- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 1-84-517/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00935-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- K. G.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
K. G., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. G., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2014m. gruodžio 14d., apie 16⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis K. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo sugyventinės-pil. J. M. motinai priklausančios sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio tarpusavio konflikto metu užsipuolė savo sugyventinę-pil. J. M., kurią pastūmė, po ko ši veidu atsitrenkė į metalinę statinę, ko pasekoje pastarajai buvo padaryta žaizda galvoje, kas nukentėjusiajai J. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš kaltinamojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. gruodžio 14d. jis su savo sugyventine J. M. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Buvo išgerta apie 5-6 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Jau buvo po pietų, galimai apie 16⁰⁰ val., jis savo sugyventinei J. M. papriekaištavo, kad pastaroji blogai jį maitina. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie pasibarė ir sugyventinė išėjo iš namų. Išeidama, sugyventinė J. M. pradėjo jį vadinti „ prideru “, gaidžiu, kas jį labai supykdė ir įžeidė. Pasivijo savo sugyventinę J. M. netoli nuo namų, gal už kokių 50 metrų, kur tebesitęsusio žodinio konflikto metu sugyventinė J. M. jį dar pavadino girtuokliu, žąsinu ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Jam atrodė, kad jo sugyventinė J. M. tuo metu buvo už jį girtesnė. Besibarant, J. M. jį stumtelėjo. Jis atsakė tuo pačiu, ko pasekoje jo sugyventinė veidu atsitrenkė į šalia konflikto vietos stovėjusią statinę. Pastūmęs savo sugyventinę J. M., jis apsisuko ir nuėjo. Jis nematė, kaip jo sugyventinė J. M. pargriuvo. Konflikto vietoje jis nematė ten buvusio R. G.. Nueidamas, jis pasakė, kad sugyventinė J. M. geriau neitų į namus. Jis matė, kad jo sugyventinė J. M. nuėjo link miestelio centro, bet kur tiksliai ji ėjo, jis nežino. Toje pusėje yra ir sugyventinės motinos namai. Jis nuėjo vienas gerti toliau. Po konflikto praėjus kelioms valandoms, pas jį atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jo sugyventinė J. M. parašė pareiškimą dėl to, kad jis ją sumušė. Įvykusio konflikto metu jis nei su šakute, nei su kitu kokiu nors daiktu savo sugyventinei J. M. nedūrė, nes rankose nieko neturėjo. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, kas jo sugyventinei J. M. sukėlė fizinį skausmą. Žaizda sugyventinės J. M. galvoje tikriausiai atsirado po to, kai ši po pastūmimo trenkėsi į statinę(b.l. 60, 64, 68, 72).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. G. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios J. M. ir liudytojų N. M., R. G., A. B., V. K. ir O. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 9-10, 24, 26, 28-29, 31), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašais(b.l. 40-41), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 4), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 5-6), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 47), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės išrašu(b.l. 14), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 19) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. gruodžio 14d., apie 16⁰⁰ val., savo namuose, esančiuose adresu: Topolių gt. Nr. 1, Siesikų mst., Ukmergės raj., tarp jos ir sugyventinio K. G. kilo žodinis konfliktas, nes šis pradėjo jai priekaištauti dėl pagaminto maisto. Ji savo sugyventiniui K. G. pasakiusi, kad jeigu jis nori maisto, gali įsidėti pats, o ji eina pavalgyti pas motiną, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Sugyventinis K. G. ją pasivijo prie sodyboje esančių ūkinių pastatų. Tada sugyventinis ją stūmė, ko pasekoje ji veidu trenkėsi į toje vietoje stovinčią metalinę statinę ant ratų. Po to jos sugyventinis K. G., laikydamas dešinėje rankoje šakutę, su ja dūrė jai į pakaušį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Kur sugyventinis K. G. po to padėjo šakutę, kai ją sužalojo, ji nežino, gal išmetė, o gal parsinešė į namus. Ji matė tą šakutę, tačiau ar jos sugyventinis K. G. su ja pataikė ar nepataikė įdurti, šiuo metu ji neatsimena. Viskas ten įvyko labai greitai, ji net nespėjo sureaguoti. Po to jos sugyventinis K. G. grįžo į namus. Kad tuo metu, kai sugyventinis K. G. ją sužalojo, prie jų buvo kas nors priėjęs, ji nematė. Tada ji buvo šoko būsenoje. Ji atsimena, kad matė kažką vaikščiojant netoliese, bet kas tai buvo, ji pasakyti negali. Ji tik atsimena, kad buvo nubėgusi pas A. B., nes norėjo, kad ši subintuotų prakirstą galvą. A. B. iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Jos sugyventinis K. G. smurtauja jau nebe pirmą kartą smurtauja prieš jos asmenį, tačiau į policiją ji kreipėsi pirmą kartą(b.l. 9-10).
Kaip matyti iš liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, tą dieną, kažkur po pietų, jis darbavosi savo sodybos malkinėje. Išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą, girdėjosi išsigandusios moters šauksmas, kurio nemoka apsakyti. Jis išėjo iš malkinės pasižiūrėti, kas ten darosi. Netoli malkinės pamatė žolėje, ant šono gulinčią J. M.. Prie gulinčios J. M. stovėjo K. G., kuris stovėjo ir nieko nekalbėjo. Jis priėjo arčiau pasižiūrėti, kas nutiko. Kadangi K. G. jis neblogai pažįsta, tai iš pastarojo laikysenos, tylėjimo ir veido bruožų suprato, kad K. G. yra labai piktas. Šiaip K. G. yra plepus žmogus, bet kai pyksta, pasidaro nekalbus. Jis K. G. paklausė: „ ką čia darai? “. K. G. jam nieko neatsakė. Jis nematė, ar J. M. iš kurios nors kūno vietos bėgo kraujas, bet kraujas galėjo bėgti iš jos galvos, nes J. M. plaukai jam pasirodė kažkokie įtartini. Šiaip J. M. plaukai yra šviesios spalvos, o tą kartą atrodė, kad plaukai yra raudonos spalvos. J. M., nieko nesakiusi, atsistojo ir nuėjo link Siesikų miestelio centro, kur yra jos motinos namai, o jis liko dar pastovėti prie K. G.. Jis nematė kaip K. G. mušė J. M.. Jokios šakutės jis niekur nematė. Po kelių dienų jis kalbėjosi su N. M.. Jie aptarė miestelyje sklindusias kalbas apie tai, kad K. G. ją(J. M.) sužalojo su šakute. K. G. ir J. M. dažnai pykstasi ir mušasi(b.l. 26).
Kaip matyti iš liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, J. M. ji pažįsta, kuri dažnai ateina pas ją pagalbos, kai jai(J. M.) atsitinka kokia nors bėda. Tikslios datos neatsimena, galimai 17⁰⁰ val., jau buvo tamsu, kai į jos namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo J. M.. Jai pamačius J. M., pasidarė baisu, nes pastarajai iš kažkurios galvos pusės bėgo kraujas. J. M. drabužiai buvo kruvini. Tik atėjusi, J. M. apsiverkė ir paprašė jos iškviesti greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Ji J. M. paklausė, kas jai nutiko, į ką ši atsakė, kad jos sugyventinis jai(J. M.) su šakute dūrė į galvą dėl to, kad nepadavė jam valgyti. Jai paskambinus į J. M. prašomas įstaigas, J. M. išėjo pas savo motiną. Ji J. M. ir K. G. konflikto nematė. Jie vieni nuo kitų gyvena toli. Jai yra žinoma, kad K. G. jau nebe pirmą kartą smurtauja prieš J. M.(b.l. 28).
Kaip matyti iš liudytojos N. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, J. M. yra jos dukra. Kokia tai buvo 2014m. gruodžio mėn. diena, ji tiksliai neatsimena Ji pati to įvykio, kai jos dukrą sumušė pastarosios sugyventinis K. G., nematė. Apie tai ji sužinojo iš savo dukros pasakojimo, kuri iš karto po įvykio buvo atbėgusi pas ją(N. M.) į namus. Tą dieną jau buvo prietema, kai į jos namus įbėgo dukra J., kuri buvo visa kruvina. Dukra jai pasakė, kad jos sugyventinis K. G., laikydamas vienoje rankoje šakutę, sumušė ją lauke, prie vandens statinės. Dukros J. striukė ir megztinis dešinėje pusėje buvo kruvini. Dukrai iš dešinės galvos pusės bėgo kraujas. Pažiūrėjusi į tą galvos vietą, iš kurios dukrai bėgo kraujas, pamatė, kad ten yra kirstinė žaizda. Paskui tą patį pasakė ir atvykę greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Ji dukros klausė, iš kur ta žaizda jos galvoje, į ką ši pasakiusi, kad žaizdą su šakute padarė jos sugyventinis K. G.. Dukra J. jai dar minėjo, kad ji su savo sugyventiniu K. G. susipyko. Kiek jai žinoma, greitąją medicininę pagalbą jos dukrai iškvietė kaimynė A. B., kuri paskui jos dukrą J. M. buvo atėjusi į jos namus. Jos dukra su savo sugyventiniu K. G. dažnai pykstasi, o konfliktų metu K. G. prieš jos dukrą vartoja fizinį smurtą. Kitą dieną po įvykio jos sesers vyras R. G. jai pasakė, kad jeigu ne jis(R. G.), tai K. G. jos dukrą J. būtų užmušęs. R. G. jai pasakė, kad jis atgynė jos dukrą nuo K. G.. R. G. minėjo, kad tuo metu jis buvo savo malkinėje ir kieme išgirdo triukšmą. Tada jis, išbėgęs į lauką, pamatė, kad K. G. daužo jos dukrą J. M.. Jis dar sakė, kad atėmė iš K. G. šakutę. Kur paskui dingo ta šakutė, ji nežino ir apie tai R. G. neklausė(b.l. 24).
Kaip matyti iš liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. gruodžio 14d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčios dalies OVP specialisto nurodymu dėl galimo smurtavimo artimoje aplinkoje jis vyko pas pil. J. M., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), J. M. jam papasakojo viską, ką ji prisiminė apie įvykį. Kiek jis atsimena, moteris nurodė, kad sugyventinis jai su šakute sužalojo galvą. Žaizdos, kuri pagal nukentėjusiosios parodymus buvo padaryta jos galvoje su šakute, jis nematė, neapžiūrinėjo, kadangi, jam atvykus, nukentėjusiosios galva jau buvo aptvarstyta atvykusių medikų. Įvykio vietoje šakutės rasti nepavyko(b.l. 29).
Kaip matyti iš liudytojos O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji yra VšĮ „ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras “ greitosios medicinos pagalbos skyriaus felčerė. Tikslios datos šiuo metu ji jau neatsimena. Tą įvykį ji prisimena iš to, kad nuvažiavus į įvykio vietą, t.y. (duomenys neskelbtini), su policijos pareigūnais keliose vietose buvo ieškoma nukentėjusiosios, kurią rado tik trečioje vietoje. Tos moters vardo ir pavardės ji neatsimena. Atsimena tik tai, kad moteris sakiusi, kad šios sugyventinis jai su šakute dūrė į galvą. Tos moters dešinės pusės pakaušio srityje buvo viena nedidelė žaizdelė. Ji buvo tokia nedidelė, kad jos nereikėjo siūti, nes ji buvo iki pusės centimetro dydžio. Žaizda jau buvo apkrešėjusi, nebkraujavo, todėl galiami buvo padaryta net ne prieš pusvalandį. Ant moters plaukų matėsi kraujo likučiai. Įvertinusi žaizdos dydį, ji uždėjo tvarstį. Tos moters galvoje buvo tiktai viena žaizda. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę ji užpildė iš nukentėjusiosios žodžių(b.l. 31). Šias liudytojos O. K. aiškinamas aplinkybes apie sužalotą nukentėjusiąją J. M. ir šiai padaryto sužalojimo pobūdį patvirtina ir byloje esanti pagal iškvietimą atvykusios med. felčerės pildyta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė(b.l. 14).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašų, 2014m. gruodžio 14d., 13³⁰ val., į policiją kreipėsi nukentėjusioji-pil. J. M., informuodama apie sugyventinio smurtavimą jos atžvilgiu jų sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, po ko kilusio šeimyninio konflikto aplinkybėms išsiaiškinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK buvo pristatytas sulaikytas kaltinamasis K. G., kuris laikinai buvo patalpintas į areštinę(b.l. 40-41, 55).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra ant ratų stovinti metalinė statinė, esanti šalia ūkinių pastatų, netoli daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint pačią metalinę statinę ir teritoriją aplink ją, kurioje įvyko smurtavimo faktas, jokių grumtynių ar smurto pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 3-4).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios J. M., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 5-6).
Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2014m. gruodžio 14d., 17¹⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo K. G. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,61 promilės girtumas(b.l. 47, 55).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kad, 2015m. sausio 16d. įvertinus išsireikalautoje VšĮ „ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras “ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančius įrašus apie buvusią sužalotą nukentėjusiąją J. M., prieš ją pavartojus fizinį smurtą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas, t.y. galvos žaizda, buvo padarytas kietu, kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu vienu trauminiu poveikiu galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014m. gruodžio 14d., ir būdu. Nukentėjusiajai J. M. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 19).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2014m. gruodžio 14d., o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra laikytinas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis K. G., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto pavartodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją J. M., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. šeimos nario nežymus sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamojo K. G. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji J. M. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.
Kaltinamasis K. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-viešaisiais darbais ir jos dydžiu(b.l. 75).
Sankcijoje už kaltinamajam K. G. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo K. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra laikytina tai, kad kaltinamasis K. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo K. G., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir neigiamai charakterizuojamo asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam K. G., kaip pirmą kartą nusikalstančiam ir teisiamam asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą veiką numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 46 str.). Paskirtina viešųjų darbų bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo K. G. asmenybę, jo, kaip darbo neturinčio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam K. G. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam K. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2014m. gruodžio 14d., 17¹⁵ val., iki 2014m. gruodžio 15d., 15⁴⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis K. G. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.