Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, įgijusi profesinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, t. y. 2025 m. sausio 25 d., apie 6.40 val. Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Rubežiaus k., Urėdijos g., ties pastatu Nr. 13, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - nuosavybės teise priklausantį 1 240 Eur (su PVM) vertės automobilį „Peugeot 307“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. N. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2025 m. sausio 24 d., penktadienį vakare vartojo įvairius alkoholinius gėrimus - viskį, alų. 2025 m. sausio 25 d. apie 4.00 val. automobiliu „Peugeot 307“ nuvažiavo pas pusbrolį, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko su tikslu, kad su šeimos nariais galės mokintis vairuoti, tačiau teorijos egzamino „Regitroje“ neišlaikė, todėl teisės vairuoti transporto priemones neturi. 2025 m. sausio 24 d. susipyko su vaikinu, todėl ir gėrė viskį su alumi. Atvažiavusi pas pusbrolį nusprendė pasivažinėti su automobiliu, nuvažiavo į „načnyką“, nusipirko alaus ir dviese su pusbroliu ir šuniuku T. važiavo nuo Lentvario į Trakus, kur toliau būtų važiavę, neįsivaizduoja, tiesiog važiavo pasivažinėti. Automobilį „Peugeot 307“ vairavo būdama neblaivi, pusbrolis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo pakankamai dideliu greičiu, virš 100 km/h, buvo tamsu apie 6.40 val., viskas taip greitai įvyko, kad nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, žiūrint nuo Lentvario link Trakų į kairėje pusėje esantį griovį. Automobiliui sustojus, įsitikino, kad visi sveiki, mąstė, kam galėtų paskambinti, kad juos paimtų, nes išvažiuoti su automobiliu negalėjo, kadangi išsinėrė ar lūžo dešinės pusės galinis ratas. Kadangi buvo nusėdęs mobiliojo ryšio telefonas, stabdė pravažiuojančius automobilius, kad jiems padėtų. Buvo sustojusi moteris, kuri greičiausiai ir pranešė policijai, tačiau jiems nepadėjo, sakė, kad skuba į darbą. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems prisipažino, kad ji vairavo automobilį. Žinojo, kad negalima vairuoti neturint teisės vairuoti transporto priemones ir esant neblaiviai, tačiau kodėl vairavo girta ir neturėdama teisės, paaiškinti negali. Nepateisina tokio elgesio, nuoširdžiai gailisi dėl tokių veiksmų.

3. Be kaltinamosios N. S. prisipažinimo, kaltinamosios kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad 2025 m. sausio 25 d. buvo namuose, ilsėjosi, kai naktį apie 00.00 val. - 00.30 val. pas jį į namus atvažiavo pusseserė N. S., automobiliu „Peugeot 307“. Žinojo, jog N. S. vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau su ja nuvažiavo į Lentvaryje esantį „načnyką“, prie traukinių stoties, kur jis nusipirko 4 butelius alaus, truputį pasėdėjo, parūkė. Nematė, kad N. S. gertų alkoholį iki eismo įvykio. Ar N. S. pas jį atvažiavo būdama neblaivi, pasakyti negali, nes pats buvo neblaivus, todėl negali šito įvertinti. Nuo „načnyko“ dviese važiavo link Trakų, kur važiavo, nežino, nepamena. Važiavo N. S. priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, keliu Lentvaris - Trakai, automobilį vairavo N. S., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant pastebėjo, kad automobilį pradėjo mėtyti, automobiliui tapus nevaldomu, jis apsisuko kelio važiuojamojoje dalyje ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Sustojus automobiliui išlipo, įvertino, kaip atrodo automobilis, automobilio galinis dešinės pusės ratas buvo išlūžęs. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo. N. S. labai drebėjo iš išgąsčio, tuomet abu parūkė, išgėrė alaus. Stovint prie automobilio „Peugeot 307“, sustojo pravažiuojanti moteris, kuri pasiūlė pagalbą, iškviesti tralą, moteris kažkam paskambino, tačiau jai nieko nesigavo ir moteris nuvažiavo. N. S. pasakė, kad reikia kviesti policiją, tačiau jam nespėjus paskambinti, prie jų privažiavo policijos automobilis. Negali pasakyti kodėl važiavo su vairuotojo pažymėjimo neturinčiu asmeniu, buvo girtas, tuo metu nieko negalvojo. Su N. S. gailisi dėl šio įvykio;

3.2. tarnybinio pranešimo duomenimis, patruliuojantys policijos pareigūnai 2025 m. sausio 25 d. apie 6.44 val. gavo OVS budėtojo pranešimą, kad Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Rubežiaus k., Urėdijos g., automobilis įvažiavęs į griovį, vaikinas ir mergina galimai neblaivūs. Įvykio vietoje pastebėtas šalikėlėje nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Peugeot 307“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio gale sėdėjo mergina ir vaikinas, kaip vėliau nustatyta N. S. ir M. M.. N. S. nurodė, kad automobilį vairavo ji. Kadangi nuo abiejų asmenų sklido alkoholio kvapas, buvo patikrinti girtumai. N. S. pirmu pūtimu nustatytas 1,89 promilės girtumas, antru pūtimu - 1,75 promilės girtumas. M. M. nustatytas 2,37 promilės girtumas;

4. iš 2025 m. sausio 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad N. S. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra asmens būklė: gali eiti tiesia linija - pėda po pėdos; negali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi). N. S. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., alkotesteriu Nr. ARJK-0070, pirmuoju tikrinimu 7.08 val. nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 7.29 val. - 1,75 promilės neblaivumas.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir N. S. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 75 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (3 750 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą; taip pat prokuroras siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams 6 mėnesiams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės „Peugeot 307“ konfiskavimą.

6. Kaltinamoji sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti N. S. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

8. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą N. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamoji neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

10. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios N. S. 2025 m. sausio 25 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek pačios kaltinamosios prisipažinimas, liudytojo parodymai, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

13. Teismas konstatuoja, kad N. S. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

14. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės dydžio

15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajai skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

16. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); N. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nenustatyta kaltininkės atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė - 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2-3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

18. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos N. S. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų N. S. veiksmų žala nebuvo padaryta, visgi, kaltinamoji padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad N. S. buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius N. S. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jos asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

19. Prokuroras kaltinamajai siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Teismas sprendžia, jog prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajai nustatytinas 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenimis kaltinamajai kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 25 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. sausio 25 d., uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialią teisę (teisę vairuoti transporto priemones) įgyti (BK 68 straipsnio 3 dalis).

20. Prokuroras taip pat kaltinamajai prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Peugeot 307“ konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Transporto priemonė yra tyčinės transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė „Peugeot 307“ – privalo būti konfiskuotina ex lege (lot. pagal įstatymą). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti N. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Peugeot 307“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininkę N. S..

21. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės „Peugeot 307“ vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 1 240 Eur. Teismas papildomai paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 1 240 Eur.

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

22. Nustatyta, jog kaltinamajai taikytos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 25 d. nutarimais skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti; taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2025 m. sausio 27 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2025 m. sausio 27 d. iki 2025 m. liepos 27 d.) nuosavybės teisės (kaltinamajai N. S. priklausančios transporto priemonės „Peugeot 307“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas, uždraudžiant naudoti, disponuoti, valdyti automobilį, išskyrus jį saugoti. Prokuroras kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajai prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

23. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąją kalta bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: laikinos specialiosios teisės sustabdymo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo baudžiamasis įsakymas turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. S. galutinę 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti N. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 25 d., uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialią teisę (teisę vairuoti transporto priemones) įgyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, N. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti N. S. nuosavybės teise priklausančią 1 240 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) transporto priemonę „Peugeot 307“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininkę N. S..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2025 m. sausio 27 d. nutarimu skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės (transporto priemonės „Peugeot 307“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), apribojimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 25 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801, (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-349-1196/2025 pagal 2025 m. sausio 7 d. baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-349-1196/2025 pagal 2025 m. sausio 7 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-349-1196/2025 pagal 2025 m. sausio 7 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąją, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.