- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-1839-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14419-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- J. F., V. F.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjų J. F. (J. F.) ir V. F. (V. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. F. ir V. F. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutikimu, ir pridėjo santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti.
3. Pareiškėjai sutarties 2.3, 2.4 punktuose susitarė, kad šalių bendras butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo atiteks pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, transporto priemonė „SEAT ALHAMBRA“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad pareiškėjai susitardami dėl turto padalijimo tvarkos, galbūt nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl sutartyje nustatyta turto padalijimo tvarka, nesant nurodytam nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo pagrindui, prieštarauja pareiškėjo interesams. Teismas įpareigojo pareiškėjus nurodyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertes, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus ir tuo atveju, jeigu vienam iš pareiškėjų atiteks mažesnės vertės turtas, išspręsti klausimą dėl kompensacijos už pareiškėjui tenkančią mažesnę turto iš bendrosios jungtinės nuosavybės dalį išmokėjimo arba nurodyti, kuriuo CK 3.123 straipsnyje nustatytu pagrindu remiantis, pareiškėjai nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
4. Teismas įpareigojo pareiškėjus patikslinti sutarties 3.1 punktą ir nurodyti prievolės kreditorei „Swedbank“, AB, pagrindą (nurodyti kredito sutarties sudarymo datą ir numerį).
5. Teismas nurodė, kad teismui pateikta elektroninio laiško, išsiųsto kreditorei „Swedbank“, AB, kopija, nepatvirtina, kad laiškas įteiktas. Dėl to teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti kreditoriaus patvirtinimą apie siųsto elektroninio laiško gavimą arba išsiųsti kreditoriui patikslintus dokumentus registruotąja pašto siunta, arba per siuntų tarnybas ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
6. Iš teisinių paslaugų sutarties teismas nustatė, kad advokatas S. V. teisines paslaugas teikia pareiškėjai, jam pavesta parengti procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nesuteikė advokatui įgaliojimų dokumentus teismui teikti teismui jų vardu. Dėl to teismui teikiant patikslintą procesinį dokumentą turėtų būti pateikti patikslintų prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių originalai arba atstovavimo sutartys, suteikiančios atstovui teisę teikti dokumentus teismui, sudarytos su abiem pareiškėjais.
7. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėjus pateikti santuokos liudijimo originalą ir patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjai santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę „SEAT ALHAMBRA“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas, nustatęs, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių butas atitenka pareiškėjai, sprendė, kad pareiškėjai, pasidalydami bendrą turtą, nesilaikė CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys lygios. Teismas ginčijama nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, ribodamas pareiškėjų teisę į teisminę gynybą ir pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo principą. Teismas negali varžyti pareiškėjų laisvės, bendru sutarimu pasidalyti turtą savo nuožiūra, taip kaip sutuoktiniai susitaria bendrai pasirašytoje sutartyje ir nukrypstant nuo lygių dalių principo, nes byla nagrinėjama ne ieškinio teisena.
3.2. Dalytino turto įkainojimas, atitinkamų kompensacijų vienam iš sutuoktinių dydis ir kiti su turto padalijimu susiję klausimai sutuoktinių išsprendžiami jų nuožiūra, sudarant atitinkamą sutartį, nes nėra pareiškėjų ginčo dėl turto padalijimo.
3.3. Pareiškėjų pasirinktas bendro turto padalijimo būdas nepažeidžia trečiųjų asmenų (kreditorių) teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjų buto nuosavybės teisės nesuvaržytos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
12. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).
13. Kasacinis teismas konstatavo, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).
14. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys siekia nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu. Šalys sudarė santuokos nutraukimo padarinių sutartį, kurios 2.3 punkte susitarė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteks pareiškėjai, 2.4 punkte – kad transporto priemonė „SEAT ALHAMBRA“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atiteks pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad sutarties 2.3, 2.4 punktai neatitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo taisyklių. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, dėl kokių priežasčių šalys nukrypo nuo sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdomo turto lygių dalių principo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar šios sutarties nuostatos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertes, išspręsti klausimą dėl kompensacijos, jeigu vienam iš pareiškėjų atiteks mažesnės vertės turtas, arba nurodyti pagrindą, dėl kurio pareiškėjai nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pažymėtina, kad, teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi užtikrinti taip pat ir viešąjį interesą, patikrinti, ar sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidžiamos imperatyviosios teisės normos. Dėl to apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai riboja pareiškėjų teisės į teisminę gynybą, varžo jų laisves, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriose reglamentuotas trūkumų šalinimas civiliniame procese. Dėl to apskųsta nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjų J. F. (J. F.) ir V. F. (V. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.