- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1011-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- R. V. J.
- Ieškovas
- V. J. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1673-540/2008 pagal ieškovo V. J. J. ieškinį atsakovui R. V. J. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2008 m. birželio 11 d. ieškovas V. J. J. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos – areštuoti atsakovui R. V. J. priklausantį turtą – 530/1061 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarę L. V. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų į 1999-08-17 mirusios I. A. J. turtą, išdavimą. Nurodė, kad tinkamas ieškinio parengimas ir dokumentų išreikalavimas užima tam tikrą laiko tarpą, per kurį atsakovas gali perleisti paveldėtą turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš trečių asmenų buvo gauta informacija, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis Š. J. ruošiasi parduoti nuosavybę, todėl akivaizdu, kad savo dalį žemės sklypo ruošiasi parduoti ir atsakovas. Dėl šių priežasčių būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančią dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nurodo, kad turi pagrindo manyti, jog atsakovas dar negavo paveldėjimo teisės liudijimų į visą J. A. I. turtą, kadangi adresu (duomenys neskelbtini) atsakovo ieškojo laiškanešys, norėdamas jam įteikti Šiaulių žemėtvarkos tarnybos laišką. Pagal palikimo atsiradimo vietą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla yra Kauno miesto 15-ojo notaro biuro notarės L. V. žinioje. Todėl būtina įpareigoti Kauno miesto 15-ojo notaro biuro notarę L. V. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų į mirusiosios J. A. I. turtą išdavimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi dėl naujai paveldimo turto kils neišvengiami teisminiai ginčai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino nurodydamas, kad būsimas ieškinys bus turtinio pobūdžio, todėl suinteresuotas asmuo turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovo turtą, kadangi nesiėmus turtinio pobūdžio ieškinio užtikrinimo priemonių, atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. V. J. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina dėl šių motyvų:
1) CPK 144 str. numato galimybę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tuomet, kai konkrečios aplinkybės patvirtina, jog yra reali grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo teisės ar kokie nors teisėti interesai gali būti pažeisti. Juolab, jog įstatymas numato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtu pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 str.). Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, ieškovo pavardė yra ne J. , o J. . Įrodymų, kad atsakovas yra tinkamas subjektas, t. y. įstatyminis A. I. J. įpėdinis, ieškovas nepateikė. Tokiu būdu, ieškovas nebūdamas įpėdiniu, apskritai neturi subjektinės teisės reikšti ieškinį. Šiuo atveju, bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą bei jo teises ir teisėtus interesus. Teismas įstatymo suteikta galimybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi naudotis protingai ir atsakingai. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalo užtikrinti, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos nepagrįstai. Svarbu nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, kad jų taikymu kita šalis nepiktnaudžiautų.
2) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (144 str. 1 d.). Taigi, konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovas nėra įstatyminis įpėdinis (ką patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai), leidžia daryti išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pažeidžiant teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
3) Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nepranešdamas atsakovui, pažeidė CPK 148 str. reikalavimą bei teisės būti išklausytam principą, t. y. teismas nesuteikė galimybės pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Juolab, jog įstatymas numato, jog nepranešus atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas ketina ginčo turtą parduoti ar kitaip jį apsunkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. J. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2008-06-13 nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomas ieškinio pagrįstumo klausimas, LR Įstatymai leidžia įrodinėti asmenų giminystės ryšį civilinės būklės aktų įrašais, kreiptis į teismą dėl civilinės būklės aktų įrašų atkūrimo, pakeitimo ir taisymo, kreiptis į teismą dėl giminystės santykių nustatymo, ieškovui įrodžius savo giminystės
ryšį ir kitas aplinkybes, ieškinys gali būti tenkinamas. Šiuo atveju pripažinus A.I. J. testamentą ir jo pagrindu išduotus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus negaliojančiais, ieškovui atsirastų teisė gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į ½ dalį palikėjos turtą, t.sk. į ½ dalį 530/1061 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įregistruota atsakovo vardu. Taip pat nurodė, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ieškovas turėjo duomenų tik apie vieną nekilnojamąjį daiktą, paveldėtą po motinos A.I. J. mirties, kurio dalis priklauso atsakovui 530/1061 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ginčo suma yra didelė, todėl teismas pagrįstai areštavo atsakovui priklausantį turtą.
Taip pat teismas pagrįstai, siekdamas, kad ieškovui nereikėtų reikšti galimai papildomų reikalavimų dėl papildomai išduotų paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, remiantis CPK 7 straipsnio nuostatomis, pagrįstai įpareigojo Kauno miesto 15-ojo notaro biuro notarę L. V. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų į 1999-08-17 mirusios A.I. J. , kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), turtą išdavimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 str. 1p.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio akto civilinėje byloje- teismo sprendimo realų įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, šie klausimai išsprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CPK 259 str. 1d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis (turtinis ar neturtinis ir pan.), kad būtų galima parinkti tinkamas priemones ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, todėl apelianto atskirojo skundo argumentas šiuo aspektu yra nepagrįstas ir nenagrinėtas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškiant ieškinį tikslas-išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis pasunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimą.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio yra dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas (CPK 110 straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė (pavojus uždelsime), kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, laikinoji apsaugos priemonė, kaip būsimo sprendimo įvykdymo garantas, turi atitikti ieškovo ar atsakovo pareikšto reikalavimo esmei ir turi būti susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl teismas parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme, turi vadovautis ekonomiškumo principu, siekti, kad būtų užtikrinta abiejų šalių- ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra (CPK 145 str. 2 d.).
Teismų praktikoje aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra labai konkrečiai susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu.
Kadangi prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio ieškovas nurodė dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikė įrodymus (b.l. 1-13) patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK 148 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pripažinęs rašytinį ieškovo prašymą pagrįstu, teisingai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovių turtui, ieškovui nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3d.).
Be to, pažymėtina, kad teisme yra priimtas ieškovo ieškinys atsakovui R. V. J. , tretieji asmenys notarai A. R. A. , L. V. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.
Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo 2008 m. birželio 13d. nutartis yra pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 str. 1 p., 338,339 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu , 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.