- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- 1-413-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, kaltinamajai J. P., kaltinamosios gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neregistruota Užimtumo tarnyboje, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskebtini) (duomenys neskelbtini),
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: ji, veikdama vieninga tiesiogine tyčia, turėdama tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2021 m. balandžio 4 d., 14.45 val., Vilniuje, (duomeny neskelbtini), AB „SEB“ banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank“, ir bandė išgryninti grynuosius pinigus, tačiau jai nepavyko atlikti grynųjų pinigų išgryninimo operacijos, nes buvo atmesta, neteisingas PIN kodas.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 14.56 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „Swedbank“AB banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank “, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 19.22 val., Vilniuje, (dumenys neskelbtinI), „Swedbank“AB banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank“, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 19.24 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „Swedbank“AB banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank“, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 19.31 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank “, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 19.37 val. Vilniuje, AB „SEB“ banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank “, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone. Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat J. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, veikdama vieninga tiesiogine tyčia, turėdama tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2021 m. balandžio 4 d., 14.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank“, ir bandė išgryninti grynuosius pinigus, tačiau jai nepavyko atlikti grynųjų pinigų išgryninimo operacijos, nes buvo atmesta, neteisingas PIN kodas.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 14.56 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank“, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 19.22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „Swedbank“AB banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank “, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 19.24 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „Swedbank“AB banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank “, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 19.31 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor Bank “, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2021 m. balandžio 4 d., 19.37 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)„SEB“ banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, priklausančią „Luminor bank “, ir išgrynino 100 eurų grynųjų pinigų, taip apgaule įgijo savo naudai R. K. priklausančius 500 eurų grynųjų. Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. P. savo kaltę pripažino visiškai dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nukentėjusysis jai pats davė banko kortelę ir paprašė nueiti į bankomatą nuimti 100 eurų. Kaltinamoji nuėjo, nusiėmė 100 eurų, o kai sugrįžo, nukentėjusysis neatidarė durų. Tuomet kaltinamoji supykusi nuėjo vėl prie bankomato ir dalimis nuėmė dar 400 eurų. Iš viso tą dieną nuėmė 500 eurų. PIN kodą jai pasakė pats nukentėjusysis R. K. Civilinį ieškinį pripažįsta, žada įsidarbinti ir atlyginti žalą.
J. P., kuri yra kaltinama nesunkaus bei apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios J. P. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2021 balandžio 4 diena, apie 15.00 val., pas ji namo atėjo gera pažįstama J. P., kuri gyveno netoli jo namo, jos buto nežino. J. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metu, būdavo, kad kartu eidavo apsipirkti į parduotuvę ir ji matydavo kaip jis atsiskaitydamas už prekes suveda savo banko kortelės PIN kodą. Balandžio 4 diena, jis jautėsi blogai, todėl J. paprašė, kad ji nueitu į parduotuve nupirkti maisto, cigarečių ir alaus. Tą dieną parduotuvės nedirbo, tai J. turėjo eiti į parduotuvę „Vynoteka“ kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo banko kortelė „Luminor“ yra išmani „bekontaktė“ ir su ją galima atsiskaityti iki 20 eurų sumos prisilietus prie atsiskaitymo aparato. Todėl pasitikėdamas J. davė savo banko kortelę ir pasakė, kad jį yra bekontaktė ir su ja galima atsiskaityti prisilietus prie atsiskaitymo aparato. D. J. duodavo grynų pinigų iki 20 eurų ir ji visada man nupirkdavo maisto ir atnešdavo grąžą. J. nuėjus į parduotuve ir praėjus apie 30 minučių, J. negrįžo, todėl tai sukėlė jam įtarimą kuri jį galėjo dingti. Kadangi J. telefono numeris yra (nurodytas), jis jai paskambino, tačiau ji telefono ragelio jam nepakėlė. Toks jos elgesys sukėlė jam įtarimą, nes iki parduotuvės „Vynoteka“ reikia eiti nuo mano namų apie 10 minučių. Patikrino per telefoną, savo kortelės išklotinę, ar jį atsiskaitė už maistą. Banko išraše pamatė, kad kelių minučių bėgyje buvo pasinaudota jo banko kortele ir išgryninta 500 (penkių šimtų) eurų suma ir 9 eurų išgryninimo paslaugos mokestis. Žino, kad išgryninant pinigus iš „Luminor“ arba „SEB“ banko mokestis neimamas, išgryninant iš „Swedbank“ banko imamas 3 eurų mokestis. Buvo pirma karta išgryninta 100 eurų, suma, po keliu sekundžių antra karta buvo išgryninta dar 100 eurų sumą. Vėl po keliu sekundžių matė išgryninimą 100 eurų ir 3 eurų mokestį už paslaugą tai pasikartojo dar du kartus. Pamatęs, kad buvo pasinaudota mano kortele, skambinau į „Luminor“ banką ir užblokavo savo banko kortelę. J. iki dabar pas jį neatėjo ir negrąžino banko kortelės, telefono ragelio nekelia. Įtaria, kad pinigus iš jo banko kortelės 500 eurų išgrynino ir pasisavino J. P.. Patyrė 509 eurų turtine žalą (b. l. 9-11).
Policijos pareigūno 2021 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad R. K. 2021 m. balandžio 4 d. pažįstamos J. P. paprašė nupirkti jam produktų ir davė jai savo banko kortelę. J. P. banko kortelės slaptažodį žinojo. Vėliau R. K. sužinojo, kad jo sąskaitoje buvo atliktos neteisėtos finansinės operacijos ir pasisavinta 500 eurų (b. l. 78-79).
Policijos pareigūno 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime pažymima, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10833-21, pagal nusikalstamos veikos numatytos LR BK 215 str. 1 d., 182 str. požymius. Tyrimo metu nustatyta, kad R. K. 2021-04-04 pažįstamos J. P. paprašė nupirkti jam produktų ir davė jai savo banko kortelę. J. P. banko kortelės slaptažodį žinojo. Vėliau R. K. sužinojo, kad jo sąskaitoje buvo atliktos neteisėtos finansinės operacijos ir pasisavinta 500 eurų (b. l. 127-128).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Nagrinėjamu atveju kaltinamosios J. P. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijo savo kaltės įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Be to, jos kaltę įrodo ir nukentėjusiojo R. K. nuoseklūs parodymus, nekintantys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tarnybiniai pranešimai, kita bylos rašytinė medžiaga. Šitų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamoji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (pinigus).
Dėl bausmės skyrimo.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas J. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną nusikalstamą veiką finansų sistemai, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). J. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams padaryti, tačiau baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamajam nebuvo nustatytas neblaivumas, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamosios J. P. neblaivumo faktą, todėl tai nėra laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamoji J. P. yra vidutinio amžiaus, netekėjusi, vaikų neturi, neteista, bausta administracine tvarka, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nustatytas nusikalstamas veikas paskiriant arešto bausmes. Baudą skirti kaltinamajai nėra tikslinga, kadangi ji niekur nedirba, neturi pajamų šaltinio.
J. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti kaltinamajai bausmės vykdymą, vertina visų pirma tai, kad J. P. padarė nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaule įgyto svetimo turto vertė ne itin daug viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Ji neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone neilgą laiką. Teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į civilinio ieškovo interesus, kad šiuo atveju kaltinamoji būdama laisvėje, galės greičiau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jai skirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti kaltinamajai J. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 mėnesiams. Nustatydamas tokį terminą, teismas vertina ne tik kaltinamosios asmenybę, tačiau jos padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
J. P. atidedant arešto bausmės vykdymą, jai skiriami BK 75 straipsnyje numatyti įpareigojimai.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. P. paėmė ir laikė R. K. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę, ją panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, ir, panaudodama apgaulę, savo naudai įgijo svetimą turtą, nuėmė 500 eurų bei buvo atskaičiuotos 9 eurų administravimo išlaidos. Tarp kaltinamosios veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė 509 eurų turtinę žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys dėl 509 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajai J. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 80.00 eurų išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios J. P. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kadangi kaltinamajai buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą, paskelbta jos paieška. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamosios J. P. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamoji šiuo metu nedirbanti, turi atlyginti civilinį ieškinį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios J. P. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios J. P. nepriteistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai J. P. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tokia palikta ir po paieškos, todėl paliktina galioti ir iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, apimti bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, ir J. P. paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), ir paskirti J. P. galutinę bausmę - 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, J. P. įpareigojant:
1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;
2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, J. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam, įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamosios J. P. nukentėjusiojo R. K. naudai 509 (penkis šimtus devynis) eurus turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 80.00 eurų priteisimo iš J. P. už būtiną advokato dalyvavimą, atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.