Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Daukšai, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl 2012 m. spalio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir 290 str. ir nubaustas:

- pagal BK 286 str. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ? 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta ? 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas ir V. L., tačiau tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nėra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pagal BK 286 str., 290 str. yra nuteistas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 23 d. apie 22.00 val. prie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-osios valdybos, esančios(duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui ir jį įžeidė, t.y. nepakluso nukentėjusiojo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos skyriaus inspektoriaus, einančio savo pareigas ir atliekančio policijos rėmėjo funkcijas A. S. reikalavimui sustoti, bėgo, pargriautas ant žemės, vengė sulaikymo ir spec. priemonių – antrankių, panaudojimo, stūmė nukentėjusįjį nuo savęs, koliojo įžeidžiančias žodžiais, grasino, nuplėšė nukentėjusiojo tarnybinės uniformos antpetį, spyrė nukentėjusiajam į dešinę plaštaką ir, padaręs tuo nukentėjusiam poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje ir paviršinę muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą.

V. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmetamas.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. BK 290 str. įžeidimu laiko bet kokiu būdu atliktus nukentėjusio, einančio savo pareigas, atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstravimą bendro neigiamo jo asmenybės vertinimo, jo diskreditavimą, jo moralinio prestižo menkinimą tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šia BK norma yra saugoma šių asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas.

Apeliantas V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi ir nukentėjusiojo atsiprašė.

Iš jo teisme duotų parodymų matyti, kad su broliu –V. L., jis ėjo dėl kompanijos, kad brolis galėtų permesti nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus – du paketus. Kas paketuose buvo, jis nežino. Brolio jam paduotame palaikyti viename iš paketų, buvo mobilaus ryšio pakrovėjas ir akumuliatorius. Kas buvo pakete, kurį brolis permetė, jis nežino. Broliui į pataisos įstaigos teritoriją permetus paketą, pamatė, kad atbėga du pataisos įstaigos pareigūnai. Į šių pareigūnų reikalavimą sustoti ir nejudėti, nereagavo ir kartu su broliu, bėgo. Jį pasivijusiam ir sulaikiusiam pataisos įstaigos pareigūnui A. S., jis, nenorėdamas būti suimtas, aktyviai priešinosi, muistydamasis, stumdydamas pareigūną, grumdamasis su juo, parvirsdamas su juo ant žemės Tuo metu jis gal pareigūnui sudavė ar net įspyrė. Galėjo jam nuplėšti ir uniformos antpetį, nes buvo įpykęs. Taip pat gal ir „koliojo“ pareigūną įžeidžiančiais žodžiais. Nukentėjusiam jį sulaikius, uždėjus antrankius ir įsodinus jį į tarnybinį automobilį, jis pabėgo su antrankiais.

Nukentėjusio A. S. ir liudytojo D. V. parodymai rodo, kad jie, būdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos skyriaus darbuotojais abu kaltinamuosius pažįsta, kaip nuteistiesiems permetančius draudžiamus turėti daiktus. 2012 m. balandžio 23 d. vakare jiems abiems patruliuojant, pamatę draudžiamų daiktų permetėjus, mėgino juos sulaikyti, bet šie ėmė bėgti į skirtingas puses. Pažinę, kad tai broliai L., sušuko jiems sustoti, bet šie nesureagavo. A. S. pasivijus ir sugriebus už kojos apeliantą, jie susigrūmė. D. V. girdėjo A. S. šaukiantis pagalbos. Apeliantas nesileido sulaikomas, nereagavo į reikalavimus nurimti, stumdėsi, muistėsi, smūgiavo, „koliojosi“ ir grasino. Per grumtynes A. S. ir apeliantas raitėsi ant žemės. A. S. visas susipurvino, buvo nuplėštas jo tarnybinės uniformos antpetis, užgautas jo pirštas. V. L. koliojimas jį žeidė. Jis jį vadino erodu, vartojo jo atžvilgiu įvairius įžeidžiančius žodžius necenzūrinius keiksmažodžius.

Liudytojo A. V. parodymai rodo, kad 2012 m. balandžio 23 d. apie 22.30 val. jis, būdamas Patrulinės grupės vyresniuoju, per radijo ryšį išgirdo pagalbos prašymą. Sulaikytas buvo nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus į pataisos įstaigą metęs asmuo, su kuriuo vienas pataisos įstaigos pareigūnas, nesusitvarkė. Atskubėjus į pagalbą, A. S. apeliantui jau buvo uždėjęs antrankius. Nukentėjusysis buvo purvinas, vienas jo tarnybinės uniformos antpetis buvo atplyšęs, o pirštas – ištinęs. Surakintą apeliantą įsodinus į tarnybinį automobilį kartu su nukentėjusiuoju A. S. apėjęs įvykio vietą, rado keturis-penkis nedidelius paketėlius su baltos spalvos milteliais ir vieną paketą jau permestą į pataisos įstaigos teritoriją, surado kiti pareigūnai.

Liudytojų V. R., R. L. V. M. ir kitų parodymai rodo, kad vieni jų įvykio metu jie matė į pataisos įstaigos teritoriją paketą metantį asmenį, kiti – per raciją girdėjo patrulio, sulaikančio pažeidėją, pagalbos šauksmus, treti - pataisos įstaigos viduje, draudžiamoje zonoje, surado permestą paketą, ir t.t.

Specialisto išvados aktu Nr.G1062/12(02) (t. 1, b.l. 37) nustatyta, kad apelianto sulaikymo metu nukentėjusiajam A. S. dėl kietu buku daiktu, t.y. dėl dviem ar daugiau trauminiais poveikiais suduotų smūgių rankomis ir kojomis, padarytų poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje bei paviršinės muštinės žaizdos dešinėje plaštakoje, buvo nežymiai sutrikdyta A. S. sveikata.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos buvo ginantis, nepagrįsti. Gintis galima tik nuo neteisėtų atliekančio viešojo administravimo funkcijas asmens, veiksmų. Tokių veiksmų buvimas faktiniais bylos duomenimis, nepatvirtintas. Kartu su broliu turėdamas tikslą permesti nuteistiesiems draudžiamus daiktus, tai darant buvo užkluptas, teisėtam pareigūno reikalavimui, nepakluso, vengdamas sulaikymo, bėgo, priešinosi bei vartojo smurtą, tad šiuo konkrečiu atveju, apelianto veiksmuose būtinosios ginties situacijos nebuvo.

Nuteisto šioje byloje apelianto brolio V. L. parodymai rodo, kad, sutikęs į pataisos namų teritoriją nuteistiesiems permesti draudžiamus daiktus, jis tai daryti ėjo su apeliantu. Vieną iš gautų paketų turėjo jis, o kitą – padavė apeliantui. Nuėjęs ir permetęs turėtą paketą, jis ruošėsi tą patį padaryti ir su apelianto laikytu paketu. Apeliantas V. L. pripažįsta matęs, kas yra jam duotame pakete ir žinojęs, jog prie pataisos namų su broliu jis atėjo tam, kad draudžiami turėti daiktai būtų permesti nuteistiesiems. Abejonių, kad, šioje konkrečioje situacijoje, ne tik nuteistojo V. L., bet ir apelianto V. L. veiksmai buvo neteisėti, nekyla, o tai, kad nepavykus abiejų paketų permesti apeliantas bėgo ir sulaikomas nesileido, patvirtina, kad jis suprato savo daromų veiksmų neteisėtumą.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos skyriaus inspektoriaus pareigybė (Apsaugos skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.4 punktas, t. 1, 1, b.l. 66-67) patvirtina, kad įvykio metu A. S., eidamas statutinio valstybės tarnautojo pareigas, siekdamas užkardyti draudžiamų daiktų patekimą į pataisos namus, turėjo teisę Pravieniškių II gyvenvietėje ir jos apylinkėse nustatyti bei sulaikyti teisėtvarkos pažeidėjus. Be to, nukentėjęs A. S. Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. liepos 20 įsakymu Nr. 63-TE-52A (t. 1, b.l. 65) įtrauktas buvo ir į policijos rėmėjų sąrašą, tad jis, būdamas Kaišiadorių rajono policijos komisariato rėmėju, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 497 patvirtintus Policijos rėmėjų nuostatus (t. 1, b.l. 58-64), kaip padedantis policijai įgyvendinti jai pavestus uždavinius, turėjo taip pat teisę, užkardydamas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus bei padėdamas juos atskleisti, sulaikyti nusikalstamas veikas darančius asmenis, panaudodamas tam spec. priemones, t.y. galėjo tiesiogiai vykdyti viešojo saugumo užtikrinimą ir turėjo valdžios įgalinimus.

Būtent todėl nukentėjusio A. S. veiksmai, siekiant apeliantą V. L. sulaikyti, buvo teisėti ir V. L., jiems paklusti privalėjo, tačiau nepakluso. Jis, atliekantį viešojo administravimo funkcijas nukentėjusį viešai koneveikė užgauliais ir įžeidžiančias žodžiais (tame tarpe ir necenzūriniais), įžeidinėjo, grasino jam, nepakluso jo reikalavimams ir bėgo, nuplėšė nukentėjusio tarnybinės uniformos antpetį, sulaikomas ir pargriautas ant žemės, priešinosi, stūmė nukentėjusįjį nuo savęs bei spyrė jam į dešinę plaštaką, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. S. sveikatą.

Teisėtai besielgusio ir įvykio metu viešojo administravimo funkcijas atlikusio kentėjusio stumdymas bei spardydamas akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas, nukentėjusio atžvilgiu naudojo tyčinius aktyvius ir neteisėtus veiksmus, t.y., fizinį smurtą. Šio smurto panaudojimo metu nukentėjusiam buvo nežymiai sutrikdyta sveikatą, tad, šioje dalyje teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 286 str.

Sulaikymo metu koneveikdamas atliekantį viešojo administravimo funkcijas nukentėjusį užgauliais necenzūriniais žodžiais, apeliantas tokiais savo veiksmais jį akivaizdžiai įžeidinėjo bei žemino ir trukdė nukentėjusiam nepriekaištingai atlikti jam pavestą tarnybą. Daugkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas ne tik sustiprina jų įžeidžiantį turinį, bet ir parodo kaltininko tikslą įžeisti asmenį, kuriam šie žodžiai adresuojami. Šiuo konkrečiu atveju, vartoti keiksmažodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines funkcijas vykdančiam pareigūnui, kurio teisėtiems reikalavimams apeliantas atsisakė paklusti. Necenzūrinių žodžių vartojimu apeliantas taip pat išreiškė ir demonstratyvų pareigūno veiksmų, kuriais šis siekė pastarąjį sulaikyti ignoravimą, tad ir šioje dalyje teismas jo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 290 str.

Nepagrįstas V. L. skundas ir prašymo sušvelninti bausmę, dalyje.

Už BK 286 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos arba laisvės atėmimo iki 3 m. bausmės, o už BK 290 str. numatyto nusikaltimo padarymą, yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų, bausmės.

V. L. teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą buvo baustas administracine tvarka niekur nedirbo, tad griežčiausios įstatymų sankcijose nustatytų bausmių rūšys - laisvės atėmimai, jam nėra aiškiai per griežtos.

BK 61 str. įpareigoja skiriamų bausmių dydį skaičiuoti nuo įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkio. Šių reikalavimų teismas taip pat nepažeidė.

BK 286 str. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 m. 7 mėnesiai 15 d., o BK 290 str. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 m. 1 mėnuo ir 15 d. Apeliantas už BK 286 str. numatyto nusikaltimo padarymą nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o už BK 290 str. numatyto nusikaltimo padarymą nubaustas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Skiriant bausmes į visas bausmės skyrimo aplinkybes, atsižvelgta. Bausmes subendrinus jų apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė akivaizdžiai yra žymiai mažesnės nei įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai, tad pagrindo jam paskirtas bausmes ir savo dydžiu laikyti per didelėmis, taip pat nėra.

Parinkdamas bausmės dydį teismas bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė. Apeliantui paskirtos bausmės atskirai, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra ne per griežta, yra adekvati nusikalstamų veikų padarymui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.

nutaria:

V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą