Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, Inspekcija) atstovui Rūteniui Pociui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 straipsnio 7 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2020 m. liepos 14 d. 13.00 val. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kuri yra Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) (kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), kultūros paveldo teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) (kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) apsaugos zonoje, atliko gyvenamosios paskirties daugiabučio (trys ir daugiau butų) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neypatingas statinys) (toliau – ir Pastatas) rekonstrukciją: po pastato šiaurine dalimi įrengtas rūsys su dviem šviesduobėmis ir atramine sienute; rūsio vidaus plotas apie 63 kv. m, rūsio sienos 2,6 m aukščio, apie 0,2 m storio gelžbetonio monolitas išorėje apšiltintas putų polistirolu; rūsio perdanga 0,22 m storio gelžbetonio monolitas; šviesduobių sienos 2,6 m aukščio, apie 0,2 m storio gelžbetonio monolitas; šviesduobių matmenys ties žemės paviršiumi: 1) 2,05 x 1,43 m; 2) 2,08 x 1,41 m; atraminė sienutė 2,6 m aukščio, apie 0,2 m storio gelžbetonio monolitas, bendras ilgis apie 8,3 m, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 2 punkto, 22 dalies nuostatas.

Tokiais savo veiksmais A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažino ir paaiškino, kad jis yra atstovas, iš viso trys savininkai tame name, kurį remontuoja. Jis yra kaip statytojas su įgaliojimais (dokumentai pridėti prie prašymo statybos leidimui gauti, ginčas dėl to nekyla). Jam priklauso 5 ir 6 butai ir dar du kaimynai yra, vienam priklauso 7 butas, o kitam 10 butas. Su kaimynais kartu derina bendrą namo kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos projektą. Jau buvo tą projektą pradėję derinti nuo praeitų metų pradžios, tačiau derinimas projekto užtruko gerokai ilgiau, negu jie norėjo. Derino leidimą su paveldosauga, nes namas stovi paveldo teritorijoje, nors pats namas nepriklauso paveldui, tačiau toje institucijoje derinimas taip pat užtruko (matyt, norėta ir patį namą priskirti paveldui). Šiaip namas buvo jau griūnantis, stogas kiauras, pamatai buvo sutrūkinėję, pats gyveno ir ten darėsi pavojinga gyventi, vanduo bet kada nustodavo veikti, vamzdžiai sutrūkdavo, reikėdavo nuolat avarines kviesti, namas labai senas ir neprižiūrimas. Vis dėto tai yra daugiabutis ir daugiabučio bendras erdves ir visokius vandens įvadus turėtų tvarkyti savivaldybė, tačiau ji nieko netvarkė. Kai 10 butas buvo savivaldybės parduotas privačiam asmeniui, susitarė, kad reikia visą namą suremontuoti. Pradėjo derinti projektą, kas užtruko, patys gyvena nuomotame būste, tai brangiai kainuoja, buvo suplanuota, kad atveš ir cementą naujiems pamatams iškloti ir klojinius, o tas leidimas vėlavo ir todėl pradėjo būtinuosius darbus daryti, tvirtinti pamatą ir po truputį tą namą tvirtinti, kad jis negriūtų. Taigi pradėjo dar negavę leidimo. Prašymas leidimui gauti buvo pateiktas po to. Dėl to tikrai gailisi ir dabar, iš tikrųjų, visiškai viskas sustojo, negali tęsti darbų. Nebevykdo jokių darbų, visiškai sustabdė viską ir dabar viskas dar blogiau. Jau pradėjome formuoti ir žemės sklypą, tas procesas šiuo metu jau vyksta.

Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas nurodė, kad prašymas statybos leidimui gauti nėra pateiktas byloje, nes jis iš tikrųjų neatitinka atliktų darbų. Tame projekte net nebuvo numatyti šitie darbai, kurie kvalifikuotini kaip rekonstrukcija, projekte buvo kapitalinis remontas ir, kadangi atlikti darbai kaip tik po A. L. priklausančiomis patalpomis buvo, ir laikė statytoju vien tik A. L., ir jis tai ir pats pripažino, ir įgaliojimas kaip statytojo statyboje yra jo įkeltas, o medžiagos nekėlė dėl didelės apimties. Tai, kad užtruko dokumentų tvarkymas, neatleidžia nuo atsakomybės, nes reikia susiformuoti sklypą, reikia pasirengti tiksliai tokį projektą, kokius darbus numatoma atlikti ir tie darbai buvo užfiksuoti. Šiuo atveju faktiškai tai nebuvo avarinės būklės šalinimas, darbai buvo kitokio pobūdžio, tam reikalingas leidimas, ypač, kad tai nesuformuota žemė, pasižeidžia kitų tame sklype esančių pastatų (daugiabučių) savininkų interesus. Šiuo atveju statytojas, kad ir nusižengė, sureagavo geranoriškai, kaltę pripažino, tyrimui netrukdė, viskas vyko sklandžiai, todėl skirtina bauda sankcijos ribose.

A. L. 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis, atstovaujantis namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus (butai Nr. 5, 6, 7 ir 10), nesulaukę statybos leidimo pradėjo statybos darbus. Statybos leidimo derinimas neplanuotai užtruko tris mėnesius ir labai sutrukdė visus suplanuotus darbus (buvo išnuomoti pamatų klojiniai, suplanuoti darbai ir kt.). Skubieji darbai pradėti, nes namas pradėjo fiziškai griūti dėl supuvimo ir stabilių pamatų nebuvimo. Namas yra ir buvo avarinės būklės (dar sovietmečiu buvo planuotas nugriauti, prie4 metus atlikta namo ekspertizė tik patvirtino, kad būtina tvarkyti pamatus, keisti rąstus, stogą ir t. t.). Nebenorėdami daugiau rizikuoti savo ir kaimynų saugumu, pradėjo skubius pamato tvirtinimo, o kur jo nėra – naujo įrengimo darbus. Nors ir yra aiškios žmogiškos priežastys, visgi supranta, kad padarė neteisingą teisiškai sprendimą. Kapitalinio remonto projektas (Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2020 m. liepos 13 d. yra įkeltas į infostatyba.lt. Prideda Statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. 16-08/22 (b. l. 7; 8–20).

Iš Inspekcijos 2021 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VTPSI-ANR_P-7-2021 matyti, kad jame užfiksuota, be kita ko, A. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, jo aplinkybės, kiti su tuo susiję duomenys (b. l. 3–5).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 16 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-200916-00101 matyti, kad A. L. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl statinio – neypatingo gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos atskiru sklypu nesuformuotame žemės sklype. Akte nurodyta, jog savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), rekonstruotas gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra kultūros paveldo – Vilniaus miesto istorinės dalies – (duomenys neskelbtini), teritorijoje (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)): po pastato šiaurine dalimi įrengtas rūsys su dviem šviesduobėmis ir atramine sienute; rūsio vidaus plotas apie 63 kv. m, rūsio sienos 2,6 m aukščio, apie 0,2 m storio gelžbetonio monolitas išorėje apšiltintas putų polistirolu; rūsio perdanga 0,22 m storio gelžbetonio monolitas; šviesduobių sienos 2,6 m aukščio, apie 0,2 m storio gelžbetonio monolitas; šviesduobių matmenys ties žemės paviršiumi: 1) 2,05 x 1,43 m; 2) 2,08 x 1,41 m; atraminė sienutė 2,6 m aukščio, apie 0,2 m storio gelžbetonio monolitas, bendras ilgis apie 8,3 m. Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 2 punkto, 22 dalies nuostatas (b. l. 23–27).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1417 matyti, kad buvo patikrintas daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad po daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), dalimi įrengtos naujos rūsio sienos su šviesduobėmis, rūsio aukštis 2,61 m, perdanga 0,22 m storio, bendras rūsio gabaritas 9,62 x 7,54 m, įrengimo medžiaga – gelžbetonis, perdengto rūsio vidaus plotas apie 63 kv. m. Pridėta fotofiksacija (5 lapai 10 nuotraukų), rūsio-pamatų schema (apmatavimas) (1 lapas) (b. l. 28–36).

Iš 2020 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės, atliktos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės R. P., akto Nr. 08-01, matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) (kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)), inicijuotos skelbti savivaldybės saugoma, teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) (kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), senas kodas (duomenys neskelbtini)), paskelbto valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui bei paskelbto paminklu, apsaugos zonoje. Nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), vertingosios savybės buvo nustatytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. sausio 18 d. aktu Nr. KPD-RM-1582 (b. l. 48–51).

Iš gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučio) namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto projektavimo užduoties, statytojo (užsakovo) techninės specifikacijos, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų (buto Nr. 10, Nr. 7) savininkų sutikimų, 2020 m. balandžio 14 d. įgaliojimo matyti, kad šio Pastato kapitalinio remonto (rekonstrukcijos darbų) užsakovu arba statytoju (atsakingu asmeniu) yra A. L. (b. l. 52–57).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra A. L.. Kiti šiame name esantys butai, t. y. Nr. 7 ir Nr. 10 priklauso kitiems (tretiesiems) asmenims (b. l. 58–66).

ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šie veiksmai užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 500 Eur.

Pažymėtina, kad šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje pabrėžiama, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo, nesudėtingojo statinio rekonstravimo mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidžia leidimas rekonstruoti statinį; arba leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius (8 p.). To paties straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatyta, jog šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. To paties straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Be A. L. kaltės pripažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 16 d. savavališkos statybos aktas Nr. Nr. SSA-00-200916-00101, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1417, Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr. 08-01, Pastato kapitalinio remonto projekto projektavimo užduotis, statytojo (užsakovo) techninė specifikacija, Pastato patalpų savininkų sutikimai, 2020 m. balandžio 14 d. įgaliojimas bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai.

Šių byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. A. L., būdamas statytoju (užsakovu) bei atsakingu asmeniu, 2020 m. liepos 14 d. 13.00 val. atliko neypatingo statinio (Pastato, esančio (duomenys neskelbtini)) savavališką rekonstravimą (neturėdamas tam reikiamo leidimo) kultūros paveldo objekto teritorijoje, jos apsaugos zonoje. Šie A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

Skirdamas A. L. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. L. jauno amžiaus, dirba, administracine tvarka iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo baustas buvo tris kartus, už analogišką pažeidimą nebuvo baustas, baudos sumokėtos, nuobaudos galioja (b. l. 42–45), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas. A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant A. L. ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21127439855.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.