Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam G. V., jo gynėjai advokatei R. G.-B.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V., 2025 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0242, nustatytas 4,21 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis G. V. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 7510 Nr. ARKB-0242“, kuriame nurodyta, jog pirmuoju tikrinimu kaltinamajam G. V. nustatytas 4,21 promilių neblaivumas. Tai patvirtina 2025 m. rugpjūčio 13 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamasis pasirašė dėl neblaivumo (b. l. 50). Kaltinamasis G. V. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodamas, jog tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis G. V., 2025 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.00 val. Kaune, Bivylių g.–Liucijanavos g(duomenys neskelbtini). nelygiareikšmių kelių sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0242, nustatytas 4,21 promilės neblaivumas ir tokiais veiksmais kaltinamasis G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis G. V. pateikė prašymą perduoti jį A. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų, ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

A. V., kaltinamojo G. V. sutuoktinė, sutiko būti laiduotoja bei pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Jie santuokoje gyvena daug metų, ji turi autoritetą ir tiki, kad gali daryti vyrui teigiamą įtaką. Tai buvo labai netikėtas vyro elgesys, kuris ją šokiravo. Apie šį įvykį vyras papasakojo, kai ji grįžo namo ir apie tai jie daug kalbėjo. Sakė, kad išvažiavo ir po to apsisukęs važiavo atgal namo. Vyras alkoholio dažnai nevartoja ir promilių skaičiai yra tikrai gąsdinantys. Vyrui prieš metus buvo operuotas skrandis, galbūt todėl skrandis netoleruoja. Kad jis vartojo alkoholį iš vakaro, ji žinojo, tačiau kitą rytą ji išvyko darbo reikalais. Jai nėra tekę matyti, kad vyras vartotų alkoholį ir vakare, ir iš ryto. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes jų yra sunki finansinė padėtis. Vyras nedirba, o ji dirba pagal individualią veiklą, todėl gaunasi mažiau nei minimali alga per mėnesį.

A. V. nėra teista, administracine tvarka bausta, dirbanti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, t. y., kad ji neteista, bausta, tačiau pažeidimas nėra šiurkštus, su kaltinamuoju susituokusi nuo 1996 m., taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamojo, teismas sprendžia, kad A. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant G. V. prašymui perduoti jį A. V. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis praeityje neteistas, nors ir baustas administracine tvarka. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis G. V. darbingo amžiaus, tačiau nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo G. V. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo vertinimu yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos gaunamas pajamas, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atleidus kaltinamąjį G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis G. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas – 4,21 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors G. V. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteistas, baustas administracine tvarka ne už šiurkščius KET pažeidimus, tačiau atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad transporto priemonę vairavo dienos metu, esant intensyviam eismui, savo veiksmais kaltinamasis G. V. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, kaltinamajam nustatytinas 3 (trejų) metų terminas, per kurį G. V. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Kaltinamasis G. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso L. P. (b. l. 56). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis automobilį neblaivus vairavo automobilio savininkui apie tai žinant, todėl nurodytas automobilis turi būti grąžintas savininkui L. P. (b. l. 64 – 65).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, iš kaltinamojo G. V. pagal įstatymą turi būti išieškoma automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės „Volkswagen Touran“, pasirinkti metai 2005 m., kaina Lietuvoje su PVM 2 380 Eur (b. l. 63), todėl iš kaltinamojo G. V. išieškotina nurodyta automobilio vertės suma – 2 380 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie tai, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. V., už gynėjos R. G. B. suteiktą teisinę pagalbą susidarė 62,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų, nesuderinamas su šio teise į gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių gynėjų dalyvavimu. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš kaltinamojo tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajam G. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui L. P., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas L. P..

Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“.

Kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (b. l 123), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą G. V. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti G. V. laiduotojos A. V. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti G. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam G. V. baudžiamojo poveikio priemones:

- 3 (trejus) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 18 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 2 380 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam G. V., kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuosprendžiui įsiteisėjus privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), ikiteisminio tyrimo metu grąžintą savininkui L. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti L. P..

Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.