Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, naudodama nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkėju, vedęs, profesinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d., apie 15.57 val., Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Pakovarniškių k., Pakovarniškių g., sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ‒ KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad tą dieną važiavo pas bendradarbį į svečius, jam reikėjo padėti, atliko darbus ir šiek tiek jo namuose jie išgėrė. Po alkoholio vartojimo praėjus 2 valandoms, jis važiavo namo, pastebėjo, kad pamiršo pas draugą telefoną. Sankryžoje darė manevrą, nepastebėjo sankryžoje stovinčios mašinos ir užkabino ją. Kai kitos mašinos savininkas pastebėjo, kad jis išgėręs, iškvietė policiją ir jam buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas. Gėrė degtinę, išgėrė 0,7 l talpos degtinės butelį. Įvykio vieta yra Marijampolio sen., nuo įvykio vietos iki jo namų apie (duomenys neskelbtini) km. Jis važiavo atbulom, norėjo apsisukti ir nepastebėjo kitos mašinos. Blogai vertina savo poelgį ir labai gailisi. Nežino kodėl taip išėjo, jis to nenorėjo. Kad išgėręs alkoholio negali sėstis prie vairo, žino. Dirba pamainomis, yra 3 pamainos, jam sunku nuvažiuoti į darbą, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Sūnus yra deklaravęs gyvenamąją vietą kartu su juo, bet faktiškai gyvena atskirai ‒ (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra vedęs, gyvena su žmona. Turi dukrą ir sūnų. Su sūnumi dažnai bendrauja, nuolat. Tas automobilis, kurį vairavo, priklauso kaltinamajam. Supranta, kad jeigu sūnus taps jo laiduotoju, turės jį prižiūrėti, kad jis nieko blogo nepadarytų. Ateityje daugiau taip nedarys, gailisi kad taip įvyko. Alkoholį vartoja nedažnai. Sūnui paskambino ir papasakojo apie tai kas įvyko įvykio dieną. Sūnus reagavo blogai. Jis klausytų sūnaus nuomonės. Su sūnumi kartais dirba vienoje pamainoje, o būna kad atskirai. Su sūnumi matosi dažnai. Kadangi gyvena šalia, sūnus dažnai atvažiuoja pas jį į svečius, taip pat matosi darbe, nes dirba toje pačioje darbovietėje. Kai sutampa pamainos, kartu važiuoja į darbą. Su sūnumi kartu nevartoja alkoholio. Norėtų atsiprašyti dėl to kas įvyko, labai gailisi, savo kaltę pripažįsta. Daugiau tai nepasikartos.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. gruodžio 27 d., apie 15.57 val., Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Pakovarniškių k., Pakovarniškių g., sankryžoje, jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 1,69 promilių, neblaivumas. Be paties V. M. duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo P. S. parodymai, kur jis nurodė, kad vairuotojas savo vairuoto automobilio galu pradėjo važiuoti link jo automobilį ir nepaisant liudytojo paspausto graso signalo, įvažiavo į jo automobilį, jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus, kalbėjo nerišliai, taip pat nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas; apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus, kuriais nustatyta, kad atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį, nustatė kaltinamojo neblaivumą; apžiūros protokole užfiksuotas BPC pateikto garso įrašo turinys, kuriame užfiksuotas pranešimas dėl neblaivaus vairuoto sukelto eismo įvykio; neblaivumo nustatymo akte esantys duomenys, patvirtinantys, kad V. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pat nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir kaltinamojo parodymai, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ‒ asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnis). V. M. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. M. anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai, davė išsamius parodymus. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą (b. l. 52‒53). Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus trijų metų laikotarpiu duomenimis nustatyta, kad V. M. jokių administracinių nusižengimų nepadarė (b. l. 54), o tai rodo, kad V. M. nelinkęs pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir teisės aktų reikalavimų.

V. M. dirba (b. l. 55). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Byloje nėra duomenų apie V. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Darbovietės V. M. charakterizuojamas itin teigiamai. Neigiamai V. M. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus.

Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ir (ar) kitus teisės pažeidimus nebuvimas, teigiamai charakterizuoja V. M. asmenybę ir sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje V. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus pirmiau aptartais duomenimis byloje nustatytas faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas (laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), tačiau baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų nėra. Pateiktojo darbdavio charakteristikoje A. M. apibūdinamas tik teigiamai, kaip darbštus, atsakingas, kruopštus, mandagus, atidus darbuotojas, atsakingai atliekantis jam pavestas užduotis, nekonfliktuojantis su bendradarbiais, neturintis žalingų įpročių. Vadovų ir kolektyvo vertinamas teigiamai.

Įvertinus V. M. ir A. M. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Kaltinamasis V. M. teisme nurodė, kad jis klausytų sūnaus nuomonės, su sūnumi matosi dažnai, sūnus dažnai atvažiuoja pas jį, taip pat jie matosi darbe. Jeigu sūnus taps jo laiduotoju, jis daugiau teisės pažeidimų nedarys. A. M. savo ruožtu teisme nurodė, kad gyvena netoli tėvo, apie 2 km. Su tėvu dažnai bendrauja. Jo reakcija į tai, kas nutiko buvo neigiama. Gerą įtaką tėvui galėtų daryti jį prižiūrėdamas, dažnai bendraudamas su juo. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo A. M. požiūrį į tėvo įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant šiuos duomenis kartu su kitais pirmiau aptartais jį charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. M. yra tinkamas būti laiduotoju. A. M. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, įsipareigojantis laiduoti už savo tėvą, jį prižiūrėti, daryti jam teigiamą įtaką. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, ir jo, kaip laiduotojo, atsakomybę.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti pagrindai, leidžiantys atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį A. M. atsakomybei, pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, pastarųjų trejų metų laikotarpiu nė karto nebuvo baustas administracine tvarka), darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė V. M.. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis jam suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – variavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1, 69 promilių neblaivumas. Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jis dirba trimis pamainomis ir autobusai nevažiuoja naktį, kaltinamasis šiuo metu negali vairuoti ir patiria papildomas išlaidas, nes turi prašyti kitų asmenų, kad jį nuvežtų į darbą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, susijusios su jo asmeniniais poreikiais, kaltinamajam buvo žinomos ir prieš darant nusikaltimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties kaltinamojo neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kasdienėje veikloje, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių veikų, kurios galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam, yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, būdamas neblaivus, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, tad didesnių, pavojingesnių padarinių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atleidžiant V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tikslinga uždrausti jam naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnis) ‒ teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, V. M. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,69 promilės alkoholio, daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad už tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimų pažeidimą kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas, jam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 28 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, V. M. paskyrimo dienos (b. l. 39–40).

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu V. M., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, transporto priemonės savininkas V. M. (b. l. 31)). Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės, nes kaltinamajam reikalingas automobilis nuvažiuoti į darbą, tačiau teismo jau buvo minėta, kad neigiamas savo neteisėto elgesio pasekmes V. M. turėjo įvertinti prieš sėsdamasis prie vairo, būdamas neblaivus. Nuoseklioje teismų praktikoje formuojama nuostata, kad už tokio pobūdžio nusikaltimų padarymą, siekiant sulaikyti asmenis nuo tolesnių teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, taikoma baudžiamojo poveikio priemonė ‒ turto konfiskavimas. Tarp jų ir tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ta aplinkybė, jog V. M. atlestinas nuo baudžiamosios atsakomybės, nesuponuoja išvados dėl jo nebaudžiamumo. Minėta, kad, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti.

Įvertindamas pirmiau aptartas nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat tai, kad netrukus prieš sėsdamasis prie padidinto pavojaus šaltinio ‒ transporto priemonės, vairo kaltinamasis išgėrė pakankamai didelį kiekį degtinės (jo paties teigimu, kartu su draugu buvo išgerta 0,7 l degtinės; byloje nustatyta, kad V. M. neblaivumas, jo išraiška promilėmis, didėjo) ir, būdamas neblaivus, ketino vairuoti automobilį 10 km, t. y. grįžti juo namo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam tikslinga taikyti turto ‒ jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Tokią išvadą teismas daro, be kita ko, vadovaudamasis tiek pirmiau aptartomis BK nuostatomis, tiek šiuo klausimu formuojama teismų praktika (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl kitų klausimų

2023 m. gruodžio 28 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos V. M. nuosavybės teisės į automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 41–42). Atsižvelgiant į tai, kad V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas V. M. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 39–40), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti V. M. (V. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 28 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią V. M. (V. M.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti V. M. (V. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

V. M. (V. M.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

V. M. (V. M.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą − vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, su jame esančiais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti A. M. (A. M.), kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.