Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1944-254/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-13
Bylos Nr.
2A-1944-254/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
Ieškovas
G. U.
Atsakovas
V. G., A. G.
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Regina Kazlauskienė, Lina Svirinavičienė
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1944-254/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1, 121.15, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei G. U., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui V. G., jo atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovei A. G., jos atstovei advokatei Linai Svirinavičienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. U. ieškinį atsakovams V. G., A. G. dėl nuosavybės teisių pripažinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. U. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 45/100 dalis pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2004 m. pavasarį susipažino su atsakovu V. G., o nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo kartu gyventi atsakovo V. G. nebaigtame statyti name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi namą reikėjo pabaigti statyti, tačiau lėšų statybai atsakovas neturėjo, nes niekur nedirbo ir gyveno tik iš jam mokamos invalidumo pensijos, todėl bendru susitarimu šalys nusprendė dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, kad ji į namo statybą bei namo remonto darbus investuos savo asmenines lėšas 100 000 litų. Su atsakovu 2004-09-20 sudarė rašytinę sutartį. Ieškovės asmeninės lėšos buvo investuotos tokia tvarka: 2004-10-02 atsakovui perdavė 20 000 litų, 2005-01-14 - 30 000 litų ir 2008-07-02 - 50 000 litų. Nuo 2001 m. iki šio momento V. G. niekur nedirbo, todėl didžiąją dalį statybos darbų jis atliko pats, rangos būdu. Taip pat nurodė, kad ji su atsakovu dar 2004-09-20 sudarė rašytinę sutartį, kuria atsakovas V. G. patvirtino, kad po namo įrengimo jai priklausys 0,45 dalys gyvenamojo namo, nes kai pradėjo gyventi namo baigtumas buvo 55%, o po namo įrengimo namo baigtumas tapo 100 procentų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas iš byloje pateiktų remonto medžiagų pirkimo kvitų, ieškovės pateiktos gyvenamajame name atliktų darbų sąmatos, liudytojų parodymų nustatė, kad ieškovė su atsakovu V. G. nuo 2004 m. gyvena bendrai, veda bendrą ūkį, abiejų sutarimu atsakovo vardu įregistruotas gyvenamas namas buvo naudojamas kaip jų šeimos turtas, abiejų sutarimu jie sutarė pagerinti gyvenamąjį namą ir kurti bendrą dalinę nuosavybę. Atsakovas V. G. pripažino ir pripažįsta ieškovės teisę į 45/100 dalis gyvenamojo namo, nes atlikus namo remontą, įdėjus lėšas namo vertė padidėjo. Dėl šių aplinkybių ieškovės ieškinį teismas tenkino visiškai ir pripažino jai asmenines nuosavybės teises į 45/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas atmetė atsakovės A. G. teiginį, kad atsakovas V. G. negalėjo atlikti namo renovacijos be jos sutikimo, nes gyvenamas namas įgytas jų abiejų gyvenant santuokoje ir nėra padalintas, kadangi konstatavo, jog pati atsakovė pripažino, kad 1998 metais išsikėlus iš namo jo būkle niekada nesirūpino ir su atsakovu neaptarinėjo. Tai reiškia, kad jai nebuvo svarbu rūpintis ta dalimi gyvenamojo namo kuri priklausė jai, nors ji žinojo (iš savo vaikų), kad atsakovas gyvena su kita moterimi, remontuoja gyvenamąjį namą kaip savo. Taip pat teismas konstatavo, jog tarp V. G. ir G. U. susiklostė šeimyniniai santykiai, ne kaip teigia atsakovė, preivoliniai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodė, kad teismo sprendime pasisakyta dėl aplinkybių ir nustatyti faktai, kurie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz. neteisingai nustatomas jos išsikėlimo iš ginčo namo laikas ir kt.), tačiau turinčių juridinę reikšmę kitoje iki šiol nebaigtoje turto padalinimo byloje (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr 2-16293-249/2009, A. G. v V. G.).

Taip pat atsakovės teigimu, ieškinys neturi nei faktinio nei juridinio pagrindo. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes t.y. savo ieškinio reikalavimo neįrodė. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, ekspertų - specialistų išvadų dėl namo vertės pasikeitimo ir kitų faktų, būtinų nustatyti šioje byloje. Tas faktas, kad atsakovas V. G. pripažino ieškinį, teismo turi būti vertinamas kritiškai, nes tarp atsakovų yra ginčas dėl šio namo, kuris yra iki šiol atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė, padalinimo. Atsakovas tokiu būdu nesąžiningai siekia sumažinti dalintiną turtą. Atsakovė nurodė, kad šį namą įsigijo kartu su atsakovu esant santuokoje, todėl tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, bendrasavininkis neginčijo jos teisių į ginčo turtą: iki 2008 metų atsakovės gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovės nuomone, ieškovės pateikti dokumentai liudija apie jos paskolinius santykius su V. G.. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos lėšos buvo panaudotos namo statybai, renovacijai, pagerinimui ar remontui. Nėra statybos leidimo, rekonstrukcijos projekto ir kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius. Pateikti kvitai, čekiai neįrodo, kad pirktos prekės buvo panaudotos namo remontui, dauguma čekių yra be sąskaitų, negalima nustatyti kam jie priklauso. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės G. U. reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į turtą turi būti atmestas. G. U. turi teisę reikalauti iš V. G. paskolintų lėšų grąžinimo, jei tokios jam buvo suteiktos, o V. G. galėtų pretenduoti į kompensaciją iš atsakovės, bendrosios jungtinės nuosavybes dalyvės, dėl namo vertės padidėjimo, jei pateiktų objektyvius įrodymus, kad namo vertė padidėjo dėl jo atlikto remonto.

Be to, V. G. tariami susitarimai su trečiaisiais asmenimis dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto perleidimo be kito jungtinės nuosavybės dalyvio sutikimo, yra niekiniai.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė tokias lėšas turėjo, jas suteikė atsakovui. Net ir darant tokią prielaidą, kad namas buvo remontuojamas naudojant trečiųjų asmenų lėšas, skolintų lėšų panaudojimas turtui pagerinti nesukuria kreditoriui nuosavybės teisių į šį turtą.

Taip pat teismas pažeidė civilinio proceso normas, nustatančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepagrįstai ir neteisingai priteisė iš jos visų proceso dalyvių išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. U. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie namo ir jo vertės pasikeitimą. Ieškovės teigimu, namo pasikeitimą bei atliktus rekonstrukcijos darbus įrodo lokalinė sąmata, fotonuotraukos, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai, pačios atsakovės paaiškinimai byloje, kuriuose ji nurodo, kad namas yra iš esmės pasikeitęs. Šiuos apeliantės teiginius paneigia ir VĮ „Registrų centras" kadastrinių duomenų bylos duomenys, kur nurodyta, kad 2009-09-22 kadastrinių matavimų duomenimis namo, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 100 procentų, o namo vertė pateikiant ieškinį 229 000 litų (b.1.7), neskaičiuojant gerbūvio namo kieme apželdinimo, malkinės, trinkelių), tuo tarpu, nutraukiant santuoką su apeliante VĮ „Registrų centras duomenims namo baigtumas buvo tik 55 procentai, namo vertė 156 000 litų. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo 1993 m. iki A. G. paliekant namus, kaip ji nurodė 1998m., nei atsakovas V. G., nei A. G. niekur nedirbo, pajamų neturėjo, įrodymų apie tai į bylą nepateikė.

Taip pat ieškovės nuomone atmestinas apeliantės argumentas, kad ji iki 2008 m. savo gyvenamą ją vietą buvo deklaravusi name (duomenys neskelbtini), nes gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia nuosavybės teisių į turtą.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodė, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė šeimyniniai santykiai. Tai patvirtina 2004-09-20 susitarimas tarp jos ir atsakovo V. G., jog už tai, kad sutinka investuoti į ginčo namą 100 000 litų jai bus pripažinta nuosavybė į 1/2 dalį namo, nes kito gyvenamojo būsto Kaune ieškovė neturėjo. Šis susitarimas visiškai neatitinka paskolos sutarties sampratos ir sąlygų, be to šis susitarimas dėl dalinės nuosavybės sukūrimo pilnai atitinka ir kasacinio teismo praktiką bylose dėl dalinės nuosavybės pripažinimo ( 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029; 2003-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K -3-944; 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236).

Atsiliepimas

Atsakovei A. G. neginčijant sandorių ir nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos atsiliepime į ieškinį dėstomas aplinkybes, jog namas (duomenys neskelbtini) buvo pilnai įrengtas jau jai paliekant namus, nepateikiant įrodymų apie jos turėtas pajamas ar kitų įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad ji bent kuo prisidėjo prie namo pagerinimo darbų nuo tada, kai namo baigtumas buvo tik 55 procentai, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.

Taip pat ieškovės nuomone, apeliantė didžiąją dalį savo apeliacinio skundo grindžia kitos civilinės bylos Nr. 2-2294-249/2010, medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.2,3d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. ir A. G. santuoką įregistravo 1983 m. gegužės 13 d. Jų santuoka buvo nutraukta 2001 m. liepos 11 d. (įrašo Nr. 677) Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8729/2001 pagrindu (ŠŠK 36 str.). Šalys reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą šioje civilinėje byloje nereiškė.

Kauno miesto apylinkės teisme A. G. 2009 m. birželio 11 d. iškėlė civilinę bylą Nr. 2-2294-249/2010 atsakovui V. G. dėl santuokoje įgyto pastato-gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo ir prašė šį turtą padalinti lygiomis dalimis, pripažįstant šalims nuosavybės teisę į jį po ½ dalį. Šioje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį (b.l. 41), kuriuo prašė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pripažinti jo asmenine nuosavybe. Tretysis asmuo G. U. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 45/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (b.l. 65-68). Ieškinį grindė tuo, kad su atsakovu V. G. buvo rašytinis susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, todėl trečiajam asmeniui investavus asmenines lėšas ir iš esmės pagerinus turtą, jai nustatytina dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šis trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo išskirtas į atskirą bylą Nr. 2-2301-249/2010, kurioje priimtas skundžiamas 2010 m. birželio 23 d. sprendimas, G. U. ieškinį patenkinant visiškai.

Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2294-249/2010 duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas A. G. ir V. G. gyvenant santuokoje 1993-01-22 mainų sutarties (reg. Nr. 14-161) pagrindu, mainant 1992 m. kovo 6 d. (reg. Nr. 14-890) V. G. vardu privatizuotą butą Baršausko g. 70-26, Kaune. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. O šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruotas įsigaliojus šiam kodeksui. Iš to darytina išvada, kad nors ginčo turtas NTR įregistruotas V. G. vardu, jam netaikytinos CK 3.38 straispnio 3 dalies nuostatos, o pagal šio straipsnio 2 dalį yra preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ginčą tarp buvusių sutuoktinių dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo patvirtina ne tik A. G. ieškinys, bet ir V. G. priešieškinys dėl paminėtos preziumpcijos nuginčijimo.

Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kolegija sprendžia, kad neišnagrinėjus buvusių sutuoktinių ginčo dėl santuokoje įgyto turto teisinio statuso negalima spręsti, kad V. G., kaip jungtinės veiklos dalyvis, kooperavo savo turtą su trečiojo asmens G. U. turtu ar šiuos asmenis saistė, apeliantės įvardinti, paskolos teisiniai santykiai. Kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad nors trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas buvo išskirtas nuo atsakovų reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-2294-249/2010 į atskirą bylą, tačiau skundžiamo teismo sprendimo argumentai yra susiję su aplinkybėmis, kurios dar nagrinėtinos šiuo metu sustabdytoje byloje. Ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo neišnagrinėtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis V. G. paaiškinimais, kad ginčo turtas nėra A. G. nuosavybė ir spręsti, kad šiuo turtu jis turėjo teisę disponuoti vienas. Tai pasakytina ir dėl dalijamo turto (CK 3.127 str. 2 d.), jo vertės, kuri nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), dėl 30000 Lt sumos, V. G. priešieškinyje nurodytos, kaip jau išmokėtos kompensacijos A. G. už jai tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. 2-2294-249/2010 dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, negalima spręsti ir dėl to turto pagerinimo masto, sutuoktiniams nutraukiant santuoką ar pradedant gyventi skyrium t.y. dėl aplinkybių, kurios toliau įrodinėtinos byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagal G. U. savarankišką ieškinį.

Apibendrinant, kolegija sprendžia, kad G. U., kaip trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, ieškinio išskyrimas iš civilinės bylos Nr. 2-2294-249/2010 į atskirą bylą Nr. 2-2301-249/2010 buvo netikslingas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 136 straipsnio 2 d., 329 str. 1 d.). Šio pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo spręstinas klausimas dėl sustabdytos civilinės bylos Nr. 2-2301249/2010 atnaujinimo ir bylų sujungimo bei nagrinėjimo kartu arba dėl šių tarpusavyje susijusių bylų nagrinėjimo eiliškumo, juolab, kad atsakovas V. G. G. U. ieškinį pripažįsta visiškai. Vienok, priimant sprendimą šiuo aspektu turi būti paisoma proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 4 p.

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėTeisėjos: Aušra BaubienėNeringa Venckienė