- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-1339-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02020-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- UAB „Kipneta“
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kipneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kipneta“ ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kipneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. P., prašydamas priteisti iš atsakovo 2 335,38 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2013-10-04 sudarė su J. M., kuris šiuo metu yra ieškovo direktorius, ieškovo akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė J. M. atsakovui nuosavybės teise priklausiusias visas ieškovo paprastąsias vardines akcijas. Atsakovas 2013-11-20 garantiniu raštu garantavo, kad iki 2013-11-20, 14 val. ieškovo vardu nebuvo sudaryta jokių sandorių, t.y. nėra pasirašyta jokių sutarčių, nėra prisiimta jokių įsipareigojimų, nėra ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nėra jokių įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims, įmonės kasoje yra 6 000 Lt grynųjų pinigų. Tik tapęs ieškovo direktoriumi J. M. sužinojo, kad ieškovas turi 2 335,38 Lt skolų (UAB „Bitė Lietuva“ – 915,38 Lt, UAB „LB Baltic“ – 1 000 Lt ir 420 Lt delspinigių). Ieškovo teigimu, atsakovas buvo nesąžiningas ir pateikė neteisingus duomenis dėl ieškovo turimų įsiskolinimų, t.y. nuslėpė ieškovo turimus įsiskolinimus, tokiu būdu padarydamas ieškovui žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad buvo ieškovo direktoriumi iki 2013-11-15, todėl 2013-11-20 garantinis raštas buvo skirtas patvirtinti, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovo direktorius, nuo 2013-10-04, kai buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, iki 2013-11-15 ieškovo vardu nesudarė naujų sutarčių ir neprisiėmė naujų įsipareigojimų, kurie turėtų įtakos ieškovo finansinei padėčiai. Atsakovas sąžiningai laikėsi savo įsipareigojimų ir jokių naujų sutarčių nuo 2013-10-04 iki 2013-11-15 nesudarė, o visos skolos, buvusios iki pasirašant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį buvo aptartos su J. M., ir tų skolų apmokėjimo tikslu ieškovo kasoje buvo palikta 6 000 Lt. Jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko, tarp garantinio rašto ir jame esančios informacijos, net jeigu ji ir būtų netiksli, bei ieškovo prievolių kreditoriams atsiradimo nėra jokio priežastinio ryšio, jokia žala ieškovui nepadaryta, o kito teisinio pagrindo reikalauti pinigų priteisimo iš atsakovo ieškovas nenurodė. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturi su ieškovu jokių sutarčių, iš kurių galėtų kilti sutartinė atsakomybė atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad nei ieškovas, nei atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti, iki kada atsakovas buvo ieškovo vadovas, teismui nepateiktas Juridinių asmenų registro išrašas ar kiti įrodymai, tačiau nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „Kipneta“ iki 2013-11-15, darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 1 d. Teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovo, kaip buvusio ieškovo vadovo, civilinei atsakomybei juridinio asmens atžvilgiu kilti. Skolos UAB „Bitė Lietuva“ (915,38 Lt) ir UAB „LB Baltic“ (1 000 Lt ir 420 Lt delspinigių) atsirado ieškovui vykdant įprastinę ūkinę–komercinę veiklą, t.y. perkant šiai veiklai vykdyti reikalingas paslaugas ir/ar parduodant prekes, siekiant gauti pelną. Spręsti apie kokius nors neteisėtus ir nesąžiningus atsakovo veiksmus įmonei sudarant sandorius, nėra jokio pagrindo, tokių požymių ieškovas nenurodė ir neįrodė.
Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių kilo nesutarimas aiškinant atsakovo 2013-11-20 garantinio rašto turinį, tačiau tikrojo rašto turinio atskleidimas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, kadangi nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo 2013-11-20 rašte, parašytame jau jam nebesant ieškovo vadovu, pateiktos informacijos apie įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims bei sutarčių nebuvimą ir ieškovo pareigos vykdyti atsiradusias sutartines, ikisutartines ir kitas prievoles. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų 2013-11-20 rašte nurodęs apie įmonės turimus įsiskolinimus ir sutartis raštu, ar nebūtų jų nurodęs, tokie įsiskolinimai jau buvo atsiradę sudarytų sandorių pagrindu ir turėjo bei turi būti vykdomi įstatymų ar sutarčių nustatyta tvarka, o esant pagrindui – ginčijami. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas apskritai turėjo 2 335,38 Lt išlaidų, t.y. sumokėjo skolas kreditoriams UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „LB Baltic“.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys nėra grindžiamas netinkamu 2013-10-04 UAB „Kipneta“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir J. M., vykdymu ar negaliojimu (pvz., sandoriui sudaryti reikšmingų aplinkybių neatskleidimu, nesąžiningu nuslėpimu, suklydimu, apgaule ir pan.), o jeigu ir būtų grindžiamas, tai tokį ieškinį turėtų reikšti ir tinkamu ieškovu būtų ne UAB „Kipneta“, o sutartį sudaręs fizinis asmuo J. M., tačiau, teismui pasiūlius svarstyti klausimą dėl ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo, apsisprendimo dėl tinkamos šalies ir pan., ieškovas nutarė nieko nekeisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Kipneta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą panaikinti ir ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Teismo parengiamojo posėdžio metu dalyvaujant tik šalių atstovams, esant neaiškumams bei šalių prieštaravimams, teismas nesiekė, kad byloje dalyvautų ir būtų apklausiamos pačios šalys – ieškovas ir atsakovas, tačiau bylą išnagrinėjo iš esmės per vieną dieną.
Teismas visiškai neatsižvelgė, kad nei ieškovo atstovas, nei jo atstovas negalėjo tiksliai nurodyti, iki kada atsakovas buvo UAB „Kipneta“ vadovas. Teismas rėmėsi tik rašytiniu įrodymu – VSDFV 2014-07-08 pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovo darbo sutartis buvo nutraukta 2013-11-15. Teismui akivaizdžiai nebuvo svarbu išsiaiškinti, kas valdė įmonę nuo 2013-11-15 iki 2013-11-20, jei atsakovo darbo sutartis 2013-11-15 buvo nutraukta, kodėl atsakovas, jau nebūdamas vadovu, ir realiai neturėdamas teisių, 2013-11-20 garantiniu raštu, pasirašydamas kaip direktorius, garantavo, kad jokių sandorių iki 2013-11-20 d., 14 val. įmonės vardu nebuvo sudaryta. Teismas nesiekė išsiaiškinti, kodėl 2013-11-20 kasos perdavimo aktas perduotas būtent 2013-11-20, ir kodėl atsakovas pasirašo direktoriumi. Nesiaiškino, koks buvo šalių susitarimas dėl 6 000 Lt likučio kasoje, ar yra įskaitymas į galimas skolas, ar jų nėra. Šalių atstovams laikantis skirtingų pozicijų dėl minėtų klausimų, teismas nemanė, kad reikia išsiaiškinti, kokia buvo tikroji šalių valia ir susitarimas, aiškinantis 2013-11-20 garantinio rašto esmę. Ieškovo atstovei negalėjus paaiškinti, ar sutarčių su UAB „Bitė Lietuva“ pagrindu ieškovui buvo parduota atitinkama įranga (modemas, telefonas), teismas tik pasisakė, kad yra tikėtina, kad šiuo metu įranga yra įmonėje, jai priklauso ir yra jos naudojama. Teismas taip pat neatisižvelgė į atsakovo kaip vadovo veiksmus, kuomet atsirado įsiskolinimai UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „LB Baltic“, kuomet buvo reiškiami reikalavimai dar iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties.
Akivaizdu, kad teismas priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės, rėmėsi tik prielaidomis, nesiekė išsiaiškinti byloje kilusius neaiškumus ir prieštaravimus dėl reikšmingų bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
Atsakovas S. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumąntais.
Ieškovas, būdamas juridinis asmuo ir atstovaujamas profesionalaus teisininko, buvo atsakingas už savo procesinių teisių naudojimąsi civilinėje byloje, todėl negali kaltinti teismo, kad šis tariamai neapklausė pačių ieškovų ar atsakovo. Teismo posėdžio metu teismas paklausė tiek ieškovo, tiek ir atsakovo atstovų nuomonės, ar galima nagrinėti bylą iš esmės, ir abu atstovai patvirtino, kad bylos nagrinėjimui yra pasirengta ir prašė bylą nagrinėti iš esmės, taip pat išreiškė norą bylą užbaigti per vieną teismo posėdį, nes visi įrodymai buvo pridėti, buvo apsikeista procesiniais dokumentais, naujų prašymų, išskyrus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas nepridėjo jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisingą sprendimą, todėl apelianto samprotavimai dėl bylos neatskleidimo yra atmestini.
Teismas vertina faktines bylos aplinkybes jam pateiktų įrodymų pagrindu (rungimosi principas): atsakovas pateikė oficialų rašytinį įrodymą – VSDFV 2014-07-08 pažymą, jeigu ieškovas nori šią pažymą nuginčyti ar patikslinti, jis gali teikti savo įrodymus, tačiau net ir su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie nuginčytų minėtą pažymą.
Šioje byloje nenagrinėjamas klausimas, nuo kada atsakovas buvo atleistas iš ieškovo direktoriaus pareigų, atsakymas į šiuos klausimus niekaip negali pagrįsti ieškinyje išdėstytų reikalavimų dėl direktoriaus civilinės atsakomybės įmonės atžvilgiu. Juo labiau, juk tariama žala (nuostolis) įmonei, kaip teigė pats ieškovas, buvo padaryta dar iki 2013-10-04 J. M. nupirkus iš atsakovo akcijas. Todėl aplinkybė, kas valdė įmonę nuo 2013-11-15 iki 2013-11-20 sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų yra nereikšminga.
Šalies argumentai
Ieškovo samprotavimai dėl kasos perdavimo akto pasirašymo datos ir aplinkybės, kad jį atsakovas pasirašė kaip direktorius, yra tik formalus bandymas kelti abejones dėl teismo sprendimo pagrįstumo, tačiau, kaip minėta, ieškiniu yra prašoma atsakovui, kaip buvusiam įmonės direktoriui, pritaikyti civilinę atsakomybę dėl tariamai padarytos žalos įmonei. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246-3.249 str., t.y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, į ką atkreipė pirmosios instancijos teismas dėmesį, 915,38 Lt dydžio įsiskolinimas UAB „Bitė Lietuva“ atsirado 2012 m. sudarytų sutarčių dėl mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų teikimo pagrindu, ieškovui 2012-06-04 įgijus modemą bei pasirinkus interneto mokėjimo planą „Vodafone mobile connect“ verslui, o 2012-12-19 įgijus mobilų telefoną Samsung Galaxy Pocket (S5300) bei pasirinkus mokėjimo planą „Vidutiniškai“, Standard. UAB „LB Baltic“ pretenzija UAB „Kipneta“ dėl 1 000 Lt skolos ir 420 Lt delspinigių buvo grindžiama 2013-01-25 ieškovui sumokėtu, bet iš dalies negrąžintu avansu už autodetales, kurios iki 2014-03-12 nebuvo pristatytos. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, abu įsiskolinimai atsirado ieškovui UAB „Kipneta“ vykdant įprastinę ūkinę – komercinę veiklą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2013-10-04 sudarė su J. M., kuris šiuo metu yra ieškovo direktorius, ieškovo akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė J. M. atsakovui nuosavybės teise priklausiusias visas ieškovo paprastąsias vardines akcijas. Atsakovas 2013-11-20 garantiniu raštu garantavo, kad iki 2013-11-20, 14 val. ieškovo vardu nebuvo sudaryta jokių sandorių, t.y. nėra pasirašyta jokių sutarčių, nėra prisiimta jokių įsipareigojimų, nėra ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nėra jokių įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims, įmonės kasoje yra 6 000 Lt grynųjų pinigų. Ieškovas su UAB „Bitė Lietuva“ 2012 m. sudarė sutartis dėl mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų teikimo, kurių pagrindu ieškovas 2012-06-04 įgijo modemą, SIM kortelę ir įsipareigo 24 mėn. mokėti po 10 Lt, taip pat 2012-12-19 įgijo mobilų telefoną Samsung Galaxy Pocket (S5300) ir įsipareigojo 24 mėn. mokėti po 14 Lt. Šių sutarčių pagrindu ieškovui atsirado 915,38 Lt įsiskolinimas UAB „Bitė Lietuva“. UAB „LB Baltic“ pretenzija ieškovui dėl 1 000 Lt skolos ir 420 Lt delspinigių grindžiama 2013-01-25 ieškovui sumokėtu, bet iš dalies negrąžintu avansu už autodetales, kurios iki 2014-03-12 nebuvo perduotos.
Ieškovas teigia, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir pateikė neteisingus duomenis apie ieškovo turimus įsiskolinimus, t.y. nuslėpė ieškovo turimus įsiskolinimus, tokiu būdu padarydamas ieškovui žalą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad konstatuoti padarytą žalą ieškovui atsakovo kaltais ir susijusiais su žalos padarymu veiksmai, nėra pagrindo, t.y. nėra civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos, priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio bei kaltės (CK 6.246 – 3.249 str.). Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Pažymėtina, kad įrodyti žalą, kaltus priešingos šalies veiksmus ir priežastinį ryšį tenka ieškovui, t.y. šių sąlygų įrodinėjimo našta žalos atlyginimo bylose yra priskiriama būtent ieškovui, kuris šios pareigos neįvykdė – ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Ieškovas net neįrodė, kad apskritai patyrė žalą (t.y. nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas sumokėjo 2 335,38 Lt skolą kreditoriams UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „LB Baltic“, ir kad ši skola nebuvo susijusi su ieškovo įprastine ūkine – komercine veikla (t.y. kad buvo perteklinės ieškovo išlaidos, sudarytos ne ieškovo naudai). Ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė ir neįrodinėjo, kad sutartimis su UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB LB Baltic“ ir iš jų kylančiais įsipareigojimais ieškovui yra padaryta kokia nors žala ar sutartys yra sudarytos ne ieškovo naudai, todėl pateikti minėti įrodymai apie skolų kilmę ir pagrindą yra laikytini teisingais ir turinčiais įrodomąją reikšmę, pagrindžiant teisingą išvadą, kad minėti įsiskolinimai atsirado ieškovui vykdant įprastinę ūkinę – komercinę veiklą, t.y. perkant šiai veiklai vykdyti reikalingas paslaugas ir/ar parduodant atitinkamas prekes, įmonei siekiant pelno.Taigi vien atsakovo 2013-11-20 surašytas garantinis raštas, jo surašymo aplinkybės ir jo turinys apskritai neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovo padarytos žalos ieškovui atlyginimo klausimą, todėl dėl ieškovo argumentų, susijusių su šio garantinio rašto analize, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės sudarytų pagrindą akcijų pirkėjui (J. M.) reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, jei atsakovas pateikė neteisingus duomenis apie ieškovo, kurio akcijas įsigijo J. M., turtinę padėtį, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.