Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams T. M., T. J., institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė su T. J. gyvena kaip šeima nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, su atsakovu T. M. kartu nebegyveno. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas T. J. sutiko su ieškinio reikalavimais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad yra įsitikinęs, jog jis yra dukters tėvas.

Išvadą byloje teikiančios institucijos išvadomis byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadas, jog atsakovas T. J. yra vaiko tėvas.

A. T. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė K. M. 2017 m. liepos 31 d. išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), K. M. mama nurodyta A. M., tėvas – T. M.. Ieškovė A. M. ir atsakovas T. M. santuoką nutraukė 2017 m. balandžio 14 d. Atlikus DNR tyrimą, 2018-08-23 teismo medicinos specialisto Nr.0217/18 pateikta išvada, kad T. J. yra K. M. biologinis tėvas su 99,993061 procentų tikimybe. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovės, jos atstovo, atsakovo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., kai ji su atsakovu T. M. jau buvo išsituokusi, gimė dukra K. M.. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta 2017 m. balandžio 14 d., vaikas K. M. gimė (duomenys neskelbtini), praėjus trejiems mėnesiams laiko po santuokos nutraukimo. Vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 2 dalimi vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu nurodytas buvęs ieškovės sutuoktinis T. M.. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, nors santuoka tarp ieškovės ir atsakovo T. M. nutraukta 2017 m. balandžio 14 d., tačiau faktiškai A. M. ir T. M. kartu nebegyveno tris mėnesius iki santuokos nutraukimo, bylos duomenimis atsakovas buvo išvykęs į užsienį. Ieškovė su T. J. pradėjo kartu gyventi 2016 m. spalio mėnesį, vedė bendrą ūkį, šiuo metu gyvena kartu ir auklėja savo dukrą. A. T. J. pripažįsta, kad yra K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. A. T. M. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis iš nustatytų aplinkybių nėra pagrindo abejoti faktu, kad vaiko K. M. biologinis tėvas yra T. J..

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas T. M. nėra K. M. biologinis tėvas bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad atsakovas T. M. yra nepilnametės K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių pasisakymą, atsakovo T. J. patvirtinimą, kad jis yra biologinis K. M. tėvas, bei atsižvelgiant į vaiko interesus (kad vaikas neliktų be tėvo), konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti atsakovą T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. M. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-11-13 sprendimu Nr. (2.1.)-(NTP-2)-17-T-5372-21426 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-10-12 pažymą Nr. NTP-7-6137 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 200,94 Eur advokato padėjėjo užmokestis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 200,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 100,47 Eur.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis 75 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t.y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 37,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti nepilnametės K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotame 2017 m. balandžio 31 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą „tėvas T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir įrašyti įrašą „tėvas T. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo T. J. dukra.

Pakeisti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę į „J.“.

Priteisti iš atsakovo T. J. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo T. M. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo T. J. 100,47 Eur (vieną šimtą eurų 47 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo T. M. 100,47 Eur (vieną šimtą eurų 47 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Atsakovams išaiškintina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti pervedamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų, nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.