Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos K. A. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjos skundas dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-12-21 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pareiškimą, nes nepadarytos veikos, turinčios BK 155, 231, 235 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjos skundo argumentai, kuriais ji motyvuoja prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, susiję su baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00517-09 pagal BK 138 str. 1 d. dėl pareiškėjos nesunkaus sveikatos sutrikdymo atliekamu ikiteisminio tyrimu. Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-02-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje atnaujintas tuo pagrindu, kad byloje nenustatyta, kuri iš dviejų pateiktų skirtingų teismo medicinos specialistų išvadų apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą yra teisinga. Byloje vienu iš duomenų apie pareiškėjos sveikatą yra J. K. raštas, kuriame ji nurodė, kad pareiškėja nedarbingumo laikotarpiu, t.y. 2009 m. spalio 24 d. – 2009 m. lapkričio 11 d. lankė paskaitas universitete (baudž. bylos Nr. 20-2-00517-09 1 t., 114 b.l.). Pareiškėjos teigimu, dekanė, savo iniciatyva pareigūnams išsiuntusi pažymą apie jos paskaitų lankymą, darė poveikį ikiteisminiam tyrimui ir pateikė melagingus duomenis, todėl jos veikoje yra BK 231 str. 1 d. (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar kitos teisminės institucijos pareigūnui) ir 235 str. 1 d. (melagingų parodymų davimas) numatytų veikų požymių. Šie pareiškėjos skundo argumentai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. raštą Kauno apskrities VPK 2PK Centro policijos nuovadai pateikė ne savo iniciatyva, o atsakydama į tyrėjo raštą Nr. 20-2-S-20484, kurį pareigūnas surašė, vykdydamas prokuroro rašytinius nurodymus (baudž. bylos Nr. 20-2-00517-09 1 t., 98, 114 b.l.). Asmuo, ikiteisminio tyrimo institucijoms jų reikalavimu pateikiantis reikiamus dokumentus, atlieka BPK 97 str. pareigą nurodyti duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, todėl tokie veiksmai negali būti laikomi to asmens poveikiu ikiteisminiam tyrimui. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00517-09 dėl pareiškėjos sužalojimo nenustatyta, kad šiame J. K. rašte apie pareiškėjos paskaitų lankymą būtų pateikti tikrovės neatitinkantys faktai. Pareiškėjos skunde ir šio skundo tyrimo medžiagoje, be jau aptarto rašto, nėra jokių konkrečių duomenų apie J. K. galimą poveikį bylos dėl nukentėjusiosios sužalojimo tyrimui. Pareiškėjos skunduose pateikiamos versijos apie J. K. galimus ryšius su Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorais ir daromos išvados apie J. K. asmeninį neigiamą požiūrį į pareiškėją bei su tuo susijusį suinteresuotumą bylos dėl pareiškėjos sužalojimo baigtimi iš esmės remiasi ne konkrečių faktinių aplinkybių nurodymu, o pareiškėjos prielaidomis ir jos subjektyviu įvairių aplinkybių interpretavimu. Šie pareiškėjos svarstymai vertintini kaip jos nuomonė, nepagrindžianti nusikalstamų veikų teisingumui požymių buvimo jos nurodytų asmenų veikose.

Pareiškėja savo skunduose taip pat teigė, kad J. K. ir studentas K. B., galimai įtakotas dekanės, jai rašė įžeidžiančio turinio elektroninius laiškus, taip darydami poveikį pareiškėjai, kad ji neduotų parodymų byloje dėl jos sužalojimo. Tačiau tiek tyrimą nutraukusi prokurorė, tiek teismas, susipažinę su šių laiškų turiniu, savo sprendimuose pagrįstai pripažino, kad šie laiškai neužgaulūs, jais nesiekiama įžeisti ar pažeminti pareiškėją ar jai daryti neteisėtą poveikį; priešingai, dekanės laiškas yra trumpas ir mandagus, o studento laiškas parašytas jumoristine forma ir tai pabrėžiama jo gale esančiame prieraše. Pažymėtina, kad pati pareiškėja savo skunduose nenurodė jokių konkrečių laiškų frazių, kuriais ją esą siekta įžeisti ar daryti neteisėtą poveikį. Šių laiškų turinys nesuteikia jokio pagrindo daryti išvadą, kad jais kėsintasi į pareiškėjos garbę ir orumą ar siekta įtakoti ikiteisminio tyrimo eigą.

Pareiškėja skunde nepagrįstai tvirtina, kad visos jos skunde nurodytos aplinkybės gali būti ištirtos tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai pažymėjo, kad, pagal BPK 168 str. nuostatas, ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių 9BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamoje nutartyje įvertintos visos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam pareiškėjos nurodytų faktų dėl J. K. ir K. B. veikų vertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius pareiškėjos skundo argumentus, o padarytos išvada apie nusikalstamų veikų požymių ir pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvimą paremtos tyrimo metu surinkta medžiaga. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei ji mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai joje daromų išvadų nepaneigia, todėl tenkinti šį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjos K. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.