Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-48-1017/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
II-48-1017/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02852-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kategorijos
Skundas Nr. II-48-1017/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02852-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 16.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Rūtai A. N.,vertėjaujant G. R.,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato atstovams tyrėjams A. B. ir J. S.,

skundą padavusiai R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1443-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1443-2018 R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2018 m. spalio 31 d., 11.59 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje prekiavo vaisiais ir daržovėmis nuo dėžių, prekybos vietoje nebuvo šiukšlių dėžės, nenurodytas jos vardas ir pavardė, svarstyklės naudojamos prekių masei nustatyti yra buvo be galiojančios metrologinės patikros, t. y. prietaisas nepatikrintas Valstybės metrologijos tarnybos nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais R. G. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 15, 18, 33.1 ir 36 punktus. Jai paskirta 23 Eur bauda (b. l. 3).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. G. skundas, kuriame ji prašo panaikinti aukščiau nurodytą nutarimą (b. l. 2). Nurodo esminius šiuos skundo argumentus:

1) neaišku, dėl kokių priežasčių tyrėja nusprendė, kad prekybos vietoje nebuvo šiukšlių dėžės. Šiukšlių dėžė yra viešojo sustojimo stotelėje, šalia kurios vykdoma prekyba. Be to, pareiškėja visada turi su savimi vienkartinius šiukšlių maišų, kurie, esant poreikiui vykstant prekybai ar po jos, yra naudojami; prekybos vieta niekuomet nepaliekama nesutvarkyta ar purvina;

2) R. G. prekybą vykdo ne pirmus metus ir turi tam pritaikytą mobilų stalą, kuris buvo naudojamas ir įvykio dieną. Prekyba nuo dėžių nebuvo vykdoma. Pareiškėja prekiavo ne nuo dėžių, o nuo stalo. Dėžės yra šalia stalo ir yra naudojamos tik tam, kad kraunant prekes ant stalo vaisiai ir daržovės nebūtų dedami ant žemės.

3) Prekybos vietoje nurodant pareiškėjos vardą ir pavardę, būtų pažeisti Asmens duomenų įstatymo reikalavimai, o pareiškėja prekybos metu visuomet su savimi turi dokumentą, patvirtinantį jos asmenybę.

4) Metrologiškai patvirtintų svarstyklių nėra galimybės gauti.

5) Tyrimo metu buvo pažeistos administracinio tyrimo procedūros: R. G. tyrimo metu nebuvo apklausta, pareigūnai nesiėmė priemonių fiksuoti aplinkybes (neatliktos foto nuotraukos, nenustatyti liudytojai).

6) R. G. nebuvo tinkamai supažindinta su administracinio nusižengimo protokolu, jai neišaiškinta teisė turėti vertėją, o ji sunkiai supranta valstybinę kalbą.

7) R. G. veika turėtų būti pripažinta mažai pavojinga ir jai kraštutiniu atveju turėtų būti skiriamas nebent įspėjimas (ANK 12 str., 34 str. 5 d.; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 5-V-1102).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė jį atmesti (b. l. 4-5). Nurodė, kad aplinkybė, jog šalia prekybos vietos esančiame viešojo transporto sustojime yra šiukšlių dėžė, nepanaikina R. G. atsakomybės pagal Taisyklių 15 punktą. Reikalavimas prekybos vietoje naudoti svarstykles su galiojančia metrologine patikra numatytas Taisyklių 36 punkte, vien svarstyklių buvimo faktas neatitinka šiame punkte nustatytų reikalavimų. R. G. už tai jau yra bausta 2012 m. birželio 19 d. Svarstyklių metrologinį patikrinimą atlieka Valstybės metrologijos tarnyba, todėl neatitinka tikrovės pareiškėjos teiginys, kad metrologiškai patikrintų svarstyklių nėra galimybės gauti. Maisto produktai jos prekybos metu buvo laikomi ant dėžių, pastatytų ant grindinio ir, atėjus pirkėjui, jos būtų paimamos iš dėžių, dėl ko vertintina, jog prekyba buvo vykdoma nuo dėžių. Nenurodydama savo vardo ir pavardės pareiškėja nevykdo savo kaip pardavėjo pareigų, tokiu būdu apribodama pirkėjų teises į informaciją apie pardavėją, galimybę kreiptis dėl netinkamos prekių kokybės, t. y. ginti savo kaip vartotojų teises. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu R. G. su pareigūnais bendravo lietuvių kalba, išaiškinus nustatytus Taisyklių pažeidimus, ji kategoriškai atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokole, žodžiu nurodydama, kad pareigūnai ją be pagrindo ir per dažnai baudžia; į bylos nagrinėjimą ji neatvyko. Jos padarytas nusižengimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, nes pareiškėja prekybą vykdo eilę metų ir jau anksčiau yra bausta už Taisyklių pažeidimus.

Teismo posėdžio metu skundą padavusi R. G. nurodė, kad skundą ji palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, jog prekiaujama buvo ne nuo dėžių, o nuo stalo. Dėžės buvo sudėtos po stalu ir jose buvo atsarginės prekės, jeigu jų pritruktų nuo stalo. Jeigu pirkėjai pageidauja, pareiškėja leidžia jiems paimti prekes iš dėžių. Jai nereikia šiukšlių dėžės, nes šiukšles deda šiukšles į maišelį ir veža namo, jų nekaupia. Autobuso sustojimo vietoje yra šiukšlių dėžės, bet ji jų nenaudoja. Su savimi visą laiką turi pensininko pažymėjimą, gali jį parodyti, bet pirkėjai nei karto nėra to prašę, todėl papildomai rašyti vardo, pavardės nereikia. Prekiaudama, naudoja naujas elektronines svarstykles. Jos nepatikrintos metrologijos centre, nespėjo, ketino kitais metais tikrinti. Su pareigūnais bendravo rusiškai. Surašiusi protokolą pareigūnė jį pakišo po kibiru ir nieko nepaaiškinus išėjo. Pareigūnai daug nekalbėjo, kvietė eiti į jų automobilį, ji atsisakė nes nenorėjo palikti savo prekių. Ji nenuvažiavo į komisariatą, nes sirgo. Protokolą ir nutarimą suprato, šiuos dokumentus jai perskaitė vaikai, anūkai. Prekiauja 5-6 metus vasaros metu, su Taisyklėmis nėra susipažinusi (b. l. 42-43).

Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. nurodė, kad po pirmojo patikrinimo, patruliuojant, antrą kartą pamatė, jog R. G. vėl prekiauja ir nutarė patikrinti, ar ji po pirmo protokolo įvykdė reikalavimus. Patikrinimo metu rado, kad niekas nepasikeitė, pažeidimai buvo tokie patys: pareiškėja neturėjo šiukšlių dėžės, prekiavo iš dėžių (ant stalo buvo maža dalis prekių (smulki augmenija), o visos kitos prekės buvo prie stalo dėžėse), neturėjo svarstyklių metrologijos dokumentų, trūkumai nebuvo pašalinti. Buvo išaiškinta, kad bus surašytas protokolas, prašė pareiškėjos ateiti į pareigūnų automobilį, bet ji nėjo, bendravo lietuvių kalba. Sakė, kad pareigūnai per dažnai ją baudžia. Jai buvo išaiškinta, kad protokolas bus surašyta nepriklausomai ar ji eis į automobilį ar ne. Protokolą surašė tarnybiniame automobilyje, tada jį perskaitė, paprašė pasirašyti, pareiškėja nepasirašė, todėl protokole pareigūnai pažymėjo, jog pareiškėja nesutinka su pažeidimu. Įvykio nefilmavo ir nefotografavo, nes visą laiką visi sutikdavo su nusižengimais (b. l. 43-44).

Teismo posėdžio metu liudytoja I. Ž. nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. patruliuojant pastebėjo prekiaujančią moterį, priėjo prie R. G., bendravo lietuvių kalba, problemos dėl kalbos nekilo. Nustatė, kad prekiaujama iš dėžių, svarstyklės neturėjo metrologijos patikros, nebuvo pardavėjos vardo kortelės. Pareiškėja atsisakė aiškintis dėl surašyto protokolo, ji sakė, kad nieko nepažeidė, vykdo tik sezoninę prekybą, taip pat ji atsisakė dalyvauti protokolo surašyme, atsisakė jį pasirašyti, todėl pareigūnai protokolą padėjome jai ant stalo. Ji suprato, apie kokius pažeidimus kalbama. Net ir atsarginės prekės neturėtų būti ant žemės, visos prekės turi būti pakeltos nuo žemės. Pareiškėja neprašė vertėjo, nesakė, kad nesupranta pareigūnų. Ji buvo pasipiktinusi (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 154 straipsnio 1 dalies nuostatomis, savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (nutarime vadinamos Taisyklėmis), kurios yra privalomos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje viešosiose vietose prekiaujantiems ar paslaugas teikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims, 15 punkte nurodyta, kad prekybos vietoje privalo būti šiukšlių dėžė.

Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad prekybos vietoje privalo būti nurodyta: juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė ir individualios veiklos vykdymo pažymos arba verslo liudijimo numeris. Fiziniai asmenys, kuriems verslo liudijimas ar individualios veiklos vykdymo pažyma nėra privalomi, nurodo savo vardą ir pavardę. Šie duomenys nurodomi pardavėjo pasirinktu būdu, tačiau jie turi būti pirkėjų matomi.

Taisyklių 33.1 punkte numatyta, kad draudžiama prekiauti nuo dėžių, turėklų, atramų, grindinio, žemės ir tam nepritaikytos įrangos.

Taisyklių 36 punkte numatyta, kad svarsčiai, svarstyklės ir kiti matavimo prietaisai, naudojami prekių masei, tūriui, ilgiui nustatyti, turi būti su galiojančiu patikros žymeniu ir tikti atitinkamų prekių prekybai pagal savo matavimo ribas ir tikslumą. Matavimo prietaisai tikrinami Valstybinės metrologijos tarnybos nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos (pareiškėjos R. G., liudytojų I. Ž. bei J. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančių rašytinių dokumentų (tarnybinių pranešimų, administracinio nusižengimo protokolo, pareiškėjos skundo) duomenų) nustatyta, kad R. G. 2018 m. spalio 31 d., 11.59 val. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, prekiavo vaisiais ir daržovėmis. Tai ji daro jau maždaug 6 metus, vasaros sezono metu pardavinėja savo užaugintas daržoves, vaisius, prieskonius. Byloje kilo ginčas, ar R. G. nagrinėjamo įvykio metu pažeidė Taisyklių reikalavimus.

Visų pirma, R. G. buvo pripažinta kalta pažeidusi Taisyklių 15 punktą, kadangi jos prekybos vietoje nebuvo šiukšlių dėžės. Pareiškėja tiek skunde nurodė, tiek ir teisme paaiškino, kad šiukšlių dėžės ji savo prekybos vietoje neturėjo. Tai patvirtino ir liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę tyrėjai I. Ž. bei J. S.. N. R. G. skunde teigė, kad šalia prekybos vietos yra viešojo transporto sustojimo stotelė, kurioje yra šiukšlių dėžė, teisme ji nurodė, kad šia šiukšlių dėže nesinaudoja. Paaiškino, jog su savimi ji turi šiukšlių maišelių, prireikus juos gali panaudoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad Taisyklėse yra imperatyvus reikalavimas ne užtikrinti, kad prekybos vieta būtų tvarkinga, be šiukšlių, bet užtikrinti, kad joje būtų šiukšlių dėžė. Taigi akivaizdu, jog šis reikalavimas buvo pažeistas.

Antra, R. G. buvo pripažinta kalta pažeidusi Taisyklių 18 punktą, nes jos prekybos vietoje nebuvo nurodyti jos duomenys (vardas ir pavardė). R. G. paaiškino, kad ji visuomet su savimi turi pensininko pažymėjimą ir jį bet kada gali parodyti pirkėjams, jeigu jie norėtų sužinoti jos vardą ir pavardę. Teismas vėlgi atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad pagal Taisyklių 18 punktą prekybos vietoje privalo būti ne tik pardavėjo vardas ir pavardė, bet šie duomenys privalo būti pirkėjų matomi, t. y. paskelbti tokiu būdu, kad būtų be kliūčių kiekvienam pirkėjui matomi ir viešai prieinami. Šis Taisyklių reikalavimas yra privalomas prekybą viešose vietose Vilniaus mieste vykdantiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjai. Jos argumentas dėl Asmens duomenų įstatymo pažeidimo nesudaro pagrindo teigti kitaip, atsižvelgiant į pareiškėjos specifinį statusą – R. G. atitinka prekiaujančio viešose vietose Vilniaus mieste fizinio asmens sampratą, todėl privalo laikytis Taisyklių reikalavimų.

Trečia, R. G. buvo pripažinta kalta pažeidusi Taisyklių 33.1 punkto reikalavimą, pagal kurį draudžiama prekiauti nuo dėžių, turėklų, atramų, grindinio, žemės ir tam nepritaikytos įrangos. N. R. G. teigė, kad ji prekiauja ne nuo dėžių, bet nuo mobilaus, specialiai tam skirto savo stalo, byloje esantys duomenys paneigia jos versiją. Pareiškėja teisme pati nurodė, kad dalis jos prekių stovi ant mobilaus stalo, kita dalis (atsarginės prekės) – sukrautos į dėžes, kurios padėtos ant grindinio. Be to, pareiškėja paaiškino, kad jeigu pirkėjas pageidauja, ji (arba pats pirkėjas) prekes pasirenka iš dėžių. Liudytojais apklausti tyrėjai patvirtino aplinkybę, kad dalis prekių buvo sudėtos ant stalo, o didžioji prekių dalis – į dėžes, kurios buvo padėtos prie stalo, ant grindinio. Iš dalies ši aplinkybė įrodyta ir R. G. pateikta foto nuotrauka, kurioje yra užfiksuota ne nagrinėjimo įvykio diena, bet pareiškėja nurodė, kad tokiu pačiu būdu buvo sukrautos prekės ir įvykio dieną, tik dėžės buvo ne prie stalo, o po stalu. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindo teismui teigti, kad prekiaujama nagrinėjamo įvykio metu buvo ne tik nuo stalo, bet ir nuo dėžių, kurios buvo nepakeltos, sudėtos ant grindinio. Taip prekiauti pagal Taisykles yra draudžiama ir apie tai R. G. jau buvo informuota 2018 m. spalio 16 d. patikrinimo bei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, dėl ko taip pat buvo nubausta pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį.

Ketvirta, R. G. buvo pripažinta kalta pažeidusi Taisyklių 36 punktą, nes naudojo svarstykles be metrologinės patikros. Teisme R. G. pripažino, kad ji tai žinojo, tik nespėjo nuvežti svarstyklių, kad jas patikrintų. Skunde ji teigė, kad tokios galimybės nėra, tačiau Taisyklėse aiškiai nurodyta, jog matavimo prietaisai tikrinami Valstybinės metrologijos tarnybos nustatyta tvarka. Taigi ji galėjo prieš pradedant naudoti svarstykles kreiptis į Valstybinę metrologijos tarnybą. Nors pareiškėja yra garbaus amžiaus, ji geba prekiauti, pasirūpinti savimi, be to, iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad jai padeda vaikai, anūkai. Visa tai rodo, kad ji galėjo (pati ar kitų asmenų padedama) atlikti svarstyklių metrologinę patikrą.

Be to, R. G. teigia, kad buvo atlikti administracinio tyrimo procedūros pažeidimai. Pareiškėjos teigimu, ji buvo neapklausta tyrimo metu, tačiau pareigūnai teisme paaiškino ir tai nurodyta jų tarnybiniuose pranešimuose, kad R. G. atsisakė dalyvauti administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, atsisakė pasiaiškinti bei pasirašyti ant protokolo, į bylos nagrinėjimą komisariate neatvyko. Be to, tyrėjų I. Ž. bei J. S. teigimu, bendraujant su R. G., jiems nekilo kliūčių dėl bendravimo lietuvių kalba. N. R. G. teigia, kad ji valstybės kalbos nesupranta, tyrėjai teisme patvirtino, kad jie moka rusų kalbą i, esant reikalui, nebūtų buvę jokių kliūčių bendrauti su pareiškėja rusų kalba. Taip pat R. G. teisme nurodė, kad dokumentus jai perskaito ir išverčia, esant poreikiui, vaikai bei anūkai. Ji pripažino, kad iš protokolo suprato, dėl kokių Taisyklių ir dėl kokio ANK nusižengimo jai surašytas protokolas, o tyrėjų teigimu, ji puikiai suprato ir visų padarytų pažeidimų esmę. Juolab kad, minėta, prieš 15 dienų ji taip pat buvo tikrinta, pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dalis nustatytų pažeidimų sutapo. Taipogi tyrėjai paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių jie nefiksavo vaizdo fiksavimo priemonėmis, nes paprastai asmenys tokius pažeidimus pripažįsta, ginčo nekyla. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju byloje esančių įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog R. G. pagrįstai konstatuoti padaryti Taisyklių pažeidimai, o foto ar vaizdo fiksacijos nėra būtinos.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad R. G. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pilnai byloje esančių įrodymų visuma. R. G. prašo šį nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą veiką.

ANK 12 straipsnio nuostatomis, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai (ANK 12 str. 1 d.).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, laikomi mažai pavojingais: 1) kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 3) nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyto vieno iš aukščiau nurodytų kriterijų – pareiškėja R. G. neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo nesigaili. Vien dėl to galimybės jos įvykdytą administracinį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu, nėra pagrindo. Asmuo, prekiaujantis ne pirmus metus, privalo žinoti, kokios taisyklės yra taikomos asmenims, prekiaujantiems viešose vietose Vilniaus mieste, bei jų laikytis, nepriklausomai nuo to, kokios asmeninės nuomonės dėl minėtų Taisyklių jis yra.

Už minėtą nusižengimą R. G. buvo skirta vidurkio dydžio, t. y. 23 Eur bauda. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime neteisingai nustatyta, kad R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjai nagrinėjamo įvykio metu buvo 71 metai, todėl nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant, ar paskirta teisinga nuobauda, atsižvelgtina ir į tai, kad R. G., nors ir yra pensinio amžiaus, ji jau maždaug 6 metus prekiauja viešose vietose Vilniaus mieste, todėl jai turėtų būti gerai žinomos šiai veiklai taikomos Taisyklės, už kurių pažeidimą ji jau yra bausta 2012 m. birželio 19 d. dėl to, kad prekiavo viešoje vietoje, neturėdama svarstyklių su tuo metu taikytu patikros žymeniu, taip pat ji yra nubausta už šių Taisyklių pažeidimą ir dėl 2018 m. spalio 16 d. įvykio (dėl kurio teismas jai paskyrė įspėjimą), o nagrinėjamas įvykis įvyko praėjus vos 15 dienų po pirmojo (2018 m.) jos patikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nepaisant to, kad skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta, kad nėra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jai paskirta vidurkio dydžio bauda (23 Eur) yra teisinga ir proporcinga bei atitinka ANK 34 straipsnio 1-2 dalies nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir R. G. skirti mažesnę baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą pagrindo nėra.

Dėl nurodytų argumentų naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. R. G. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

N. R. G. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1443-2018.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė