Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Astai Railaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J.O.B. skundą dėl 2009 m. liepos 8 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi pareiškėjos skundas dėl Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R.Binkio 2008-06-11 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atmestas kaip nepagrįstas, o nutarimas paliktas nepanaikintas. 2009-07-08 nutartyje teismas nurodė, jog sutinka su prokuroro nutarime išdėstytais motyvais, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėja prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2009-07-08 nutartis, o kartu ir iki tol priimti sprendimai, kuriais buvo atmetami pareiškėjos skundai, pagal byloje esančius duomenis yra pagrįsti ir teisėti.

BPK 168 str. nurodyta, kad prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašo motyvuotą nutarimą. Nepradėti ikiteisminio tyrimo galima tik tada, kai iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo: už veiką nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, nurodyti faktai akivaizdžiai neteisingi, yra BPK 3 str. nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, ir kitais panašiais atvejais. Įstatymas įpareigoją prokurorą nutarime išdėstyti argumentuotus savo sprendimo motyvus.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2009-05-21 kreipėsi į Biržų rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sūnaus D.B. nužudymo 2000-09-23 Švedijoje, nes jokių detalių apie tyrimo eigą dėl šio nužudymo nežino, ir įtaria, kad jos sūnaus žudikai gyvena Lietuvoje, su kuriais jos sūnus yra turėjęs turtinių ginčų. Be to, mano esanti apgauta Švedijos advokato P-E.E. dėl pasirašytų dokumentų siekiant atgauti sūnaus turtą ir daiktus po jo mirties.

Pareiškėjos skundą tyręs prokuroras atsisakydamas pagal jį pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jame motyvuotai pasisakė dėl visų J.O.B. skundo argumentų ir nurodė, jog pradėti naują tyrimą dėl nužudymo įstatyminio pagrindo nėra, kadangi toks tyrimas buvo atliekamas Švedijoje ir 2005-02-24 nutrauktas, nenustačius D.B. nužudžiusių asmenų. Kilę turtinio pobūdžio nesutarimai tarp pareiškėjos ir Švedijos advokato turėtų būti sprendžiami civilinės teisės ir proceso reglamentuojama tvarka. Dėl galimų turtinių ginčų su kitais asmenimis pradėti ikiteisminio tyrimo nėra galimybės, kadangi suėję BK 95 str. numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas J.O.B. skundą dėl prokuroro nutarimo padarė teisingą išvadą, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėjos skunde nurodytų asmenų veiksmuose būtų kokių nors nusikalstamų veikų požymių.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl D.B. nužudymo ikiteisminį tyrimą atliko Švedijos Stoholmo apskrities policija ir 2005-02-24 tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius kaltų asmenų, kas leidžia daryti išvadą, kad tyrimo metu D.B. sugyventinė L.G. Stoholmo apskrities policijos pareigūnų buvo apklausta. Sutinkamai su BK ir BPK įtvirtintomis nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas turi juridinę galią tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą po to, kai kitoje valstybėje toks tyrimas buvo atliekamas ir dėl jo priimtas sprendimas, draudžiama. Iš to seka, kad pradėti Lietuvos Respublikoje naują tyrimą dėl D.Brazausko nužudymo įstatyminio pagrindo nėra.

Teismas taip pat pažymi, kad tai, jog L.G. interesus atstovaujantis tuo metu advokatas prašė pasirašyti atitinkamus dokumentus, nereiškia, kad buvo panaudota apgaulė, nes pati pareiškėja nurodo, jog Švedijoje, P-E.E. ofise, jai buvo paaiškinta, jog pasirašyti ant pateiktų dokumentų būtina, norint, kad mirusiojo daiktai būtų perduoti artimiesiems. Nors ne pareiškėjai, o L.G. buvo grąžinti D.B. daiktai, kurie, kaip matyti iš 2005-03-03 nutarties (b.l. 12), buvo konfiskuoti jo bute, tačiau kaip matyti iš pareiškimo turinio Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui (b.l. 16), pati pareiškėja buvo nurodžiusi, kad L.G. negražina tik dalies jos sūnaus turto. Remiantis išdėstytu teismas sutinka su prokuroro išvada, jog toks ginčas yra turtinio pobūdžio, iškilęs dėl D.B. turto paveldėjimo, ir turi būti sprendžiamas pagal civilinės teisės normas.

Iš pareiškėjos skunde nurodytos galimai prievartaujamos pinigų sumos akivaizdu, kad tai atitinka BK 181 str. 1 d., kurios sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tai reiškia, kad šiuo atveju turto prievartavimas yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Todėl, atsižvelgęs į pareiškėjos nurodomą galimai padaryto nusikaltimo laiką, t.y. 1999-2000 m., prokuroras pagrįstai nurodė, kad dėl galimų turtinių ginčų su kitais asmenimis pradėti ikiteisminio tyrimo nėra galimybės, kadangi suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (BK 95 str. 1 d. 1 p. c papunktis – aštuoneri metai). Todėl skunde išreikštas prašymas pratęsti senaties terminą dėl kitų jos anksčiau prašyme nurodytų aplinkybių yra nedeklaratyvus, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nėra atstatomasis.

Taip pat pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra atliko visus būtinus ir šioje situacijoje galimus veiksmus, siekdama išsiaiškinti J.O.B. pareiškime nurodomas aplinkybes: gauta informacija iš Stoholmo apskrities policijos Švedijoje, gauta Švedijos advokatų gildijos etikos komisijos nutartis, o prokuroras 2009-06-11 nutarime nurodė, kad J.O.B. pateikta informacija bus pateikta atitinkamoms Švedijos ir Lietuvos respublikos teisėsaugos institucijoms, turinčioms ryšį su D.B. nužudymo tyrimu Švedijoje, kadangi tarp abiejų šalių yra palaikomi nuolatiniai teisinio bendradarbiavimo ryšiai. Kaip posėdžio metu paaiškino pareiškėja (bei pateikė apžiūrai dokumentus) tokie veiksmai jau yra atlikti, J.O.B. informacija perduota Švedijos teisėsaugos institucijoms.

Nepriklausomai nuo to, kad Lietuvoje J.O.B. skundai buvo netenkinami ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tai neatima galimybės iš jos tiesiogiai kreiptis į Švedijos Stoholmo apskrities policiją, siekiant išsiaiškinti jai svarbias, su jos sūnaus nužudymu susijusias aplinkybes, dėl sūnaus turto bei dėl Švedijos advokato P-E.E. veiksmų.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J.O.B. skundą, taip pat ir skundžiama teismo nutartis yra teisėti, pagrįsti ir šių sprendimų keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Remiantis šiomis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjos J.O.B. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.