- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-19
- Bylos Nr.
- I-1326-624/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00194-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Mefodija Povilaitienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei Raimondai Vainoraitei, Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos atstovei Dovilei Mikučionytei, atsakovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Egidijui Šiaudikiui, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atstovo Nataljai Leonovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos pareigūnų profesinė sąjunga skundu (toliau – Profesinės sąjungos), kurį patikslino 2009-03-25, prašo: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-02-03 įsakymą Nr. 5-V-96 „Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, 2) įpareigoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą ir Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos surengti konsultacijas su Profesinėmis sąjungomis dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus darbo organizavimo pakeitimų, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-02-03 buvo priimtas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-96 „Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (toliau – ir LP KTC) nuo 2009-07-01 naikinamų pareigybių bei naujai steigiamų pareigybių sąrašai. Pagal šiuos sąrašus nuo 2009-07-01 naikinamos visos 22 LP KTC Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus pareigybės (toliau – ir IV BTS) ir steigiamos naujos 22 IV BTS pareigybės. Be šių, esminiai skirtumai tarp steigiamų ir naikinamų IV BTS pareigybių yra tokie, jog nuo 2009-07-01: įsteigiama nauja IV BTS skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė (statutinis valstybės tarnautojas); sumažinamas statutinių valstybės tarnautojų - vyresniųjų specialistų pareigybių skaičius - vietoj 3 lieka 2 pareigybės; padidinamas karjeros valstybės tarnautojų - vyriausiųjų specialistų pareigybių skaičius - vietoj 9 įsteigiama 10 pareigybių; mažinamas karjeros valstybės tarnautojų - specialistų pareigybių skaičius - įsteigiamos 4 vietoje buvusių 5 pareigybių; įtvirtinama galimybė nustatyti naujas funkcijas ir įsteigiamų pareigybių kategorijas ir/ar lygius, o tai reiškia galimybė pakeisti valstybės tarnautojų darbo (tarnybos) sąlygas. Gavusi iš savo narių duomenų apie galimus IV BTS darbuotojų darbo organizavimo pertvarkymus pakeičiant darbuotojų pareigybių aprašymus, 2009-02-06 Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga raštu Nr. VA17-13-(09) „Dėl numatomo Kriminalistinių tyrimų centro pareigūnų pareigybių aprašymų keitimo“ kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie LR VRM), prašydama objektyviai įvertinti planuojamų IV BTS pertvarkymų būtinumą, pareigybių aprašymų pakeitimo pagrįstumą bei įpareigoti LP KTC vadovus nutraukti neteisėtus veiksmus ir imtis atitinkamų priemonių efektyviam IV BTS darbo organizavimui. LP KTC IV BTS 2009-02-11 darbuotojams įteikė įspėjimo lapelius, kuriuose nurodyta, jog Įsakymu nuo 2009-07-01 naikinamos darbuotojų užimamos pareigybės. Taigi, iki 2009-07-01 iš darbo gali būti atleisti visi iki šiol dirbę IV BTS darbuotojai. Pažymėjo, kad įspėjimo lapeliai darbuotojams jau yra įteikti, nors iki šiol nei LP KTC, tiesioginis IV BTS darbuotojų darbdavys, nei PD prie LR VRM nesurengė konsultacijų su teisėtais LP KTC IV BTS darbuotojų atstovais - Profesinėmis sąjungomis, taip pažeidžiant Darbo kodekso (toliau – ir DK) 22 str. 1 d. 2, 6 ir 7 p., 23 str. 1 d. 2 ir 6 p., 47 str. 1, 2, 3, 4, 6, 7 d, 130-1 str. 3 d. reikalavimus. Apie įsakymo priėmimą Profesinės sąjungos sužinojo ir su jo turiniu susipažino 2009-02-11, kai šią informaciją gavo iš LP KTC. Taigi, įsakymas yra priimtas ir įspėjimo lapeliai IV BTS darbuotojams yra įteikti nesilaikant įstatymo reikalavimų. Toks atsakovų neveikimas, nevykdant įstatymo nustatytų pareigų, laikytini neteisėtais, grubiai pažeidžiančiais Profesinių sąjungų, ir jos narių, LP KTC darbuotojų, teises ir teisėtus interesus. Taip pat nurodo, kad DK 295 str. 2 d. nustatyta, jog tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai: tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl Įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo (3 p.); pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesines sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises (4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-12-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2005 konstatavo, kad DK 23 str. 1 d. 2 p. reglamentuoja darbdavių pareigas, susijusias su darbuotojų atstovais. Jei darbdavys pažeidžia šias pareigas, tai darbuotojų atstovai gali teismine tvarka ginti savo pažeistas teises. Profesinės sąjungos yra LP KTC veikiančios profesinės sąjungos, kurių teises pažeidė atsakovai, todėl pagal DK 295 str. 2 d. 3 ir 4 p. Profesinės sąjungos yra tinkamos pareiškėjos šioje byloje. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009 išaiškino, kad DK 130 str. 4 d. nustatyta darbdavio pareiga surengti išankstines konsultacijas su darbuotojų atstovais turi būti vykdoma darbdavio. Ta aplinkybė, kad sprendimą dėl pertvarkymo priima kitas juridinis asmuo, o ne darbdavys, neatleidžia darbdavio nuo pareigos surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. (...) Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl galimų pasekmių, jeigu konsultacijų nebūtų surengta. Jeigu konsultacijos iš viso nebūtų surengtos, tai gali būti svarstoma kaip darbuotojų ar jų atstovų teisių pažeidimas ir darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas. Kadangi LP KTC yra laikytinas IV BTS darbuotojų darbdaviu, todėl akivaizdu, kad LP KTC turėjo pareigą konsultuotis su Profesinėmis sąjungomis iki įspėjimo lapelių įteikimo. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 str. 1 d. yra nustatyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais. Pagal minėto įstatymo 15 str., profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Profesinės sąjungos, gindamos savo narių teises ir teisėtus interesus, gali sudaryti susitarimus su valstybės valdžios ir valdymo organais, o pagal 18 str. 1 d. - profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. DK 22 str. yra nustatytos darbuotojų atstovų teisės. Pagal minėto straipsnio 1 d. 2 p., darbuotojų atstovai gali teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje; teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms (4 p.); vykdyti nevalstybinę darbo Įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę (5 p.); saugoti darbuotojų teises ir interesus darbdaviui priimant sprendimus dėl grupės darbuotojų atleidimo, įmonės, ištaigos ar organizacijos reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės Įtakos darbuotojų teisinei padėčiai (6 p.); gauti informaciją ir konsultuotis su darbdaviais dėl dabartinės ir būsimos įmonės (struktūrinio padalinio) veiklos, ekonominės padėties bei darbo santykių būklės, taip pat prieš priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotoju teisinei padėčiai (7 p.); skųsti teismui darbdavio ir jo Įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens teises (8 p.). Be to, DK 47 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Informavimas - informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme. Konsultavimas - pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užtikrinti šių nurodytų darbuotojų atstovų, nagrinėjamu atveju Profesinių sąjungų, teisių tinkamą įgyvendinimą, DK 23 str. nustatė atitinkamas pareigas darbdaviui. DK 23 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog darbdavys privalo gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti jiems veikti ir savo valia jis negali nutraukti darbuotojų atstovų veiklos. Pagal nurodyto straipsnio 2 p. nustatyta, jog darbdavys privalo priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o pagal 4 p. - išnagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus per šiame Kodekse nustatytą laikotarpį, o jeigu toks nenustatytas -per vieną mėnesi, ir motyvuotai raštu į juos atsakyti; pagal 5 p. - nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą, pagal 6 p. - sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams atlikti savo funkcijas. Pagal DK 47 str.2 d., darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, informuoti darbuotojų atstovus apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuotis su jais, o pagal 3 d. - prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotoju atleidimu ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimu padarinius; pagal 4 d. - prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Minėto straipsnio 6 d. taip pat reglamentuota, kad informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojams ir jų atstovams ir atsako už šios informacijos teisingumą, o 7 d. numatyta, kad konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu. Be to, DK 130¹ str. 3 d. taip pat nustatyta, kad apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Europos socialinės chartijos (pataisytos) 21 str. pabrėžiama, kad darbuotojai būtų laiku konsultuojami apie numatomus sprendimus, kurie galėtų turėti esminės įtakos jų interesams. O 1998-07-20 Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo 2 str. 1 d. nustatyta - jeigu darbdavys numato kolektyvinį atleidimą, jis turi iš anksto pradėti konsultuotis su darbuotojų atstovais, kad būtų pasiektas susitarimas, minėto straipsnio 2 d. - per šias konsultacijas reikia tartis, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti kolektyvinių atleidimų arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šių atleidimų padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis, kurios skirtos, be kita ko, atleistiems darbuotojams iš naujo įdarbinti arba perkvalifikuoti, o 3 d. - kad darbuotojų atstovai galėtų pateikti konstruktyvius pasiūlymus, darbdaviai išankstinių konsultacijų metu: a) pateikia jiems visą svarbią informaciją ir b) kiekvienu atveju raštu juos informuoja apie: i) planuojamų atleidimų priežastis; ii) darbuotojų, kurie turi būti atleisti, kategorijų skaičių; iii)paprastai dirbančių darbuotojų kategorijų skaičių; iv) laikotarpį, per kurį turi būti atleisti numatyti darbuotojai; v) siūlomus darbuotojų, kuriuos reikia atleisti, atrankos kriterijus, jeigu tokie įgaliojimai darbdaviui suteikiami pagal nacionalinės teises aktus ir (arba) praktiką; vi) išeitinių pašalpų apskaičiavimo metodą, išskyrus nacionalines teises aktuose nustatytas ir (arba) praktikoje taikomas išeitines pašalpas. Konsultacijos su darbuotojų atstovais tikslas, įtvirtintas Direktyvos 2 str. 2 d., yra realizuojamas tuo atveju, jei konsultacijos įvyksta prieš darbdavio sprendimo priėmimą (Europos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio mėn. 27 d. sprendimas Nr. C-l 88/03). Taigi konsultavimas ir informavimas traktuojamas kaip darbdavio ir darbuotojų atstovų socialinio dialogo forma, kurios tikslas - užtikrinti darbuotojų teises ir teisėtus interesus, bei įgyvendinti jų pažeidimo prevenciją, per darbdavio priimamų sprendimų, susijusių su darbuotojų teisine padėtimi, pagrįstumo ir teisėtumo užtikrinimą. Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. numatyta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Įstatymas. Kadangi įstatyme išsamiai nėra reglamentuoti įstaigų ar jų padalinių darbo organizavimo pertvarkymai, profesinių sąjungų ir darbdavių santykiai sprendžiant šiuos klausimus, o tik nustatyta, jog valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra vienas iš valstybės tarnautojų atleidimo iš tarnybos pagrindų (44 str. 1 d. 9 p.), todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos DK nuostatos visa apimtimi. LP KTC ir PD prie LR VRM yra specifiniuose pavaldumo teisiniuose santykiuose, įsakymą dėl struktūrinių pertvarkymų, įtakojančių IV BTS darbuotojų teisinę padėtį, pagal kompetenciją (turimus įgaliojimus) priėmė PD prie LR VRM, o jį įgyvendinanti institucija - yra PD prie LR VRM specializuota įstaiga - LP KTC, kuri laikytina ir tiesioginiu IV BTS darbuotojų darbdaviu. Todėl, mano, kai nagrinėjamu atveju darbdavys, LP KTC, neteisėtai ir nepagrįstai šios pareigos neįgyvendino, ir PD prie LR VRM turėjo užtikrinti įstatyme nustatytą pareigą informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais - Profesinėmis sąjungomis, prieš priimant sprendimus dėl IV BTS struktūrinių pertvarkymų. Profesinių sąjungų žiniomis, LP KTC dirba 160 darbuotojų (valstybės tarnautojų), o dėl pareigybių naikinimo numatoma atleisti 22 valstybės tarnautojus ir tai sudaro 13,75 % visų LP KTC darbuotojų. Todėl, pagal DK 130¹ str. 1 d. 2 p., toks atleidimas laikytinas grupės darbuotojų atleidimu ir todėl konsultacijos su Profesinėmis sąjungomis buvo privalomos prieš sprendimo (įsakymo) priėmimą ir įspėjimo lapelių įteikimą. Tačiau apie IV BTS darbo organizavimo pakeitimus (struktūrinius pertvarkymus) Profesinės sąjungos sužinojo jau kaip apie įvykusį faktą. Taigi nei su viena iš LP KTC veikiančių profesinių sąjungų nebuvo konsultuotasi, nebuvo jos įtrauktos į numatomų pertvarkymų svarstymą, taip pat nebuvo tinkamai informuotos apie šiuos pertvarkymus, jų būtinumą, priežastis ar kitas pertvarkymų teisėtumą ir pagrįstumą pagrindžiančias objektyvias aplinkybes bei galimas jų pasekmes. Dėl to konstatuotina, kad buvo pažeistos Profesinių sąjungų veiklos garantijos, sudarant nepagrįstas kliūtis apginti atstovaujamųjų (darbuotojų) teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999-01-14 nutarime Nr. 8/98 „Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalis atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, jog asmuo, stodamas į profesinę sąjungą, laisva valia pasirenka šią organizaciją kaip vieną iš savo darbo teisių bei interesų gynimo formų. Toks profesinių sąjungų veiklos aspektas ypač išryškėja sprendžiant individualius ar kolektyvinius darbo ginčus, kai profesinės sąjungos narį (-ius) nuo neteisėtų darbdavio sprendimų gina bei prireikus jį (juos) atstovauja jo profesinės sąjungos organizacija. Taigi, pažeidus pareigą informuoti ir konsultuotis su profesinėmis sąjungomis, neužtikrinti Profesinių sąjungų narių, IV BTS darbuotojų, teisėti lūkesčiai į tinkamą jų teisių ir teisėtų interesų gynimą be to, į informavimą ir teisinį tikrumą. Į numatomų IV BTS pertvarkymų planavimo procesą visiškai neįtraukus Profesinių sąjungų, nebuvo užtikrintas sprendimo viešumas, profesinių sąjungų teisės, veiklos garantijos ir nesudarytos sąlygos joms įgyvendinti vieną pagrindinių savo funkcijų - kontrolės funkciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-01-14 nutarimu konstatavo, kad „Kontrolė yra svarbus profesinių sąjungų veiklos būdas. Įgyvendinant kontrolės funkcijas galima nustatyti, ar darbdavys savo sprendimais nepažeidinėja darbuotojų profesinių, ekonominių ar socialinių teisių bei interesų. Darbdavys privalo vykdyti įstatymų normų reikalavimus dėl darbuotojų darbo ir ekonominių bei socialinių sąlygų. Tais atvejais, kai darbdavys priima tokius sprendimus, kuriais vienaip ar kitaip yra pažeidžiamos profesinės sąjungos narių darbo, ekonominės ir socialinės teisės, profesinė sąjunga turi į tai reaguoti ir pareikalauti, kad tokie sprendimai būtų panaikinti“. Taigi pagal DK 130¹ str. 4 d., pareigos konsultuotis su darbuotojų atstovais nevykdymas laikomas esminiu pažeidimu, darančiu darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Kadangi su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos ir jų pareigybių aprašymas pagal savo esmę vidaus tarnybos santykiuose yra laikytinas analogu darbo sutarčiai sutartiniuose darbo santykiuose. Todėl pareigos konsultuotis su darbuotojų atstovais - Profesinėmis sąjungomis - pažeidimas nagrinėjamu atveju galėtų reikšti tai, jog IV BTS valstybės tarnautojų pareigybių, neįgyvendinus įstatyme nustatytų pareigų, panaikinimas laikytinas neteisėtu, o šie valstybės tarnautojai tokiu pagrindu ir tokiomis aplinkybėmis negali būti atleisti iš valstybės tarnybos. PD prie LR VRM, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga 2006-12-18 pasirašė bendradarbiavimo susitarimą Nr. 5-1N-128/7/1S-06 (toliau – ir Susitarimas), kurio 3 str. nustatė: sudaryti galimybę profesinių sąjungų įgaliotiems atstovams dalyvauti komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su policijos įstaigų darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis garantijos, taip pat komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi policijos įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimai, o 4 str. - esant galimybei rengti bendras priemones ir derinti veiksmus, siekiant skatinti derybas tarp profesinių sąjungų ir policijos įstaigų vadovų, ugdyti policijos įstaigų darbuotojų darbo kultūrą ir atsakomybę, rūpintis policijos įstaigų darbuotojų socialine apsauga. Todėl PD prie LR VRM, priimdama skundžiamą įsakymą nesilaikė ne tik įstatymo reikalavimų, bet ir šio Susitarimo nuostatų. Atsakovų neveikimu neužtikrintos Profesinių sąjungų teisės, veiklos garantijos, beje, nesudarytos galimybės tinkamai apginti Profesinių sąjungų narių, IV BTS darbuotojų, teisių ir teisėtų interesų, jog būtų išvengta ar sumažintos dėl šių pertvarkymų galimai kilsiančios neigiamos pasekmės, grubiai ir neteisėtai suvaržant Profesinių sąjungų veiklą (garantijas). Taip pat nurodo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. yra numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 17 str. 2 d. nustatyta, kad perkelti pareigūną į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas ir jei pareigūnas pateikia raštišką sutikimą. Todėl galimai naujai steigiamai IV BTS viršininko pavaduotojo pareigybei (statutinio valstybės tarnautojo) užimti Statuto 15 str. nustatyta tvarka LP KTC turės būti skelbiama atranka, o kitoms pareigybėms (karjeros valstybės tarnautojų), kurių kategorijas galimai bus padidintos, užimti Įstatymo 11 straipsnyje numatyta tvarka turės būti organizuojamas konkursas. Taigi nors bendras pareigybių skaičius nesikeičia, naujos pareigybės steigimas ir atitinkamų pareigybių mažinimas ar didinamas, kategorijų keitimas ar pan., reiškia, kad dėl to kai kuriems IV BTS valstybės tarnautojams naujos pareigos gali būti siūlomos visai kitame LP KTC padalinyje arba į žemesnes pareigas, ar kitu atveju, pastarieji gali būti atleisti iš darbo. Galima prielaida, kad visų 22 darbuotojų darbo sąlygos bus visiškai ar iš esmės nepagrįstai pakeistos, be objektyvaus ar teisėto pagrindo jas pabloginant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-03-20 nutarimu konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai, nors ir netapatūs darbo teisiniams santykiams, tačiau su jais turi tam tikrų panašumų - valstybės tarnybos teisiniai santykiai traktuojami kaip teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri valstybės tarnautojo atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Vienas esminių darbo santykių principų yra šių santykių stabilumas (DK 2 str. 1 d. 8 p.), reiškiantis, jog darbo santykiai turi atitikti nuolatinumo kriterijus, neturi būti pernelyg dažnai keičiami, o visi pakeitimai daromi tik esant būtinybei ir apie juos darbuotojai informuojami įstatymuose numatytais terminais iš anksto. Mano, kad šio principo turi būti paisoma taip pat ir valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose. LP KTC įgyvendina skundžiamą įsakymą (įsakymas priimtas pagal LP KTC siūlymus), įspėjimo lapeliai jau įteikti, tačiau naujai steigiamų IV BTS pareigybių aprašymų projektai kol kas nėra parengti ir nėra aiški 22 valstybės tarnautojų teisinė padėtis iki šiol. Sprendimas atlikti IV BTS pertvarkymus nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Dėl to IV BTS yra sudaryta įtampos bei teisinio netikrumo atmosfera, dėl ko valstybės tarnautojai negali laisvai planuoti savo karjeros. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-08-23 nutarimu konstatuota, kad „Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių“. Nagrinėjamu atveju IV BTS valstybės tarnautojai, pradėję dirbti (tarnauti) IV BTS, pagrįstai bei teisėtai tikėjosi, jog, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų bei tinkamai vykdydami savo pareigas, galės ir toliau jame dirbti (tarnauti). Pradėti vykdyti struktūriniai pertvarkymai nulemia tai, kad dalis arba visi IV BTS darbuotojai, kurių pareigybės įsakymu naikinamos, gali būti atleisti iš darbo, daliai, ar visiems gali būti pažemintos pareigos, arba daliai, ar visiems IV BTS valstybės tarnautojų naujos pareigos gali būti siūlomos kitame LP KTC padalinyje. O IV BTS nuo kitų LP KTC skyrių skiriasi atliekamų funkcijų - tyrimų specifika - Biologinių tyrimų skyriuje yra atliekami serologiniai ir DNR tyrimai, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo vietų tyrimai, identifikuojami žmogaus biologiniai pėdsakai, esantys ant teisėsaugos institucijų pateikiamų objektų, tvarkoma DNR duomenų įskaita. Šiems tyrimams atlikti reikia specialių žinių bei įgūdžių, kurie iš esmės skiriasi nuo tų, kurie reikalingi norint dirbti kituose LP KTC skyriuose. Todėl, pasiūlius IV BTS valstybės tarnautojams pareigas kitame skyriuje ar pan. nepagrįstai pakeičiant darbuotojų darbo sąlygas, iš esmės bus pažeistas šių valstybės tarnautojų teisėtas lūkestis turėti stabilius darbo (tarnybos) santykius pagal savo pasirinktą veiklos sritį (atliekamų tyrimų pobūdį). Mano, kad atsakovų sudaryta IV BTS situacija yra neteisėta, nes pažeidžiami darbuotojų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai (b. l. 4-11).
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai palaikė patiksliną skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad skundžiamo įsakymo priėmimo dieną LP KTC buvo darbuotojų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, todėl atsakovai turėjo pareigą įgyvendinti DK 23 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, t. y. turėjo realiai konsultuotis su darbuotojų atstovais, o DK 47 str. 3 d. nustato, kaip ta pareiga turi būti įgyvendinama. Atsakovai šios pareigos neįvykdė, realiai konsultacijų nebuvo, pareiškėjai apie struktūrinius pertvarkymus nebuvo informuoti ir apie priimtą sprendimą sužinojo jau po jo priėmimo. Surengus konsultacijas ir dalyvaujant Profesinių sąjungų atstovams, būtų išnagrinėtas struktūrinių pertvarkymų LP KTC būtinumas ir jų poreikis ir tokiu būdu būtų užtikrintos darbuotojų teisės ir jų teisėti interesai. Struktūriniai pertvarkymai realiai nėra vykdomi – struktūra realiai nesikeičia, steigiama tik viena nauja pareigybė ir keičiami tarnautojų pareigybių aprašymai, todėl naikinti visų 22 pareigybių nebuvo būtinumo. Keičiant tarnautojų pareigybių aprašymus, nebūtina naikinti pareigybių. Taip pat paaiškino, kad PD prie LR VRM turėjo patikrinti ar sprendimas panaikinti pareigybes buvo priimtas laikantis nustatytos tvarkos. Šis ginčas yra susijęs su Profesinių sąjungų interesais ir jos veiklos garantijų ribojimu, sudaro kliūtis atstovauti Profesinių sąjungų narius ir ginti jų teises. Konsultacijos su Profesinėmis sąjungomis nebuvo surengtos, taip pat buvo pažeistos Susitarimo nuostatos, įpareigojančios užtikrinti Profesinių sąjungų dalyvavimą svarstant atitinkamus klausimus ir priimant sprendimus, todėl priimtas įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Su Profesinėmis sąjungomis nebuvo konsultuotasi, neišklausyta jų nuomonė, neužtikrintas priimamų sprendimų objektyvumas ir pagrįstumas. Jeigu, atsakovo teigimu, konsultavimasis ir vyko, tai jis nebuvo įformintas kaip to reikalauja įstatymas.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras su pareiškėjų skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjų teigimu, nei LP KTC, nei PD prie LT VRM nesurengė konsultacijų su LP KTC Biologinių tyrimų skyriaus darbuotojų atstovais, t. y. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesine sąjunga ir Lietuvos policijos profesine sąjunga, tuo pažeidžiant DK 22 str. 1 d. 6 ir 7 p., 23 str. 1 d. 2 ir 6 p., 47 str. 1,2,3,4,6,7 d., 130¹ str. 3 d. reikalavimus. Pažymėjo, kad 2008-11-06 vyko susirinkimas, pirmininkaujant LP KTC viršininkui bei dalyvaujant visiems skyriaus darbuotojams, PD prie LR VRM struktūrinių padalinių vadovams ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos viršininko pavaduotojui V. B., einančiam generalinio komisaro patarėjo pareigas policijos reorganizacijų ir pertvarkų poveikio žmogiškųjų išteklių valdymo procesams klausimais. Susirinkimo metu buvo svarstyta skyriuje susidariusi situacija, bandoma rasti sprendimo būdų. LP KTC viršininkas G. N. pabrėžė, kad skyrius yra vientisas ir DNR duomenų įskaitos pildyme dalyvauja visas skyrius. V. B. išsakė poziciją, kad identifikuotos problemos turi būti sprendžiamos įstaigos viduje. Buvo nuspręsta, kad 2008-11-10 įvyks susirinkimas, kuriame dalyvaus tik įstaigos kolektyvas ir bus aptarti pasiūlyti problemos sprendimo būdai. 2008-11-10 vykusiame susirinkime, dalyvaujant LP KTC vadovybei ir visiems skyriaus darbuotojams, buvo svarstomi du pasiūlymai, kaip spręsti iškilusią problemą. Vienas jų, kad visi darbuotojai galėtų dalyvauti procese pildant DNR įskaitą ir dirbant su pėdsakais iš įvykio vietų. Todėl reikės peržiūrėti skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus ir nustatyti, kad tiesiogiai atsakingas už DNR įskaitos tvarkymą būtu skyriaus viršininkas. Taip būtų kuriama neizoliuota DNR duomenų įskaita. Kitas pasiūlymas visiškai priešingas - izoliuoti DNR įskaitą, t. y. nieko nekeisti. Buvo svarstomi visi teigiami ir neigiami abiejų pasiūlymų aspektai per šiuos tikslus: mikroklimatas, kokybė, našumas, darbo optimizavimas. Įvykus svarstymui, buvo konstatuota, kad dauguma teigiamų argumentų buvo išsakyta dėl „barjerų laužymo“, t. y. kad darbuotojų funkcijos turi būti suvienodintos. Prieš minėtus susirinkimus, 2008-10-28 PD prie LR VRM buvo surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Policijos generalinis komisaras V. T., jo pavaduotojas K. L., PD prie LR VRM padalinių vadovai ir LP KTC vadovybė, kurio metu taip pat buvo ieškoma sprendimo būdų. Šiame susirinkime buvo nutarta LP KTC pavesti pačiam spręsti klausimą dėl skyriaus darbuotojų pareigybinių funkcijų paskirstymo ir mokymo, siekiant optimizuoti darbo organizavimą. Atsižvelgus į išsakytą vadovybės, profesinės sąjungos atstovo poziciją, kad LP KTC atsiradusios problemos sprendimas yra LP KTC kompetencijoje, taip pat į skyriaus darbuotojų nuomonę bei siekiant prieš priimant konkrečius sprendimus realiai įvertinti darbo organizavimo problemos mastą, buvo parengtas LP KTC viršininko 2008-11-19 nurodymas Nr. 140-N-7 „Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus darbo organizavimo“, su kuriuo skyriaus darbuotojai buvo supažindinti 2008-11-19 vykusiame susirinkime. Vadovaujantis šiuo nurodymu, skyriuje 4 savaitėms buvo sukurtas eksperimentinis darbo modelis seilių ėminių tyrimui ir įrašymui į DNR įskaitą: vietoje 1 grupės DNR ėminius tyrė 2 specialistų grupės: 7 specialistų, kurių pagrindinė funkcija ir yra išskirti DNR iš seilių ėminių, ir 3 specialistų, kurie specializuojasi atlikti DNR tyrimus baudžiamosiose bei civilinėse bylose ir išskirti DNR iš lyginamųjų pavyzdžių. Eksperimento rezultatai buvo įvertinti ir pateikti 2008-12-22 tarnybiniame pranešime „Dėl 2008-11-19 nurodymo Nr. 140-N-7 vykdymo“ Nr. 140-PR5-482. Atsižvelgiant į eksperimento rezultatus, pasiūlyta LP KTC vadovybei įgyvendinti keletą priemonių, kurios leistų optimizuoti skyriaus darbą, efektyviau išnaudoti darbuotojų potencialą, sumažintų užduočių atlikimo terminus, padidintų ištirtų seilių ėminių kiekį bei pagerintų ėminių tyrimo kokybę: 1) keisti darbo organizavimą skyriuje, pereinant prie universalių darbuotojų. Eksperimentas parodė, jog nepasiteisina (tiek kiekybės, tiek kokybės prasme) toks darbo organizavimas, kuomet dalis darbuotojų specializuojasi dirbti tik su seilių ėminiais. Įgyvendinus šią priemonę, būtų pasiekta trejopa nauda: pirma, galima būtų lanksčiau disponuoti žmogiškaisiais ištekliais - pagal poreikį skirti daugiau darbuotojų darbui su pėdsakais arba su seilių ėminiais, tokiu būdu efektyviau mažinant neatliktų tyrimų eiles; antra, efektyviau būtų išnaudojamos duomenų įskaitos galimybės - šiuo metu tik universalūs skyriaus darbuotojai, vertinantys rezultatus, išnaudoja visas CODIS suteikiamas galimybes (maišytų profilių įrašymas ir sutapimų vertinimas, artimos giminystės paieška); trečia, būtų sudarytos palankesnės sąlygos darbuotojų tobulėjimui, neapsiribojant siaura specializacija; 2) peržiūrėti visų skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus, siekiant, kad tos pačios pareiginės kategorijos darbuotojams būtų nustatyti vienodi specialieji reikalavimai. Šios priemonės įgyvendinimo nauda: pirma, didintų darbuotojų motyvaciją, siekiant tobulėti; antra, teigiamai atsilieptų mikroklimatui - šiuo metu kai kurių su seilių ėminiais dirbančių specialistų pareiginė kategorija yra didesnė, tačiau kompetencija bei atsakomybė už atliekamą darbą mažesnė nei universalių su pėdsakais dirbančių specialistų; 3) naikinti pareigybę darbuotojo, atsakingo už duomenų įskaitos darbo organizavimą ir kontroliavimą. Darbuotojams tapus universaliais, ši pareigybė būtų nereikalinga. Be to: šios pareigybės įsteigimas Skyriaus darbo organizavimą darė biurokratizuotą ir komplikuotą priimant bei įgyvendinant sprendimus, kadangi darbuotojai, dirbantys su seilių ėminiais, susidarė klaidingą nuomonę, kad Skyrių sudaro du atskiri padaliniai, ir jie yra atskaitingi ne Skyriaus viršininkui, o jų darbą organizuojančiam darbuotojui; 4) steigti skyriaus viršininko pavaduotojo (toliau – ir pavaduotojas) pareigybę. Skyriuje dirba 22 darbuotojai, naudojama kelios dešimtys reagentų ir sudėtinga aparatūra, todėl vienam skyriaus viršininkui fiziškai labai sunku užtikrinti sklandų kolektyvo darbą ir sudaryti normalias darbo sąlygas. Perleidus dalį funkcijų pavaduotojui, skyriaus viršininkas efektyviau galėtų planuoti savo bei viso skyriaus darbą. Pavaduotojas galėtų būti atsakingas už skyriaus raštvedybą (naujų užduočių priėmimas ir skirstymas, bendravimas su užsakovais, siunčiamų išvadų apskaita), visapusišką DNR duomenų įskaitos priežiūrą (įskaitant pasirengimą duomenų pasikeitimui pagal Prium sutartį bei prasidėjusį duomenų pasikeitimą su Interpolo DNR duomenų baze), kokybės vadybos sistemos palaikymą. Šio eksperimento rezultatai, kurie buvo aptarti susirinkime dalyvaujant PD prie LR VRM atstovams bei skyriaus darbuotojams parodė, kad dirbant tokiu tempu ir pagal skyriaus akredituotus metodus per pusmetį nebeliktų neištirtų seilių ėminių ir neįvestų DNR analičių, būtų sutaupyta 10-20 proc. brangių reagentų, o specialistus, šiuo metu atliekančius seilių ėminių tyrimus, būtų galima pasitelkti užduotims pagal baudžiamąsias bylas atlikti. Vykdant 2008-10-28 PD prie LR VRM surengto susirinkimo metu priimtą sprendimą organizuoti Skyriaus psichologinio mikroklimato tyrimą, buvo konstatuotas žemesnis nei vidutinis skyriaus kolektyvo psichologinio klimato rodiklis bei nurodyti tam tikri darbo organizavimo bei vadovavimo trūkumai. LP KTC 2008-12-19 lankėsi Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas V. L., kuris buvo informuotas apie esamą situaciją, taip pat su juo buvo konsultuotasi, kaip geriau šią situaciją spręsti. Ją įvertinęs bei susipažinęs su faktais, V. L. pažymėjo, kad skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus reikia keisti tik įgyvendinant struktūrinį pertvarkymą, nes DNR grupės darbuotojai nesutiks, kad jos būtų keičiamos. Apibendrinus skyriaus darbo organizavimo poreikį, skyriaus 2004-2008 m. veiklos rezultatų analizę, PD prie LR VRM Personalo valdybos atlikto psichologinio klimato skyriuje vertinimą, atlikto eksperimento rezultatus, bei atsižvelgiant į DNR duomenų įskaitos darbuotojų atsisakymą sutikti, kad būtų keičiami jų pareigybių aprašymai, Lietuvos policijos generalinis komisaras, LP KTC prašymu, 2009-02-03 įsakymu Nr. 5-V-96 „Dėl Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ nurodė įvykdyti skyriaus reorganizaciją. Darbo organizavimo pakeitimai nekeistų skyriaus struktūros ir jų esmė būtų tokia: 1) naikinamos visos 22 esamos skyriaus pareigybės ir įsteigiamos 22 naujos pareigybės. Naikinamo ir naujo pareigybių sąrašo skirtumas toks: vietoj vienos skyriaus viršininko pareigybės (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 14 kategorijos), vienos vyresniojo specialisto pareigybės (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 10 kategorijos), vienos vyriausiojo specialisto, atsakingo už duomenų įskaitos darbo organizavimą ir kontroliavimą pareigybės (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos) ir vienos specialisto pareigybės (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 7 kategorijos) įsteigiamos keturios naujos pareigybės: skyriaus viršininko pareigybė (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 13 kategorijos), skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 12 kategorijos); vyriausiojo specialisto pareigybė (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 10 kategorijos); vyresniojo specialisto pareigybė (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 9 kategorijos); 2) pakeičiami visi skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymai taip, kad pagal valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas ir keliamus specialiuosius reikalavimus taptų universaliais specialistai, t. y. ir apžiūrėtų įvykio vietas, ir atliktų DNR tyrimus baudžiamosiose bei civilinėse bylose, ir išskirtų DNR iš lyginamųjų pavyzdžių bei seilių ėminių, ir pildytų DNR duomenų įskaitą. Skyriaus viršininko ir pavaduoto pareigybių aprašymai bus papildomi funkcija organizuoti ir kontroliuoti DNR duomenų įskaitos darbą. Skyriaus darbuotojų susirinkimo metu - 2009-01-21 - LP KTC viršininkas supažindino su numatomais darbo organizavimo pokyčiais, susijusiais su pareigybių aprašymų pakeitimais. Kiekvienas susirinkime dalyvavęs skyriaus darbuotojas pareiškė nuomonę dėl skyriaus darbo organizavimo pakeitimų ir tiesiogiai su jo darbu numatomų pasikeitimų. Iš 16 susirinkime dalyvavusių skyriaus darbuotojų 4 specialistai sutiko su pakeitimais, 3 sutiko dėl savo pareigybės, bet abejojo, ar pavyks parengti viso skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus taip, kad funkcijos ir atsakomybė būtų paskirstyta teisingai, 9 susilaikė nuo sprendimo sutikti, kad būtų keičiami jų pareigybių aprašymai. Įvertinus darbuotojų poziciją, 2009-01-23 raštu Nr. 140-S-109 susirinkimo informacija buvo pateikti policijos generaliniam komisarui, teikiant siūlymus dėl skyriaus darbo pakeitimų. PD prie LR VRM buvo gautas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2009-02-06 raštas Nr. VA17-13-(09), kuriame buvo prašoma pateikti informaciją dėl skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų pakeitimų teisėtumo ir pagrįstumo, į kurį 2009-02-18 raštu Nr. 5-S-997 buvo pateiktas atsakymas su prašoma informacija.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teiginys, kad Profesinių sąjungų atstovai nebuvo informuoti apie numatomus struktūrinius pokyčius bei su jais nebuvo konsultuotasi ir tuo LP KTC pažeidė galiojančių teisės aktų normas, yra nepagrįstas. Priešingai, LP KTC savo veiksmais siekė priimti optimalų, mažiausiai skausmingą skyriaus kolektyvui bei LP KTC istaigai sprendimą: situacija buvo atidžiai įvertinta, apsvarstyti keli sprendimo variantai, vyko nuolatinis, konstruktyvus dialogas su PD vadovybe, Profesinių sąjungų atstovais bei skyriaus darbuotojais. Tai įrodo 2008-10-28 PD surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Policijos generalinis komisaras V. T., jo pavaduotojas K. L., PD prie LR VRM padalinių vadovai ir LP KTC vadovybė; 2008-11-06 vykęs PD prie LR VRM pareigūnų, LP KTC vadovybės ir visų skyriaus darbuotojų susitikimas su Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos viršininko pavaduotojui V. B.;
vadovaujantis LP KTC viršininko 2008-11-19 nurodymu Nr. 140-N-7 „Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus darbo organizavimo“, skyriuje buvo sukurtas eksperimentinis darbo modelis seilių ėminių tyrimui ir įrašymui į DNR įskaitą, kurio rezultatai buvo atidžiai įvertinti ir pateikti PD vadovybei; 2008-12-19 Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininko V. L. apsilankymas LP KTC; PD prie LR VRM Personalo valdybos skyriaus psichologinio mikroklimato tyrimas; susirinkimai su skyriaus darbuotojais. DK 23 str. 1 d. 2 p. numatyta darbdavio pareiga priimant sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, 47 str. 3 p. numato, kad prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. To paties straipsnio 4 p. reglamentuoja, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti, o 7 p. nustatyta, kad konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu. Konsultacijos su Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos viršininko pavaduotojui V. B. ir V. L. vyko laiku, 2008-11-06 ir 2008-12-19, prieš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-02-03 įsakymo Nr. 5-V-96 pasirašymą. Pažymėjo, kad dialogo su minėtais atstovais tikslas - ne formalių problemos sprendimų būdų paieška, bet buvo siekiama gauti kompetentingų atstovų patarimą. V. B. akcentavo įstaigos vaidmenį sprendžiant probleminį klausimą, V. L. patarė organizuoti skyriaus pertvarkymą, nes dalis darbuotojų nesutinka, kad jų pareigybių aprašymai būtų pakeisti. Pareiškėjo nurodytos DK nuostatos reikalauja, kad darbdavys vykdytų konsultacijas su darbuotojų atstovais. DK 19 str. 1 d. atskleidžia „darbuotojų atstovų“ sąvoką. LP KTC nėra veikiančios profesinės sąjungos, taip pat darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijų nėra perdavęs atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, įstaigoje taip pat nėra veikiančios ir darbuotojams atstovaujančios darbo tarybos. LP KTC skyriuje dirba 7 darbuotojai, kurie yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir 2 skyriaus darbuotojai yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų nariai, tačiau jie negali būti laikomi darbuotojų atstovais DK 19 str. 1 d. prasme. Tai suponuoja, kad LP KTC neturėjo įstatymuose nustatytos pareigos konsultuotis su darbuotojų atstovais, tačiau tai darė, siekiant optimalaus sprendimo. DK 47 str. 10 d. nustato, kad kai įmonėje nėra darbuotojų atstovų, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais apie priimamų sprendimų vykdymo datą, priežastis, teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius bei dėl darbuotojų numatytas priemones darbdavys privalo darbuotojus informuoti iš anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Buvo surengti keli susirinkimai su skyriaus darbuotojais (2008-11-06, 2008-11-10, 2008-11-19, 2008-12-19 ir 2009-01-21), kurių metu buvo kalbėta apie skyriaus problemą, bandyta identifikuoti ją lėmusias priežastis, ieškoma jos šalinimo būdų bei kompromisų, buvo išskirtos 2 įmanomos veikimo schemos, sprendžiant probleminius klausimus, visiems skyriaus darbuotojams dalyvaujant buvo nagrinėjami teigiami/neigiami kiekvienos schemos aspektai. 2009-01-21 susirinkimo metu darbuotojai buvo informuoti, kad jei visi sutiks su schema, kad keičiami pareigybių aprašymai juos praplečiant - pokyčiai vyks greičiau. Jei ne - naikinamos visos 22 pareigybės ir steigiamos naujos. Buvo detaliai pristatyta nauja darbo organizavimo schema, išklausyta nuomonė 2 darbuotojų, kurių atlyginimas mažės. Darbuotojai buvo informuoti ir apie šias reorganizacijos pasekmes: steigiama nauja pavaduotojo pareigybė, todėl ji bus užimta atrankos būdu, dėl kelių specialistų pareigybių bus skelbiami konkursai, nes siekiama aukštesnės pareigybės, einantys tas pareigas, kur keičiamos pareigybės, įgauna pirmumo teisę pretenduoti į jas, tik nesutikus - užimamos konkurso būdu. Svarbu paminėti, kad darbuotojai buvo įspėti, kad kai bus parengti naujos redakcijos pareigybių aprašymai, sutikimas ar nesutikimas turės teisines pasekmes. Visais atvejais jie buvo informuoti iš anksto tiesiogiai. Taigi LP KTC veikė pagal DK 47 str. 10 d. reikalavimais ir jų nepažeidė. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma suponuoja, kad pareiškėjo, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies ir administracinės bylos proceso šalies (ABTĮ 48 str. 1 ir 2 d.), požymis yra materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Iš skundo dalyko bei pagrindo matyti, kad profesinė sąjunga taip pat skundžia reorganizacijos pagrįstumą. Skundo patenkinimas Profesinei sąjungai nesukelia teisinių pasekmių - nepakeičia profesinės sąjungos turimų teisių ir pareigų apimties. Skundo reikalavimo patenkinimas - naikinti Policijos generalinio komisaro 2009-02-03 įsakymu Nr. 5-V-96 „Dėl Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro steigiamą bei naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ sukelia teisines pasekmes tik LP KTC skyriaus darbuotojams. Darbuotojai ABTĮ numatytais terminais turėjo teisę apskųsti minėtą administracinį teisės aktą, o profesinė sąjunga neturi savarankiško materialinio - teisinio suinteresuotumo (b. l. 67-72).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad susitikimai ir konsultavimasis vyko ne kartą dar iki ginčijamo įsakymo priėmimo. Kadangi naujų pareigybių aprašymų tarnautojai pasirašyti nesutiko, buvo nuspręsta klausimą spręsti keičiant struktūrą. Tokiais pakeitimais siekiama paskirstyti darbo krūvį vienodai visiems tarnautojams, o norint keisti tarnautojų funkcijas, reikia keisti pareigybių aprašymus, su kuo tarnautojai nesutiko. Konsultavimas vyko ir jis tinkamai įformintas protokolu, taip pat su V. L. buvo konsultuotasi žodžiu 2008 m. gruodžio mėn., tačiau tai nebuvo tinkamai įforminta protokolu. Šiuo metu tarnautojai nėra atleisti, pareigybių aprašymai yra rengiami, tačiau galutinai nėra parengti. Tarnautojų nesutikimas keisti pareigybių aprašymus buvo išreikštas žodžiu, jiems buvo paaiškintos jų būsimos funkcijos, taip pat kad jų atliekamos funkcijos išsiplės. LP KTC struktūrinių pertvarkymų poreikis brendo ilgai, tai atsispindi ir audito išvadose. Pareiškėjų teisės pažeistos nebuvo, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsakovo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atsiliepime išdėstytais motyvais. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2006-12-21 nutarimu Nr. X-1010 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“, patvirtinta Lietuvos policijos sistemos plėtros programa, kurioje numatyta įgyvendinti šiuos uždavinius: tobulinti policijos valdymo sistemą, atsižvelgiant į šalies administracinį teritorijų suskirstymą ir prokuratūros bei teisminių institucijų teritorinį išdėstymą; optimizuoti policijos atliekamas funkcijas, svarstyti galimybę dalį jų perskirstyti kitoms valstybės institucijoms, atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų, tokių kaip atlygintinų apsaugos paslaugų pagal civilinės teisės sandorius teikimas, vykdymo; panaikinti policijos valdymo funkcijų dubliavimą, jas perskirstant tarp Policijos departamento ir teritorinių bei specializuotų policijos įstaigų; sukoncentruoti specializuotose policijos įstaigose nacionalinės ir Europos Sąjungos reikšmės policijos funkcijas ir optimizuoti specializuotų policijos įstaigų skaičių; aprūpinti policijos valdymo sistemas kvalifikuotu vadybiniu personalu, reikiamais finansiniais, informacinių technologijų ir materialiniais ištekliais; gerinti policijos pareigūnų darbo ir asmenų priėmimo policijos įstaigose sąlygas ir aplinką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-19 nutarimu Nr. 606 patvirtintos Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano 2.3 punkte nustatyta panaikinti policijos valdymo funkcijų dubliavimą - perskirstyti jas tarp Policijos departamento ir teritorinių bei specializuotų policijos įstaigų. Todėl, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-02-03 įsakyme „Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ Nr. 5-V-96 nurodytų teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko pateiktus pasiūlymus, policijos generalinis komisaras priėmė sprendimą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre atlikti darbo organizavimo pakeitimus nereorganizuojant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, t. y. 2009-02-03 įsakymu Nr. 5-V-96 patvirtino Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro nuo 2009-07-01 steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašus; įpareigojo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vadovą teisės aktų nustatyta tvarka įspėti statutinius ir karjeros valstybės tarnautojus apie galimą atleidimą iš tarnybos dėl pareigybių panaikinimo. DK 129 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka; atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą; 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 11 str. 3 d. (straipsnio redakcija nuo 2008-10-01) nustatyta, kad specializuotos policijos įstaigos yra neteritoriniu principu steigiami policijos padaliniai, atliekantys teisės aktais jiems pavestas tam tikras (specialiąsias) policijos funkcijas; 14 dalyje nustatyta, kad tipinę policijos įstaigų valdymo organizacinę struktūrą nustato ir tvirtina policijos generalinis komisaras; 12 str. 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog policijos generalinis komisaras nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą bei pareigybių sąrašus; 2 punkte nustatyta, kad prižiūri ir koordinuoja vadovaujamų įstaigų veiklą; 3 punkte nustatyta, kad organizuoja vadovaujamų įstaigų veiklai būtiną materialinį techninį aprūpinimą; 4 punkte nustatyta, kad nustatyta tvarka steigia teritorines, specializuotas policijos įstaigas ir policijos profesinio ugdymo įstaigas; 6 punkte nustatyta, kad atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą; 8 punkte nustatyta, kad atsiskaito už savo veiklą Respublikos Prezidentui ir vidaus reikalų ministrui šių reikalavimu; 9 punkte nustatyta, kad vykdo kitus įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus; 12 str. 3 dalyje nustatyta, kad policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems policijos pareigūnams; Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatyta, kad sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima valstybinė ar savivaldybės institucija, įstaiga, priėmusi teisės aktą dėl biudžetinės įstaigos steigimo; 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina jų steigėjai. Policijos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98 (toliau – ir Policijos departamento nuostatai) 9 p. nustatyta, kad Policijos departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius: užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą policijos įstaigose (9.3. papunktis); vykdo kitas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas (9.24. papunktis). Policijos departamento nuostatų 17 p. nustatyta, kad policijos generalinis komisaras: atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą ir policijos įstaigų darbo organizavimą (17.1 papunktis); pagal kompetenciją leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus teisės aktus (17.2 papunktis); nustatytąja tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja specializuotas policijos įstaigas (17.3 papunktis); nustato ir tvirtina tipinę policijos įstaigų valdymo organizacinę struktūrą, taip pat tvirtina tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų nuostatus ir nustato šių įstaigų vidaus struktūrą ir pareigybių sąrašus (17.4 papunktis); užtikrina racionalų ir efektyvų paskirtų asignavimų naudojimą (17.7 papunktis); pagal kompetenciją nustato materialinių vertybių išdavimo, apskaitos ir naudojimo Policijos departamente, policijos įstaigose tvarką (17.8 papunktis); tvirtina policijos įstaigų biudžeto išlaidų sąmatas (17.10 papunktis); vykdo kitas įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose jam nustatytas funkcijas (17.13 papunktis). Pažymėjo, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-08-22 įsakymu Nr. 5-V-568, 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą steigia, reorganizuoja ar likviduoja ir jo nuostatus tvirtina policijos generalinis komisaras. Todėl, panaikinus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-02-03 įsakymą „Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ Nr. 5-V-96 būtų nepagrįstai apribotas aukščiau nurodytų policijos generalinio komisaro (kaip Lietuvos policijos logistikos centro steigėjo) įgaliojimų (teisių bei pareigų), siekiant nustatyti tiesiogiai jam pavaldžios specializuotos policijos įstaigos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vidaus struktūrą bei pareigybių sąrašus, prižiūrėti ir koordinuoti vadovaujamos įstaigos (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro) veiklą, organizuoti vadovaujamų įstaigų veiklai būtiną materialinį techninį aprūpinimą, atsakyti už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą, tinkamai atsiskaityti už savo veiklą Respublikos Prezidentui ir vidaus reikalų ministrui šių reikalavimu, vykdyti kitus įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus, įgyvendinimas bei policijos generalinio komisaro teisė daryti tiesiogiai jam pavaldžios specializuotos policijos įstaigos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro darbo organizavimo pakeitimus. Taip pat būtų sustabdytas anksčiau nurodytų Lietuvos Respublikos Seimo 2006-12-21 nutarimo Nr. X-1010 „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-19 nutarimu Nr. 606 patvirtinto Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano nuostatų vykdymas (b. l. 123-129).
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į patikslintą skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad PD prie LR VRM yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes pareiga surengti konsultacijas nustatyta darbdaviui, o darbdavys šiuo atveju yra LP KTC. Mano, kad pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos, o LP KTC tarnautojai dėl savo teisių pažeidimo nesikreipė, todėl pareiškėjų skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ABTĮ 5 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 22 str. 1 d. nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal minėtas įstatymo nuostatas, asmens suvokimas, kad viešojo administravimo subjekto administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) pažeidžia jo subjektines teises arba įstatymu saugomus interesus, suteikia jam teisę nustatyta tvarka paduoti skundą administraciniam teismui. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Ar asmens materialinis teisinis suinteresuotumas yra pagrįstas, ar atitinkamos jo teisės ar interesai buvo pažeisti jo nurodytu būdu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nuspręsti įvertindamas įrodymus.
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-02-03 įsakymo Nr. 5-V-96, kuriuo patvirtintas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro nuo 2009-07-01 steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašas, bei dėl atsakovų veiksmų nesurengus konsultacijų su profesinėmis sąjungomis dėl LP KTC IV BTS darbo organizavimo pakeitimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos savo skundą grindžia aplinkybe, kad iki priimant ginčijamą įsakymą nebuvo rengiamos konsultacijos su profesinėmis sąjungomis dėl LP KTC IV BTS darbo organizavimo pakeitimų, tuo pažeidžiant pareiškėjų – LP KTC veikiančių profesinių sąjungų – teises (profesinių sąjungų veiklos garantijas) tinkamai atstovauti jų narių teises ir teisėtus interesus.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-02-03 įsakymu Nr. 5-V-96 „Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas pridedamas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro nuo 2009-07-01 steigiamų bei naikinamų pareigybių sąrašas, pagal kurį panaikintos Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus 22 pareigybės (5 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės: 1 – viršininko, 3 – vyresniųjų specialistų, 1 – specialisto; 17 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių: 3 – vyriausiųjų specialistų, 9 – vyresniųjų specialistų, 5 – specialistų) ir Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriuje steigiamos 22 pareigybės (5 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės: 1 – viršininko, 1 – viršininko pavaduotojo, 2 – vyresniųjų specialistų, 1 – specialisto; 17 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių: 3 – vyriausiųjų specialistų, 10 – vyresniųjų specialistų, 4 – specialistų), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vadovas teisės aktų nustatyta tvarka įpareigotas įspėti statutinius ir karjeros valstybės tarnautojus apie galima atleidimą iš tarnybos dėl pareigybių panaikinimo (b. l. 49-51).
DK 23 str. 1 d. 2 p. numato, kad darbdavys privalo priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais – gauti jų sutikimą. DK 47 str. 1 d. (2008-05-13 įstatymo Nr. X-1534 redakcija) numato, kad darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. To paties įstatymo 2-5 dalys numato, kad darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, informuoti darbuotojų atstovus apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuotis su jais. Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius. Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Kiti informavimo ir konsultavimo atvejai, sąlygos ir tvarka gali būti numatomi įstatymuose, kolektyvinėse sutartyse, darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimuose.
DK 19 str. 1 d. nustato, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime, t. y. darbuotojų atstovais įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje gali būti: 1) įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikianti profsąjunga; 2) atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinė sąjunga, kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas perduoda jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas; 3) darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime.
Kaip matyti iš pateiktų pareiškėjų įstatų (b. l. 27-47), pareiškėjų ir atsakovų atstovų paaiškinimų, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga yra ne LP KTC veikiančios profesinės sąjungos DK 19 str. 1 d. prasme, o atitinkamos veiklos šakos profesinės sąjungos, ginančios ir atstovaujančios ne tik LP KTC, bet ir kitose įstaigose dirbančių jos narių teises ir teisėtus interesus, todėl LP KTC darbuotojų atstovu DK 19 str. 1 d. prasme galėtų būti tik tuo atveju, jei LP KTC darbuotojų kolektyvo susirinkimas perduotų jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas. Kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijų nėra perdavęs pareiškėjoms, nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, atsižvelgiant į DK 23 ir 47 str. nuostatas, privalo konsultuotis su minėtomis profesinėmis sąjungomis.
Kaip nustatyta pateiktais rašytiniais įrodymais, LP KTC darbuotojai J. G., E. A. – G., R. J., A. V., M. P., G. P., A. D., Z. A., Ž. A. ir M. M. yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai (b. l. 134), o R. P. – Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys (b. l. 133). LR profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1-3 d. numato, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Kadangi įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos kreipėsi į atsakovus su reikalavimais panaikinti ginčijamą sprendimą (po 2009-02-11, kada, kaip teigiama, sužinojo apie ginčijamą sprendimą), nepateikti, nei skunde, nei teismo posėdyje nebuvo nurodyta, kurių konkrečiai pareiškėjų narių (ir tuo pačiu – LP KTC darbuotojų) ir kokios teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti ginčijamu sprendimu ar DK bei kituose teisės aktuose įtvirtintų pareigų nevykdymu, taip pat, kaip nustatyta atsakovų atstovų paaiškinimais, LP KTC IV BTS darbuotojai šiai dienai nėra atleisti, taip pat dar nėra parengti ir nauji tarnautojų pareigybių aprašymai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos LR profesinių sąjungų įstatymo 18 str. tvarka įgijo teisę kreiptis į teismą, taip pat kad jų konkrečių narių teisės ar teisėti interesai šiuo metu yra pažeisti. Pažymėtina, kad sprendimas šioje byloje darbuotojams, kurių teisės ir teisėti interesai yra ar bus pažeisti dėl LP KTC IV BTS atliekamų darbo organizavimo pakeitimų, nėra kliūtis kreiptis į teismą bendra tvarka, kada, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009, ir turi būti aiškinamasi, ar darbuotojo atleidimo iš darbo tvarkos nesilaikymas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.