Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-08-04 · Administracinė byla Nr. eI2-4873-283/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
eI2-4873-283/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00134-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Atsakovas
A. R.
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Advokatai
Jonas Pliekaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4873-283/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00134-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei A. R. dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos Lietuvos valstybės atstovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau - ir Tarnyba) teismui paduotu prašymu prašė iš A. R. (toliau – ir A. R., ir atsakovė) priteisti Lietuvos valstybės naudai 49,22 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,52 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Tarnyba prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – VGTPT Panevėžio skyrius) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-T-2115-2273 atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių kitų klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taryba prašymą dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo grindė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turėjo pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia jų nesumokėjo. Pažymėjo, jog atsakovė Tarnybai 2015 m. spalio 29 d. teiktame prašyme nurodė sutinkanti apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba nurodė, kad, įvertinus pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, jog atsakovės metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-6512 informavo A. R. apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 49,22 Eur bei paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti VGTPT Panevėžio skyrių pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu arba elektroniniu paštu. Šis pranešimas per pašto įstaigą atsakovei buvo išsiųstas jos nurodytu nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu. Tarnyba, patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra sumokėta, 2017 m. vasario 22 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-1479 pakartotinai informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovei 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimas Nr. (2.26)NO-2-6512 (RN145048553LT) ir 2017 m. vasario 22 d. pranešimas Nr. (2.26)NO-2-1479 (RN315690319LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu, todėl Tarnyba patyrė 2,34 Eur pašto išlaidų, kurias taip pat privalo atlyginti atsakovė.

A. R. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis, A. R. 2015 m. spalio 29 d. pateikė VGTPT Panevėžio skyriui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo. VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-15-T-2115-2273 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ A. R. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyto sprendimo 6.7 punktu atsakovė buvo informuota, kad ji privalo sumokėti jai tenkančias antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su gynyba ir atstovavimu byloje, į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Atsakovei antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Jonas Pliekaitis; pateikto Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje duomenimis, advokatas, teikdamas A. R. antrinę teisinę pagalbą, skyrė 6 val. dokumentų parengimui, 1 val. bylos nagrinėjimo pasirengimui, 1 val. 30 min. atstovavimui teisme.

Tarnyba 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-6512 ir pakartotinai 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-1479 A. R. pranešė apie jos pareigą apmokėti suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 49,22 Eur. Minėti pranešimai išsiųsti atsakovės prašyme nurodytu nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Lietuvos valstybei atstovaujančios Tarnybos reikalavimas dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos).

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų; kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą; Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovės 2015 m. spalio 29 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą matyti, kad jo grafoje „Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti“ atsakovė nurodė „sutinku“, sutikimą patvirtino savo parašu. Nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad atsakovei buvo žinoma apie jos pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį ir ji sutiko šią dalį apmokėti.

VGTPT Panevėžio skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. (1.2)-SP1-15-T-2115-2273 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo remiantis, prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra galiojantis, atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi 2015 m. sausio 1 d.- 2016 m. balandžio 16 d. laikotarpiu) 6 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą baziniam dydžiui. Taisyklių 3.1 punkte apibrėžta faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoka – tai advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas, t. y. laikas susipažinti su bylos medžiaga, pasirengti nagrinėti bylą, dalyvauti teismo posėdžiuose.

Rekomendacijos nustato rekomenduojamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio skaičiavimo tvarką, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš asmenų, kuriems buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Rekomendacijų 2 punktas nustato, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja Tarnyba. Rekomendacijų 6 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną.

Įvertinus advokato Jono Pliekaičio 2016 m. gegužės 11 d. Tarnybai pateikto prašymo, reg. Nr. (3.13)PADV-2-1667 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (1.2)-SPl-l5-T-2115-2273 civilinėje byloje Nr. 2-169-857/2016 duomenis, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų suma apskaičiuota pagal advokato nurodytą sugaištą darbo laiką, skirtą antrinės teisinės pagalbos teikimui, padauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 645, sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną buvo 11,58 Eur (8,5 val. x 11,58 Eur = 98,43 Eur). Advokato atlikti veiksmai – dokumentų parengimas, bylos pasirengimui laikas, dalyvavimas teismo posėdyje, patenka į antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoką, todėl už suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti atlyginama aukščiau paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 49,22 Eur. Teismas vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuotos tinkamai, yra teisėtos ir pagrįstos, nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų.

Įstatymo 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos; jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-6512 ir pakartotinai 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-1479 atsakovei siuntė pranešimus apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, tačiau atsakovė šių išlaidų neapmokėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės 49,22 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų yra pagrįstas ir tenkinamas.

Tarnyba prašo priteisti iš atsakovės 2,34 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-6512 ir pakartotinai 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-1479 per pašto įstaigą atsakovei siuntė pranešimus apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį. Teismas vertina, kad pašto išlaidos yra realios, todėl iš atsakovės priteisiama Tarnybos turėtų 2,34 Eur dydžio pašto išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš A. R. 49,22 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 22 euro centus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,34 Eur (du eurus ir 34 euro centus) pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso - 51,56 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 56 euro centus).

Priteista antrinės teisinės pagalbos teikimo ir pašto išlaidų suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė