- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-739-945/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00186-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- N. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, AS Aktiva Portfolio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, G. G., Š. G., I. D. G., D. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. R. (toliau – pareiškėja, skolininkė) pateikė skundą dėl antstolio M. L. (toliau – antstolis) veiksmų, kuriame prašė nukreipti skolos išieškojimą į gaunamą darbo užmokestį, sustabdyti pareiškėjai priklausančio buto pardavimą iš varžytynių iki pareiškėjos bausmės pabaigos (duomenys neskelbtini) (pritaikius lygtinį paleidimą – iki (duomenys neskelbtini)).
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis pažeidė skolos išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 665 straipsnį, visų pirma skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininko gaunamas pajamas. (duomenys neskelbtini) nėra gavęs patvarkymų iš antstolio, kad skola būtų išieškota iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio. Antstolis neišnaudojo visų galimybių, numatytų CPK, iš karto nukreipė skolos išieškojimą į vienintelį jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame pareiškėja gyvena. Pareiškėja pati savanoriškai kas mėnesį dengia skolas pagal savo finansines galimybes, aktyviai dalyvauja skolos išieškojimo procese. Kadangi pareiškėja šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, ji negali tinkamai dalyvauti buto pardavimo iš varžytynių procese, neturi finansinių galimybių iš karto ar didelėmis sumomis padengti įsiskolinimą, taip pat galimybės pati parduoti butą už rinkos vertę, kuri yra daug didesnė negu nurodoma antstolio. Pareiškėjos sūnus gyvena tame pačiame bute. Pardavus butą iš varžytynių, pareiškėja liktų be būsto. Buto vertė žymiai viršija įsiskolinimo sumą.
3. Antstolis 2024 m. sausio 4 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundą persiuntė Kauno apylinkės teismui su vykdomosiomis bylomis Nr. 0022/22/00758, Nr. 0022/22/00831, Nr. 0022/22/00832, Nr. 0022/22/00833, Nr. 0022/22/00862, Nr. 0022/22/01131, Nr. 0022/22/01186, Nr. 0022/22/01357, Nr. 0022/22/01605, Nr. 0022/23/00179, Nr. 0022/23/00670, Nr. 0022/23/23/00801, Nr. 0022/23/01372, Nr. 0022/23/01712, Nr. 0022/23/01799.
4. Antstolis nurodė, kad iš pareiškėjos išieškomos skolos likutis yra 81 028,23 Eur. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad skolininkė nedirba ir pajamų negauna. Pati skolininkė nuo 2022 m. rugsėjo mėn. į antstolio depozitinę sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda po 50 Eur (paskutinius du mėn. įmoka buvo 100 Eur ir 150 Eur). Darydama įmokas po 100 Eur, ji įsiskolinimą padengtų per 67 metus (neskaičiuojant metinių palūkanų). Skolininkė nėra pateikusi įrodymų, kad skolą galima išieškoti per 18 mėnesių, o įstatymas nenumato pareigos antstoliui stabdyti išieškojimą iš skolininkės turto, kai skolininkė atlieka laisvės atėmimo bausmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo.
6. Teismas iš vykdomųjų bylų duomenų nustatė, kad visa išieškotina piniginių lėšų suma sudaro 81 028,23 Eur, pareiškėja savanoriškai moka 50–150 Eur įmokas. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 1 d. antstolis turto arešto aktu areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra areštuotas ir kitų antstolių. Antstolis 2024 m. sausio 3 d. paskelbė pareiškėjai priklausančio buto varžytynes, nustatydamas 100 800 Eur parduodamo turto kainą. Teismas, savo iniciatyva patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, kad antstolio nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja nedirba, yra teisingos. Pati pareiškėja kartu su skundu pateikė (duomenys neskelbtini) parengtą žiniaraštį sąskaitai 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu, iš kurio matyti, kad pareiškėja kas mėnesį gauna 24,50 Eur stipendiją iš (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, pažymėjęs, kad apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis, konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Pareiškėjai darant nurodyto dydžio įmokas, skola būtų grąžinta per daugiau nei 60 metų, todėl įsiskolinimas geruoju nebūtų padengtas per įstatyme nustatytą terminą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad skolininkė neturi finansinių galimybių savanoriškam įvykdymui, kadangi skolininkės mėnesinės pajamos neviršija 50 Eur. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad antstolis nepažeidė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo. Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl jos teisės į privatumą bei BDAR taikymo, teismas nepasisakė, nurodęs, kad tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevertino pareiškėjos skundo argumentų, vadovavosi tik antstolio argumentais. Antstolis, vykdydamas išieškojimo procesą, turėjo derinti skolininkės ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, o ne tiesiog vienašališkai nuspręsti, kad vienintelis nekilnojamasis būstas parduodamas, nepasiūlant pareiškėjai pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisėmis.
1.2. Teismas ir antstolis netinkamai vykdė savo pareigą rinkti įrodymus. Pareiškėja dirbo, o jos uždirbtas pajamas apskaitė bausmės atlikimo vietos administracija, kuri minėtomis lėšomis leidžia minimaliai disponuoti įkalinimo įstaigoje, t. y. apmokėti už ryšio paslaugas, įsigyti vaistų, sumokėti antstoliams, o kažkuri dalis skirta santaupoms, kurias bus galima panaudoti, kai bus baigtas bausmės vykdymas. Likusi pinigų dalis lieka bausmės atlikimo administracijos sąskaitose ir šios gaunamos pajamos nėra apmokestinamos socialinio draudimo mokesčiu ar kitais mokesčiais. Tokiu atveju antstolis turi kreiptis į bausmės atlikimo vietos administraciją ir gauti informaciją apie nuteistosios darbą, gaunamas pajamas. Pareiškėja teikė teismui prašymą suteikti pareiškėjai laiko pateikti teismui duomenis, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas nurodė, kad ginčo butas varžytynėse parduodamas už 100 800 Eur, tačiau tokio turto vertė turėtų būti ne mažesnė nei 130 000 Eur, todėl, pardavus už mažesnę kainą, pareiškėjai bus padarytas nuostolis.
1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja skolas pagal vykdomuosius raštus grąžintų tik per 60 metų. Pareiškėja planuoja įkeisti turtą ir, gavusi paskolą, nedelsiant sumokėti kreditoriams, todėl jiems nereikės ilgai laukti.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad, nors pareiškėja teigia, jog ji planuoja imti paskolą įkeičiant būstą, tačiau daugiau nei tikėtina, kad, jai esant tokioje padėtyje, jokia finansų įstaiga negalėtų suteikti finansavimo, nes tai prieštarautų atsakingo skolinimo nuostatoms.
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjos, išieškoma suma yra 81 028,23 Eur. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį antstolis areštavo 2023 m. birželio 1 d. turto arešto aktu. Antstolis 2023 m. gruodžio 7 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, o 2024 m. sausio 3 d. paskelbė pareiškėjai priklausančio buto varžytynes, nurodydamas 100 800 Eur parduodamo turto kainą.
13. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė nukreipti skolos išieškojimą į gaunamą darbo užmokestį, sustabdyti pareiškėjai priklausančio buto pardavimą iš varžytynių iki pareiškėjos bausmės pabaigos (duomenys neskelbtini) (pritaikius lygtinį paleidimą – iki (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos skundas buvo atmestas antstolio 2024 m. sausio 4 d. patvarkymu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jo taip pat netenkino, konstatavęs, kad skolininkė neturi finansinių galimybių savanoriškam įvykdymui, todėl antstolis nepažeidė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo. Pareiškėja dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pateikė atskirąjį skundą, jį grįsdama tuo, kad pareiškėja dirba ir gauna pajamas, atlikusi laisvės atėmimo bausmę, pareiškėja įkeis turtą ir, gavusi paskolą, sumokės skolas kreditoriams, be to, turtas antstolio įkainotas mažesne kaina, nei jo vertė rinkoje.
14. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Šiame straipsnyje yra numatyta teisė skolininkui, kuris siekia, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į jam priklausantį turtą, pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius, kad yra galimybė skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų. Skolininkas šia jam suteikta teise gali pasinaudoti savo iniciatyva, net ir nesant antstolio pasiūlymo.
16. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jos gaunamų pajamų ir būtinybės antstoliui nukreipti išieškojimą į pareiškėjos gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja teikė antstoliui įrodymus dėl realios galimybės skolą išieškoti iš pareiškėjos gaunamų pajamų. Tokių rašytinių įrodymų pareiškėja nepateikė nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu. Nors pareiškėja teigia, kad dirba bausmės atlikimo vietoje ir gauna pajamas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo suteikti laiko pateikti teismui tokius duomenis, tačiau šių duomenų ji nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, apsiribodama bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, kad įsiskolinimą padengs geruoju, įkeitusi butą ir gavusi paskolą. Pati pareiškėja atskirajame skunde pripažįsta, kad net jei ji gauna didesnes pajamas, nei nustatė antstolis ir pirmosios instancijos teismas, jos vis tiek nėra pakankamos įsiskolinimui padengti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja neturi finansinių galimybių savanoriškam įvykdymui, o antstolio veiksmai, nukreipiant pinigų išieškojimą į pareiškėjos turtą, yra teisėti.
17. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad antstolis netinkamai įkainojo jai priklausantį butą, nes ginčo butas varžytynėse parduodamas už 100 800 Eur, tačiau tokio turto vertė turėtų būti ne mažesnė nei 130 000 Eur.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).
19. Pati pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, jog 2023 m. gruodžio 12 d. jai buvo įteiktas antstolio 2023 m. gruodžio 7 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo. Tai reiškia, kad antstolio nustatyta pareiškėjai priklausančio buto vertė jai neabejotinai buvo žinoma, tačiau skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos buto vertės, nereikalavo skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, skundą iš esmės grindė CPK 665 straipsnio 2 dalies pažeidimu, t. y., kad antstolis pirmiausia išieškojimą turi nukreipti į pareiškėjos gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tokį skundo faktinį pagrindą ir skunde dėstomus argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad, teikdama šį skundą, pareiškėja siekė įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę teikti prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų prašė nukreipti skolos išieškojimą į gaunamą darbo užmokestį ir sustabdyti pareiškėjai priklausančio buto pardavimą iš varžytynių iki pareiškėjos bausmės pabaigos. Būtent tokiu pareiškėjos reikalavimu ir jį grindžiančiais argumentais yra apibrėžtos nagrinėjamos civilinės bylos ribos, kurių neperžengiant byla ir buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Nors, viena vertus, ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, laikydamasis pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, neturėjo pagrindo vertinti antstolio veiksmų, susijusių su turto įkainojimu, kadangi pareiškėja pateiktame skunde nereiškė tokio reikalavimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad esminis bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314, 338 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškėjos atskirojo skundo argumentų dėl turto vertės nustatymo, su tuo susijusių antstolio veiksmų pagrįstumo, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 338 straipsniai).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjos skundo argumentų, vadovavosi tik antstolio argumentais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Kaip minėta, ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021). Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 443 straipsnio 8 dalis byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013). Pareiškėjai nepateikus įrodymų skunde dėl antstolio veiksmų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus dokumentus, tinkamai įvykdė CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.