis, ugdyti jiems įgūdžius prie lošimo įrenginių. Bendrovės direktorė E. P., nesant Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme leidimo lošimo namuose (kazino) naudoti lošimo įrenginius mokymo tikslais, naudodama tris kortų lošimo stalus, kurie laikytini lošimo įrenginiais, ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, šiuo atveju mokymo tikslais (2014 m. rugpjūčio 18 d. Priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus pažymoje Nr. IVL-877 „Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose fiksuotus įvykius“ užfiksuoti mokymai buvo vykdyti: 2014 m. gegužės 22-26 d., 2014 m. gegužės 30-31 d., 2014 m. birželio 1 d., 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. birželio 6-8 d., 2014 m. birželio 11 d.), pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 8 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad lošimo namuose stovintys stalai nėra laikytini lošimų įrenginiais, kadangi jie jau senokai išregistruoti iš lošimo įrenginių registro. Jau 2010 m. šitie stalai buvo išregistruoti ir lošimo namuose atliktas patikrinimas. Kadangi yra vykdomi visokie renginiai ir kai nėra lošimo namuose žmonių, stalai yra naudojami personalui atsisėsti ir įgūdžius lavinti bei mokytis, kadangi šitos specialybės darbuotojų niekas neruošia, patys juos turi paruošti, apmokyti.

Liudytoja I. V. parodė, kad ji dirba Lošimų priežiūros tarnyboje kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste. Tikrinimo metu buvo pastebėta daugiau stalų negu nurodyta leidime, prie tų stalų sėdėjo žmonės ir buvo dėliojamos kortos. Direktorė paaiškino, kad tai žmonės iš gatvės, galbūt būsimi darbuotojai, jie buvo apmokomi. Buvo nustatyta, kad minėti stalai yra kortų lošimo stalai, kitaip sakant lošimo įrenginiai. Tai patvirtina ne tik stalų forma ir dydis, bet ir jų paskirtis, susijusi su kortų lošimais. Priežiūros tarnyba užfiksavo ant stalų kortų, žetonų, galimai spausdintų pinigų dėliojimus. Vienas iš minėtų stalų buvo paženklintas tapatumo ženklu ir tas tapatumo ženklas buvo išduotas būtent kortų lošimo stalui. Kadangi ant jų vyko lošimai mokymo tikslais, būtent ta paskirtis ir įrodo, kad tie stalai buvo naudojami kaip kortų lošimo stalai. O azartinių lošimų įstatymas draudžia naudoti lošimo įrenginius ne su azartiniu lošimu susijusiais tikslais. Įstatymas taip pat sako, kad mokymai yra atliekami prie lošimų įrenginių, tačiau tai turi atlikti ne azartinius lošimus organizuojančios bendrovės, bet tam tikros mokymų licenciją turinčios bendrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios licencijos neturi. E. P. pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 8 d., kadangi ji priėmė sprendimą lošimo namuose laikyti lošimo įrenginius, tai yra kortų lošimo stalus, ir juos naudojo mokymo tikslais. To daryti ji negalėjo. Personalo mokymas, rengimas darbui su lošimo įrenginiais galimas tik su tokiais įrenginiais, kurie įrašyti į Lietuvos įrenginių registrą. Mokyti galima tik prie registruotų stalų.

Liudytojas L. G. parodė, kad jis dirba Lošimų priežiūros tarnyboje ir atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykus į lošimų namus buvo pastebėta, kad yra daugiau stalų nei priklauso pagal leidimą. Prie šitų papildomų stalų pamatė asmenis, kurie kažką darė, o paskui nedelsiant pasišalino. Kaip vėliau paaiškėjo, lošimo namuose buvo laikomi papildomi trys kortų lošimo stalai ir prie jų vyko kažkokie lošimai. E. P. paaiškino, kad vyko mokymai, o mokymams yra atskiri reikalavimai, lošimo įrenginių negalima naudoti kitais tikslais, išskyrus azartinius lošimus. Tie stalai nebuvo įregistruoti nustatyta tvarka, jie laikytini lošimų įrenginiais, kadangi buvo pagaminti lošimų tikslais, prie jų galima lošti, jie sukurti lošimo organizavimo tikslais, prie jų galima laimėti ar pralaimėti pinigus.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji kaip vyresnioji specialistė pildė kai kuriuos su tikrinimu susijusius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko tikrinimo veiksmus. Tikrinimo metu buvo nustatytas lošimo įrenginių skaičius kaip registre ir dar buvo keli stalai, dėl kurių vyksta tyrimas. Taip pat buvo nustatytas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas. Buvo teigta, kad mokymo tikslais prie tam tikrų stalų vyko vienokių ar kitokių formų lošimai. Tačiau tam, kad mokymų tikslais vyktų lošimai prie lošimų įrenginių, turi būti nustatytas mokymo organizatorius ir išduota licencija. Prie tų stalų vyko lošimai, buvo dėliojamos kortos, žetonai.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 8 d. numatyta, jog draudžiama naudoti lošimų įrenginius kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais, kai mokymo organizatorius turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti. Pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2 str. 1 d. azartinis lošimas – tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ str. 1 d., įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga, liudytojų apklaustų teismo posėdžio metu parodymais.

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymo dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialaus tikrinimo matyti, kad 2014 m. gegužės 23 d. Lošimų priežiūros tarnyba pradėjo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Iš tikrinimo metu surinktų duomenų buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo namuose laikė daugiau lošimo įrenginių nei yra nurodyta leidime ir registruota registre ir juos naudojo kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais. Minimi trys papildomi stalai yra kortų lošimo stalai, nes savo forma ir dydžiu yra panašūs į kortų lošimo stalus, kurie numatyti leidime, įrašyti registre ir stovi bendrovės lošimo namų lošimo salėje. Minimi trys papildomi stalai yra padengti raudonos spalvos gobelenu, turi medinius apvadus, todėl negali būti laikomi paprastais stalais, naudojamais vykdant baro ar restorano veiklą bendrovės lošimo namuose. Minimų stalų paskirtis yra susijusi su kortų lošimais, taip pat šie stalai laikytini kortų lošimo stalais, kadangi Priežiūros tarnyba 2014 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje Nr. IVL-877 yra užfiksavusi ant stalų vykstančius kortų, žetonų bei galimai spausdintų pinigų dėliojimus. Tai, kad minėtų stalų paskirtis yra susijusi su kortų lošimais ir tai, kad minėti stalai turi būti laikomi kortų lošimo stalais įrodo tai, kad vienas iš minėtų stalų buvo paženklintas tapatumo ženklu Nr. KS000160. Specialus tapatumo ženklas buvo išduotas kortų lošimo stalui, kurio serija ir numeris buvo BJ/P lx 0911-208 (6-10 b.l.). Iš E. P. paaiškinimo matyti, kad lošimų namuose stovi 3 stalai, padengti raudonu gobelenu, prie kurių darbuotojai išrenka kortas, lavina įgūdžius, taip pat stalai yra naudojami galimiems darbuotojams supažindinti su kortų lošimo taisyklėmis (13 b.l.). Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus Lošimo įrenginių tikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu buvo fiksuotas 34 eksploatuojamų lošimo įrenginių skaičius (14-17 b.l.). Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos komandiruotės į Kauną ataskaitos matyti, kad 2014 m. gegužės 28 d. tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo namus pastebėta, kad lošimo namų salėje stovi 3 stalai (baldai), kurie savo išore yra panašūs į kortų stalus (20-21 b.l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti 3 stalai (baldai), kurie savo išore yra panašūs į kortų stalus (22-23 b.l.). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialiojo tikrinimo metu pateiktos vaizdo medžiagos peržiūros akto matyti, kad 2014 m. gegužės 22-26 d., 2014 m. gegužės 30-31 d., 2014 m. birželio 1 d., 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. birželio 6-8 d., 2014 m. birželio 11 d. ant minėtų 3 neįregistruotų lošimo stalų vyko kortų, žetonų bei galimai spausdintų pinigų dėliojimai (31-34 b.l.). Iš fotonuotraukų matyti, kaip ant minėtų 3 neįregistruotų kortų stalų vyko kortų, žetonų bei galimai spausdintų pinigų dėliojimai (35-46 b.l.). Iš pažymos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose fiksuotus įvykius matyti, kaip ant minėtų 3 neįregistruotų lošimo stalų vyko kortų, žetonų bei galimai spausdintų pinigų dėliojimai (50-53 b.l.). Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tikrinimo akto matyti, kad bendrovė laikydama lošimo namuose (kazino) daugiau lošimo įrenginių nei yra nurodyta leidime ir juos naudodama kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 8 d. (54-58 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę įrodo ir liudytojais teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojai I. V., L. G. ir L. M. parodė, kad tikrinimo metu buvo pastebėta daugiau stalų negu nurodyta leidime, prie tų stalų sėdėjo žmonės, buvo dėliojamos kortos. Direktorė paaiškino, kad tai žmonės iš gatvės, galbūt būsimi darbuotojai, jie buvo apmokomi. Buvo nustatyta, kad minėti stalai yra kortų lošimo stalai, kitaip sakant lošimo įrenginiai. Tai patvirtina ne tik stalų forma ir dydis, bet ir jų paskirtis, susijusi su kortų lošimais.

Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 8 d. yra apibrėžta leidžiamų laikyti lošimo įrenginių naudojimo paskirtis, t. y. minėtus lošimo įrenginius galima naudoti tik su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais, kai mokymo organizatorius turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti. Priežiūros tarnyba peržiūrėjusi bendrovės pateiktus vaizdo įrašus (Priežiūros tarnybos 2014 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. IVL-877) užfiksavo, kad lošimo namuose ant trijų kortų lošimo stalų, neįregistruotų Lietuvos lošimo įrenginių registre, vyko pasikartojantys kortų dėliojimai, kortų, žetonų bei galimai spausdintų pinigų dėliojimai. Iš bendrovės direktorės E. P. 2014 m. birželio 6 d. rašytinio paaiškinimo bei jos parodymų duotų teisme matyti, kad prie minėtų lošimo stalų darbuotojai išrenka kortas, lavina įgūdžius, taip pat, kad stalai naudojami galimiems darbuotojams supažindinti su kortų lošimo taisyklėmis, o taip pat iš bendrovės pateikto 2014 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 14-09-19 „Dėl atlikto specialaus tikrinimo“, konstatuotina, kad minimi stalai buvo naudojami mokymo tikslams, kadangi prie jų galimi bendrovės darbuotojai būdavo ne tik supažindinami su kortų lošimo taisyklėmis, bet prie jų buvo vykdomas ir pačių darbuotojų įgūdžių lavinimas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat patvirtino, jog jiems atvykus atlikti patikrinimą, tikrinimo metu buvo pastebėta daugiau stalų negu nurodyta leidime, prie kurių sėdėjo žmonės ir buvo dėliojamos kortos, vyko kažkoks žaidimas.

Personalo rengimas darbui su lošimo įrenginiais, išskyrus tada, kai mokymo organizatorius turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti, personalo ugdymas jiems lavinant įgūdžius prie lošimo įrenginių nėra leidžiamas Azartinių lošimų įstatyme, todėl bendrovė negali naudoti lošimo įrenginių jokiems mokymams, kurių metu sudaromos galimybės personalui ugdyti įgūdžius prie lošimo įrenginių ar būsimi darbuotojai supažindinami su kortų lošimo taisyklėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu, o taip pat Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Mokymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, išduoda Švietimo ir mokslo ministerija.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios licencijos vesti mokymus personalui neturi. Be to, pažymėtina, kad personalo mokymus gali organizuoti tik kita bendrovė, turinti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, o ne ta, kuri užsiima azartinių lošimų veikla.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2 str. 2 d. lošimo įrenginys – tai lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai.

To paties įstatymo 10 str. 7 d. numato, jog draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimų įrenginius, kaip tai numatyta šio įstatymo 16 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse.

Iš sisteminės šių įstatymo nuostatų analizės darytina išvada, jog lošimo įrenginio įregistravimas/išregistravimas nekeičia lošimo įrenginio statuso, t.y. nepriklausomai nuo to, ar įrenginys yra įregistruotas ar neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jis vis tiek yra laikomas lošimo įrenginiu, jeigu jis yra sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo įregistruoti lošimo įrenginį. Lošimo įrenginio įregistravimas/neįregistravimas sukelia tik tam tikras teisines pasekmes, t.y. jeigu lošimo įrenginys yra įregistruotas, jį galima eksploatuoti legaliai.

Minimi trys lošimų stalai, kurie yra neįregistruoti įstatymų nustatyta tvarka laikytini kortų lošimo stalais, nes savo forma ir dydžiu yra panašūs į kortų lošimo stalus, kurie numatyti leidime, įrašyti registre ir stovi bendrovės lošimo namų lošimo salėje, jie yra padengti raudonos spalvos gobelenu, turi medinius apvadus. Minimų stalų paskirtis yra susijusi su kortų lošimais, Priežiūros tarnyba 2014 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje Nr. IVL-877 yra užfiksavusi ant stalų vykstančius kortų, žetonų bei galimai spausdintų pinigų dėliojimus. Tai, kad minėtų stalų paskirtis yra susijusi su kortų lošimais ir tai, kad minėti stalai turi būti laikomi kortų lošimo stalais įrodo ir tai, kad vienas iš minėtų stalų buvo paženklintas tapatumo ženklu Nr. KS000160.

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P. ir jos įgalioto atstovo advokato G. M. iškelta versija, jog lošimo namuose stovintys stalai nėra laikytini lošimų įrenginiais, kadangi jie jau senokai išregistruoti iš lošimo įrenginių registro, o stalai yra naudojami personalui atsisėsti ir įgūdžius lavinti bei mokytis, laikytina nepagrįsta ir vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.

Ta aplinkybė, kad 2010 m. spalio 10 d. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos tikrinimo akte buvo padaryta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamuoju laikotarpiu (t.y. nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d.) bendrovei priklausančiuose lošimo namuose (kazino), esančiuose (duomenys neskelbtini), laikydama neeksploatuojamus lošimo stalus ir vieno iš jų nefilmuodama nepažeidė lošimų organizavimo tvarkos, nes bendrovė nebuvo įsipareigojusi filmuoti salėje laikomus neeksploatuojamus lošimo stalus, o Azartinių lošimų įstatymas nenumato tokios pareigos, nepašalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad E. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikydama lošimo namuose (kazino), esančiuose (duomenys neskelbtini), kortų lošimų stalus, kurie laikytini lošimo įrenginiais, ir naudodama juos ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, šiuo atveju mokymo tikslais (2014 m. rugpjūčio 18 d. Priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus pažymoje Nr. IVL-877 „Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose fiksuotus įvykius" užfiksuoti mokymai buvo vykdyti: 2014 m. gegužės 22 - 26 d., 2014 m. gegužės 30-31 d., 2014 m. birželio 1 d., 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. birželio 6 - 8 d., 2014 m. birželio 11 d.), pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 8 d. ir jos veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ str. 1 d., sudėtį. E. P. kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei daro išvadą, kad E. P. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 173¹⁸ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

E. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ str. 1 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6460. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.