- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-41-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00032-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimo A. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6495-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23227409879), A. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad 2023 m. gruodžio 4 d. 23.43 val. (duomenys neskelbtini) , vairuodamas transporto priemonę, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu, siekė atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo taisyklių nesilaikymą, bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumo veiksmais, tenkino savo interesus, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, t. y. kai kelio danga apsnigta ir apledėjusi, specialiai savo veiksmais didino greitį, kad transporto priemonė slystų, taptų nevaldoma, taip išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, bei įvažiuodamas į kelyje esantį kelkraštį skirtą pėstiesiems, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. advokatas R. Š., nesutikdamas su minėtu nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6495-2024 panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu A. V. atstovo advokato R. Š. skundą patenkino, Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6495-2024 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, A. V. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
4. Institucijos, priėmusios teismo panaikintą nutarimą, atstovas apeliaciniame skunde apygardos teismui prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. Netenkinus šio prašymo, Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą, perkvalifikuoti asmens veiką į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir A. V. paskirti nuobaudą už šio straipsnio pažeidimą.
4.1. Skunde Institucijos atstovas teigia, kad susipažinus bei išanalizavus skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutarimą, nustatyta, jog teismas nepagrįstai vadovavosi tik paties pažeidėjo pateiktais paaiškinimais ir jo įvykių versija. Skunde pažymėta, kad ir byloje nėra vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas aptariamas nusižengimas, tačiau ne visuomet viskas yra užfiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Patį nusižengimą šiuo atveju užfiksavo du Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai, kurie realiai matė visas aplinkybes, pažeidimo faktą patvirtina ir 2024-01-30 tyrėjo E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Skunde Institucijos atstovas pažymi, kad nors. Įvykio metu kritulių nebuvo, todėl matomumas buvo geras, atstumas tarp policijos pareigūnų ir Pareiškėjo nebuvo didelis, todėl pareigūnai turėjo realią galimybę matyti Pareiškėjo vairuojamą automobilį ir jo atliekamus veiksmus.
4.2. Skundo autoriaus teigimu, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusižengimo padarymo, remiantis ne vienu konkrečiu įrodymu, o vertinant visų byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą. Baudžiamojo proceso įstatymas nė vienai įrodymų rūšiai nesuteikia pirmenybės, nei viena įrodymų rūšis neįvardijama kaip turinti didesnę įrodomąją galią, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis ir manyti, kad pareigūnai yra suinteresuoti nurodyti klaidingas įvykio aplinkybes.
4.3. Institucija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kuriais pritarė ir teismas, kad automobilį jis vairavo neturėdamas chuliganiškų paskatų. Šiame kontekste svarbiomis laikytinos aplinkybės, kad pavojingai automobiliu buvo manevruojama gatvėje, o ne nuošalioje vietovėje ar nenaudojamoje aikštelėje. Kelio danga buvo padengta nepermatomu sniego sluoksniu, vadinasi, vairuotojui buvo žinomas važiuojamosios dangos slidumas, o siekis padaryti, kad automobilis slystu šonu, buvo tiesiogiai įtakotas jo veiksmų ir tyčinis. Priešingu atveju žinodamas, kad yra žiemos metas, danga slidi, turėjo elgtis atsakingai ir važiuoti saugiu, nedideliu greičiu, nekeldamas pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Ir pabrėžtina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti žalos, todėl akivaizdu, kad A. V. savo elgesiu kėlė ne įsivaizduojamą, bet realią grėsmę sau ir kitiems asmenims, jų turto ir eismo saugumui.
4.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kelių eismo taisyklių 9 punkte aiškiai nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Institucijos vertinimu, tokie Pareiškėjo veiksmai, tai yra tyčia padidinant automobilio variklio apsukas, tyčia priverčiant automobilį slysti šonu yra akivaizdus savo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas ir tai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą A. V. atstovas advokatas R. Š. prašo palikti teismo nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime teigiama, kad A. V. viso proceso metu nepripažino, kad vairavo chuliganiškai, ir jo kaltės neįrodo byloje surinkti duomenys. Atsiliepime pažymima, kad nepaneigti A. V. teiginiai, jog jis vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė dėl slidžios kelio dangos, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tyčia didino automobilio greitį, ar atliko kitus tyčinius, pavojingus manevrus, kurie galėtų būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas. Atsiliepime advokatas taip pat pažymi, kad norint pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 2 d., yra svarbu ne paneigti paties asmens parodymus, o aiškiai įrodyti, kad jis atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą tapo akivaizdu, kad tokių įrodymų byloje nėra surinkta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma Institucijos apeliaciniame skunde, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo
9. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A. V. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio nusižengimo bylą dėl minėto nusižengimo padarymo nutraukė. Pažymėtina, kad apeliacinį skindą Institucija grindžia iš esmės tais pačiais teiginiais, kuriuos išdėstė atsiliepime į A. V. atstovo pateiktą apeliacinį skundą dėl Institucijos nutarimo. Visus byloje surinktus įrodymus bei Institucijos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai išanalizavo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo.
10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
11. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – gatvėje, esant intensyviam eismui, sankryžoje, taip pat, žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-72-20142; Nr. AT-50-788/2016; Nr.2AT-16-489/2017).
12. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog A. V. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą.
13. Nepagrįstas Institucijos skundo argumentas, kad teismas savo sprendimą grindė tik atskirais įrodymais, o ne jų visetu, nevertino objektyvių duomenų – t. y. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei parodymuose išdėstytų aplinkybių. Aukštesnysis teismas sutinka, kad konstatuojant chuliganiškas paskatas turi būti remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas atnaujintose administracinių nužengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Taigi, vairuotojo veiksmai turi būti įvertinti ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju chuliganiškų paskatų buvimo pažeidėjo veiksmuose nepatvirtino ir byloje surinktų duomenų visuma.
14. Kaip matyti iš A. V. pozicijos, jis neneigė, kad vairavo automobilį, kurio dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė, jis nuslydo ir todėl įvažiavo į pusnį, tačiau A. V. nesutinka, kad tokie jo veiksmai vertintini kaip pavojingi, kuriais jis išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstravo savo išskirtinumą, niekino elementarias moralės bei elgesio normas. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija bylos duomenų visuma paneigta nebuvo.
15. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. M. paaiškino, jog jis 2023 m. gruodžio mėnesį, datos neprisimena, gavęs pranešima nuvyko į vietą ir pamatė 3 automobilius, kurie buvo chuliganiškai vairuojami. Iki jų buvo apie 50-100 metrų, jie „piešė saulutes“. Vienas automobilis įvažiavo į griovį ar pusnį, jo vairuotojui buvo surašytas protokolas. Liudytojo vertinimu, dėl tokio vairavimo pavojus grėsė asmenims, kurie buvo kitose transporto priemonėse, nors jie taip pat chuliganiškai vairavo. Chuliganiškas paskatas A. M. nustatė iš veiksmų – automobilis ilgą kelio ruožą važinėjo nuo vieno krašto prie kito. Taigi, šie parodymai iš esmės neprieštarauja ir paties A. V. paaiškinimams dėl jo vairuojamo automobilio slydimo, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, neįrodo A. V. vairavus pavojingai dėl chuliganiškų paskatų, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, moralės bei elgesio normų niekinimą, t. y. kad tokiuose jo veiksmuose buvo tyčia. Byloje taip pat neužfiksuota, kad A. V. būtų atlikęs ir daugiau pavojų eismo saugumui keliančių veiksmų, kas pavojingus manevrus jis būtų kartojęs kelis kartus, kas iš tiesų pagrįstų jo piktybišką ir chuliganiško vairavimą.
16. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad jokios nepagarbos kitiems vairuotojams ar pėstiesiems, akivaizdaus savo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu A. V. nedemonstravo ir jokio atviro iššūkio visuomeninei bei jos tvarkai nemetė. Taigi, vertinant aptartus objektyvius duomenis, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamame apylinkės teismo priimtame nutarime padarytai išvadai, kad šioje byloje nenustatytos ir įrodymais nepagrįstos aplinkybės, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl chuliganiškų paskatų buvimo A. V. elgesyje.
Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį
17. Institucija apeliaciniame skunde išdėstė ir alternatyvų prašymą – jei apylinkės teismo nutarimas nebus panaikintas ir paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas, prašo pakeisti 2024 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir perkvalifikuoti A. V. veiką į ANK 417 straipsnio 7 dalį.
18. ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Vertinant bylos duomenų visumą, yra pagrindo manyti, kad A. V. veiksmai, t. y., tai, kad jis esant slidžiai kelio dangai, nebuvo pakankamai atsargus ir nesilaikė Kelių eismo taisyklėse nustatytų pareigų, pagal kurias eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, todėl tokius jo veiksmus galima būtų vertinti kaip atitinkančius nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymius, tačiau aukštesniojo teismo manymu, šiuo atveju vertinti bylos įrodymus ir spręsti, ar jie patvirtina A. V. padarius kokį kitą administracinį nusižengimą, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo dėl nustatytų esminių proceso pažeidimų.
19. ANK 609 straipsnyje išdėstyti administracinio nusižengimo protokolui keliami reikalavimai, t. y. jame, be kita ko, turi būti nurodoma: šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.
20. 417 straipsnis numato atsakomybę asmeniui už Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kito Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi, aptariamu atveju norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, administracinio nusižengimo protokole nepakanka nurodyti tik ANK straipsnį, kuris atitinka pažeidimo turinį, tačiau būtina nurodyti ir kokį KET pažeidimą ar pažeidimus savo veiksmais padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
21. Iš A. V. 2024 m. vasario 8 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame nėra nurodyta teisės akto, kurio reikalavimai buvo pažeisti, pavadinimas bei straipsnis, dalis, punktas. (adm. nusižengimo byla ROIK: 23227409879 b. l. 7-9). Tokiu būdu buvo nesilaikyta ne tik ANK 609 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, keliamų administracinio nusižengimo protokolo turiniui, tačiau pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą žinoti, dėl kokių teisės aktų pažeidimų jis traukiamas atsakomybėn. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatų, bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, dėl ko negalima spręsti asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimo. Institucijos 2024 m. kovo 29 d. priimtame nutarime taip pat nėra nurodytas teisės aktas ir jo normos, kurios A. V. veiksmais pripažintos pažeistos (adm. nusižengimo byla ROIK: 23227409879 b.l. 1-6).
22. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą, Institucijos nutarimą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018).
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs Institucijos padarytus procesinius pažeidimus, turėjo administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai šiuo pažeidimus pašalinti, tačiau šio esminio procesinio pažeidimo nepastebėjo ir todėl išnagrinėjo bylą iš esmės ir administracinio nusižengimo teiseną A. V. atžvilgiu nutraukė. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ši esminė klaida buvo padaryta sprendžiant A. V. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo klausimą dėl jam pagal ANK 420 straipsnį inkriminuoto administracinio nusižengimo. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde neprašo bylą grąžinti Institucijai dėl pažeidimų ištaisymo, todėl aukštesnysis teismas savo iniciatyva bylos grąžinti Institucijai neturi pagrindo, nes tokiu būdu procesas būtų atnaujintas ir sprendžiamas asmens nubaudimo klausimas, kas pasunkintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį.
24. Be to, aukštesniajam teismui pripažinus, jog pagal byloje esamus faktinius duomenis A. V. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepasitvirtino ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai, bylą grąžinus Institucijai dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų šalinimo, kaip minėta, bylos procesas būtų atnaujintas ir sprendžiamas asmens nubaudimo klausimas nors ir pagal kitą ANK normą (ANK 417 str.), tačiau dėl tų pačių veiksmų, tokiu būdu būtų pažeistas non bis in idem (draudimo persekioti asmenį už tą patį teisės pažeidimą) principas.
25. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.
26. Remiantis aptartu, nėra teisinio pagrindo tenkinti Institucijos skundą ir dėl A. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą A. V. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.