Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1997-02-26, Prienų raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2013 m. gegužės 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir pradėti dirbti,

2) 2013 m. birželio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 22 paroms, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – areštas 45 paroms, bausmę atlikęs,

3) 2013 m. lapkričio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.;

4) 2013 m. gruodžio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2014 m. gegužės 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val.;

6) 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2014-05-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant Ž. M. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą;

7) 2015 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 641 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu; vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmę subendrinta su 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi - paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuo 2015-09-28 bausmę atliekantis pataisos namuose;

8) 2016-01-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo; Pagal LR BK 641 str. bausmė mažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Pagal LR BK 64 str. 3 d. bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015-07-24 nuosprendžiu, ir skirta Ž. M. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Teikimu nustatyta, kad 2016-01-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apima 2016-01-26 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė bausmė yra 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 282 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 09.50 val. vairuodamas dviratį TRAPPER ir važiuodamas Kaune, Vytauto pr. nuo Čiurlionio g. link Griunvaldo g. dešiniuoju šaligatviu ties namu Nr. 19 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 57 punktų reikalavimus tuo, būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatyta 0,47 promilės), važiuodamas šaligatviu privalėjo duoti kelią pėstiesiems, neturėjo jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h) paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, parbloškė priešinga kryptimi šaligatviu ėjusią pėsčiąją I. G. ir padarė kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

- Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nustatyta, kad iš kalto asmens prašoma priteisti 313,79 eurus gydymo išlaidoms atlyginti (b.l. 45-49);

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamo veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

BK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nevairuojant transporto priemonę padarytą transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to žuvo žmogus ar buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veikia – įvairių rūšių transporto eismo tvarką ir saugumą reglamentuojančių specialių teisės aktų pažeidimu, 2) pavojingais padariniais – žmogaus žūtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių transporto eismo tvarką ir saugumą reglamentuojančių taisyklių reikalavimų pažeidimų atsirado šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali būti padarytas tik dėl neatsargumo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Ž. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 282 straipsnio 1 dalyje įvykdymo pasitvirtino. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo Ž. M. visišku kaltės prisipažinimu, nukentėjusios parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje bei išdėstomomis aplinkybėmis, Ž. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 57 punktų reikalavimus tuo, būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatyta 0,47 promilės), važiuodamas šaligatviu privalėjo duoti kelią pėstiesiems, neturėjo jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h) paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, parbloškė priešinga kryptimi šaligatviu ėjusią pėsčiąją I. G. ir padarė kūno sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 83/2018 (02) I. G. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su pakauškaulio lūžimu, dešinės akiduobės stogo lūžimu, pereinančiais į kaukolės pamatą, pleištinių ančių sienelių lūžimu, nosies kaulų lūžimu, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 96-97). Tokių nukentėjusios I. G. sužalojimo aplinkybių iš esmės neginčijo ir kaltinamasis. Tarp kaltinamojo Ž. M. pavojingos veikos ir kilusių padarinių (sunkaus I. G. sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Ž. M., būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, vairavo kelių transporto priemonę (dviratį) būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatyta 0,47 promilės), važiuodamas šaligatviu privalėjo duoti kelią pėstiesiems, neturėjo jiems trukdyti ar kelti pavojaus, tačiau to nepadarė, ko pasekoje parbloškė šaligatviu ėjusią pėsčiąją I. G. ir taip sukėlė jai sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje numatytą sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai I. G. teiktų gydymo paslaugų atlyginimo bendroje sumoje 313,79 eur(b.l. 45-49). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus dydžių ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. Ž. M. pripažinus kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo civiliniu ieškiniu prašo iš Ž. M. priteisti 1218,30eurų (b.l.55-89). Šie abiejų civilinių ieškinių dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinių, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Nukentėjusi I. G. teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5000 eurų neturtinės žalos iš Ž. M. ir bylinėjimosi išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos pažymą (b.l. 181-184). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimu, emocinę depresiją, nepatogumus, psichologinį sukrėtimą, teko ilgai gydytis ir turėti nedarbingumą. Nurodo, kad liko liekamieji reiškiniai – uoslės praradimas.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad Ž. M. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta I. G. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 83/2018 (02) I. G. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su pakauškaulio lūžimu, dešinės akiduobės stogo lūžimu, pereinančiais į kaukolės pamatą, pleištinių ančių sienelių lūžimu, nosies kaulų lūžimu, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 96-97). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl Ž. M. kaltų veiksmų I. G. patyrė didelius tiek dvasinius išgyvenimus, tiek fizinį skausmą ir nepatogumus, turėjo pirkti vaistus ir vykti į gydymo įstaigas, nors tokie dokumentai ir nepateikti teismui. Pastebėtina, jog teismui nepateikti medicininiai dokumentai ir dėl nukentėjusios nurodomų liekamųjų reiškinių patvirtinimo.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką šios kategorijos bylose. Todėl teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, vadovaujasi visuma aplinkybių. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingas, sveikas, jauno amžiaus, tačiau šiuo metu yra suimtas kitoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusios I. G. prašoma neturtinė žala mažintina iki 4000 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, teisiamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dėl procesinių išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje nukentėjusiąją I. G. atstovavo advokatė E. R., paskirta pagal 2018-04-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-T-1835-7214. Todėl šiuo atveju teismas įvertina kaltinamojo turtinę padėtį, t.y. tai, jog kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera dėl byloje jam yra priteistinų trijų civilinių ieškinių. Įvertinus virš išdėstytas aplinkybes ir kaltinamojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos iš Ž. M. yra nepriteistinos.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Paskirdamas Ž. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją (veika baigta), padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika yra neatsargi, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ž. M. praeityje teistas, administracine tvarka baustas (b.l.112-118), į psichiatro įskaitą nėra įrašytas (b.l. 109). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - nėra įrašytas (b.l. 111).

Teismas įvertina faktą, jog ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos švelnios bausmės rūšys nepasiekė bausmės tikslų ir paskirties, Ž. M. nusikalsto naujai (nors ir neatsargus nusikaltimas), be to, BK 282 str. 1 d. sankcijoje numatytas tik areštas arba realus laisvės atėmimas iki 5 metų. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežta - arešto - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmenims pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Ž. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu 2018-04-12 pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės šiuo metu nėra bendrintinos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta kardomoji priemonė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 301–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. M. paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš Ž. M. priteisti 313,79 eur (tris šimtus trylika eurų septyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš Ž. M. priteisti 1218,30eurų (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika eurų trisdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusios I. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš Ž. M. priteisti 4000 eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas dėl nukentėjusiajai I. G. teiktos teisinės pagalbos iš Ž. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).