Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. T., E. C. dėl nuostolių atlyginimo, sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas iš ieškovo patikslinto 2019-10-29 ieškinio ir žodinio ieškovo R. B. paaiškinimų teismo posėdyje nustatė, kad ieškovas paskelbė internete, kad parduoda automobilį Volvo S80, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) Nurodo, kad paskambino atsakovė V. T., įvyko derybos, kur susitarė, kad ieškovui atsakovė V. T. už automobilį sumoka iš karto 2000 eurų, o likusiai sumai 5750 eurų surašo vekselį. Ieškovas nurodo, kad vekselį surašė pas notarą, vekselis patvirtintas notaro, vekselis turėjo būti apmokėtas 2019-03-10. Nurodo, kad nustatytu laiku negavęs vekselyje nurodytos sumos, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Nustatyta, kad atsakovė V. T. nedirba, turto neturi, iki šiol negrįžusi į Lietuvą, o nupirktą automobilį 2019-01-10 15 val. 30 min., tą pačią dieną 18 val. 30 min., pardavė atsakovui E. C.. Prašo sandoriui tarp atsakovų V. T. ir E. C. taikyti LR CK 6.66 str., nes turi teisę ginčyti kaip kreditorius skolininko sudarytą sandorį. Nurodo, kad atsakovė V. T. tapo nemoki dėl sudaryto sandorio, pažeidė kreditoriaus interesus. Atsakovas E. C. yra nesąžiningas, nes nusipirko automobilį už žemesnę nei rinkos kainą ir pardavė E. M., atsukęs automobilio ridą. Nurodo, kad automobilio nėra, todėl prašo taikyti restituciją, priteisiant iš E. C. atsakovei V. T. automobilio rinkos kainą 6694 eurus. Nurodo, kad negrąžinant skolos ir pasislėpus atsakovei V. T., teko samdyti teisininkus, todėl patyrė 1055 eurų žalą dėl skolininko paieškos. Nurodytą sumą prašo priteisti iš atsakovės V. T..

Liudytoja V. C. parodė, kad šeima verčiasi automobilių remontu ir prekyba, S. C. turi remonto įmonę. Nurodo, kad anksčiau vežė automobilius iš Vokietijos, o dabar dirba vietinėje rinkoje. Nurodo, kad tą dieną sūnus atsakovas E. C. intensyviai su kažkuo kalbėjo telefonu, o vėliau nurodė suskaičiuoti pinigų sumą, nes reikia važiuoti pasižiūrėti, o gal ir įsigyti automobilį. Nurodo, kad su sutuoktiniu ir atsakovu išvyko kartu į degalinę dėl saugumo, pinigai buvo pas ją rankinėje. Degalinėje matė, kaip sūnus ir juodais plaukais moteriškė kalbėjosi, apžiūrėjo automobilį, sūnus juo pavažinėjo, vėliau atėjo ir paprašė duoti pinigus. Nurodo, kad sūnus yra baigęs automechanikos mokslus, visą laiką verčiasi jų remontu, pardavimu.

Liudytojas S. C. parodė, kad jis ir sūnus verčiasi automobilių remonto ir pardavimo verslu. Tą vakarą automobilio pirkti vyko kartu su žmona ir E. C., nes buvo vakaras, todėl dėl saugumo keliavo kartu į degalinę. Degalinėje sūnus atsakovas E. C. nupirko automobilį, kurį parvairavo namo. Nurodo, kad atsakovas E. C. turi pakankamai žinių įvertinti automobilio techninę būklę ir kainą, nes anksčiau kartu iš Vokietijos veždavo pardavimui automobilius, baigęs automechanikos mokslus.

Teismas ieškinį atmeta.

Teismas, susipažinęs su įrodymais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, taikant LR CK 6.66 str., tarp atsakovų V. T. ir E. C. dėl automobilio pirkimo-pardavimo, ieškinį atmeta, nes nėra actio Paulana taikymo sąlygų. Ieškovo apmąstymai ir prielaidos, spėjimai nėra įrodymai. Teismas iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų nustatė, kad ieškovas ieškinį dėl sandorio negaliojimo kildina iš LR CK 6.66 str. normos. A. P. – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,, Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Bildunga“ v. RUAB „ Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas R. B. ir atsakovė V. T. 2019-01-10 15 val. 05 min. sudarė automobilio Volvo S80, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas pardavė automobilį už 7750 eurų. Iš ieškovo R. B. paaiškinimo ir pateikto vekselio nustatyta, kad šalys susitarė, kad atsakovė V. T. sandorio sudarymo metu sumoka ieškovui 2000 eurų, o likusiai sumai išrašo vekselį 5750 eurų sumai. Iš pateikto rašytinio įrodymo 2019-01-10 vekselio nustatyta, kad vekselio davėjas atsakovė V. T. įsipareigoja sumokėti 5750 eurų 2019-03-10. A. V. T. 2019-01-10 18 va. 30 min. automobilį Volvo S80, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) parduoda atsakovui E. C., kuris yra išviešinęs savo individualią veiklą automobilių pirkime-pardavime nuo 2018-06-01 internete, už 4000 eurų. Atsakovas E. C. automobilį Volvo S80, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-02-16 pardavė E. M. už 4100 eurų. I. R. B., atsakovei 2019-03-10 neapmokėjus 2019-01-10 išduoto vekselio, kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vėliau į antstolį ir nustatė, kad atsakovė V. T. turto ir pajamų neturi, išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Ieškovui R. B. žalą sudaro ne tik atsakovės V. T. skola, bet ir teisinės paslaugos – advokato pranešimo parengimas ir advokato atvykimas pas antstolį susipažinti su vykdomąja byla.

Teismas ieškinį atmeta. Teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti LR CK 6.66 str. pagrindu sandorį tarp atsakovų V. T. ir E. C. dėl automobilio pirkimo-pardavimo negaliojančiu, nes nėra actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų. Ieškovas su atsakove V. T. sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovė V. T. nuosavybės teise įgijo automobilį. Atsakovės V. T. disponavimas automobilių nebuvo apribotas, ji turėjo LR CK 4.37 str. numatytas teises į daiktą. A. V. T. ieškovui R. B. buvo surašiusi vekselį, kurio mokėjimas buvo numatytas 2019-03-10. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Visos faktinės aplinkybės rodo, kad sandoris tarp atsakovų V. T. ir E. C. buvo teisėtas – teisėtai disponuojantis daiktu asmuo pardavė daiktą asmeniui, kuris vykdo verslą, susijusį su automobilių pirkimu-pardavimu, apsiima ir patiria verslo riziką. LR CK 6.313 str. 1 d. numatyta, kad kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Ieškovas įrodymų, kad atsakovai V. T. ir E. C. buvo pažįstami, kad nustatyta automobilio žema kaina yra atsakovų sukčiavimo, ar veiksmų rezultatas, nukreiptas pasisavinti ieškovo pinigus, nėra. Atsakovas E. C., liudytojai S. C., V. C. paneigė, kad iki sandorio sudarymo pažinojo atsakovę V. T.. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sandorio metu 2019-01-10 skolininkas V. T. buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (asmuo, disponuojantis daiktu, galėjo nutartį užsidirbti pinigų, juos investuoti ar padengti kitą skolą, tikėdamasis vėliau grąžinti). Neįrodyta, kad atsakovas E. C., sudaręs su skolininku V. T. atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsakovas E. C. verčiasi profesionaliai automobilių prekyba, informaciją apie profesinę veiklą išviešinęs, jis savo rizika superka ir parduoda automobilius, patiria verslo riziką, todėl reikalavimas pirkti automobilį už rinkos kainą, kai atsakovui automobilis reikalingas perpardavimui, yra nepagrįstas. Ieškovas privalo įrodyti atsakovo E. C. nesąžiningumą, nes preziumuojama, kad asmuo yra sąžiningas. Atsakovų V. T. ir E. C. sutarta kaina dėl automobilio pardavimo, žemesne nei rinkos kaina, nėra atsakovo E. C. nesąžiningumą įrodantis įrodymas.

A. P. instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013). Civilinėje teisėje yra įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tai reiškia, kad asmuo turi įrodyti asmens, kuriam reiškia reikalavimus, nesąžiningumą. Ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas E. C., sudarydamas ginčijamą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijama sutartis pažeis ieškovo R. B., kaip kreditoriaus būsimas teises į vekselio apmokėjimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sandoriai 2019-01-10 įvyko tarp nepažįstamų asmenų. Sandoris dėl automobilio Volvo S80, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo tarp atsakovo E. C. ir E. M., gyvenančio Kaune, įvyko 2019-02-16, tai yra po mėnesio. Ieškovas neįrodė, kad buvo piktavališkas susitarimas tarp atsakovų dėl automobilio pardavimo. Automobilis oficialiai parduotas šiek tiek už didesnę kainą nei nupirktas. Ieškovo nuorodos į turto vertintojų išvadas atmetamos, nes padėvėtas daiktas turi individualią kainą, priklausomai nuo nusidėvėjimų, pažeidimų. Atsakovas E. C. nurodė, kad 2019-10-22 transporto priemonės vertinimas atliktas, kai E. M. investavo 1500 eurų į automobilio remontą. Teismas ieškovo argumentą, kad automobilio kainų skirtumas nustatytas turto vertintojų ir sandorio metu, rodo atsakovo E. C. nesąžiningumą, atmeta, nes daugelis protingų žmonių automobilio 10 metų senumo, kurio motoras benzininis, rida virš 216000 kilometrų, nepirktų kaip beverčio daikto arba priduotų į metalo atliekų savartyną utilizavimui ar autodetalių išrinkimui. Ieškovas, sudarydamas sandorį su atsakove V. T. privalėjo pagalvoti kam asmeniui, neturinčiam pakankamai pinigų sumokėti automobilį, gali būti reikalingas JAV rinkoje nurašytas, padėvėtas automobilis už 7750 eurų.

Teismas atmeta ieškinį, nes teismai negali užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyros. Ieškovas atsisakė ieškininio reikalavimo automobilio, daikto turėtojo, E. M. atžvilgiu, sudarė su juo taikos sutartį. Restitucijos atveju atsakovas E. C. netenka 6694 eurų sumos, tai yra dar didesnės pinigų sumos, nei sumokėjo atsakovei E. T. už automobilį. Ieškovas ieškiniu nepagrįstai siekia prisiteisti ne tik vekselyje įrašytą pinigų sumą 5750 eurų, bet ir pinigų sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovės V. T. kaip žalos atlyginimą. Tai yra ieškovo piktnaudžiavimas teise, kai ne sandorio šalis atsakovas E. C. turi atlyginti ieškovui R. B. iš jo sudaryto rizikingo sandorio su atsakove E. T., apie kurio sąlygas atsakovas E. C. nenutuokė, ieškovo patirtus nuostolius. Teismas ieškovo reikalavimą pripažinti 2019-01-10 automobilio Volvo S80, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sandorį tarp atsakovės V. T. ir atsakovo E. C., bei restitucijos taikymo, atmeta, nes neįrodytos A. P. instituto taikymo sąlygos.

Teismas atmeta ieškovo reikalavimą atsakovei V. T. dėl 1055 eurų žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė žalą, nes kreipėsi į advokatą atlikti teisinius veiksmus vekseliui apmokėti. Iš teismui pateiktos 2019-02-28 sąskaitos Nr.VEI 19-02/12 nustatyta, kad 700 eurų ieškovas turėjo sumokėti advokatui, kas jis surašė raštą skolininkui, parengė kreipimąsi į notarą, ruošėsi nuvykti pas notarą 2019-03-15. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2019-03-01. Ištyrus 2019-01-10 vekselį, nustatyta, kad jis turėjo būti apmokėtas iki 2019-03-10. Tai reiškia, kad, nesuėjus vekselio mokėjimo terminui, ieškovas patyrė nebūtinas išlaidas, dirbtinai siekia padidinti atsakovės V. T. skolą. Kita sąskaita Nr.VEI 19-04/07 yra 355 eurų sumai, nes advokatas nuvyko pas antstolį skaityti vykdomąją bylą, ruošiasi parašyti raštą VĮ „Regitrai“. Teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės V. T. žalą, nes nė viename ieškovo procesiniame dokumente nenurodyta, kaip atsakovė V. T. sukėlė ieškovui žalą, kokie jos neteisėti veiksmai padarė žalą, koks priežastinis ryšys tarp atsakovės V. T. veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, neįrodė kokie skolininko veiksmai sukėlė žalą. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, užveda vykdomąją bylą. Antstolio vykdomąją bylą turėjo teisę skaityti ieškovas, nes jis kreipėsi į antstolį, antstolis informuoja išieškotoją apie atliekamus vykdymo veiksmus. Ieškovo nurodytu atveju, antstoliui vykdant skolos išieškojimą, atsiranda ieškovui žala, kurią turi apmokėti skolininkas. Teismas atmeta tokį nepagrįstą ieškovo reikalavimą, nes yra įstatymu nepagrįstas samprotavimas. VĮ „Regitrai“ parašyti raštą ieškovas įpareigojo teismą, nes sudarė sutartį su advokatu, kurio įsitikinimu teismas turi surinkti ieškovui reikiamus įrodymus (skaityti pradinį ieškinį su išdėstytu įpareigojimu teismui dėl įrodymų surinkimo). Žalos kildinimas iš skolos išieškojimo veiksmų, antstoliui vykdant skolos išieškojimą, yra dirbtinai, fiktyviai sukurtas žalos atsiradimo pagrindas – 700 eurų sumokėta, kai nebuvo suėjęs vekselio apmokėjimo terminas, 355 eurų sumokėta už veiksmus, kurių advokatas neatliko ir nebūtinus veiksmus susijusius su antstolio darbo kontrole, surinktos vykdomojoje byloje medžiagos skaitymu. Su ieškovo iniciatyva patirtomis, nebūtinomis išlaidomis atsakovė V. T. nesusijusi, todėl ieškovo reikalavimas dėl 1055 eurų žalos atlyginimo atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., priteisia atsakovui E. C. iš ieškovo R. B. bylinėjimosi išlaidas: už advokato pagalbą 1000 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. B., a.k(duomenys neskelbtini) E. C., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.