- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- eI-7624-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Kategorijos
- 1.33.3Bylos dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus
- 3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei A. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai Ž. S. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Agentūra) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 3R-132 (AG-87/02-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, jog pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. gegužės 2 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2014 m. (reg. Nr.(duomenys neskelbtini) ) (toliau – ir 2014 m. Paraiška), kurioje deklaravo: 1) 30,60 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 30,60 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“; 3) 7,62 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ (toliau – ir Priemonės programos veikla). Baigus administruoti 2014 m. Paraišką, nustatyta, jog 2014 m. Paraiškoje įsipareigotas laukų plotas pagal Priemonės programos veiklą, lyginant su 2013 m. ir 2012 m. deklaruotu plotu, sumažėjo daugiau nei 3 proc. Tokį savo teiginį grindžia tuo, kad 2014 m. Paraiškoje pagal Priemonės programos veiklą deklaruotas 7,62 ha plotas, o paraiškose gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, pateiktose 2013 m. gegužės 20 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2013 m. Paraiška) ir 2012 m. gegužės 23 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2012 m. Paraiška), pagal Priemonės programos veiklą deklaruotas 8,50 ha plotas, todėl 2014 m. Paraiškoje įsipareigotas laukų plotas sumažėjo 0,88 ha (10,35 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad lauko plotas sumažintas daugiau kaip 3 proc. ir sumažėjusių laukų plotų suma viršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) 8.4 papunktyje nurodytą pagal Programą leistiną ribą, buvo pakartotinai įvertintos 2013 m. ir 2012 m. Paraiškos bei perskaičiuota už šiuos metus priklausiusi paramos suma. Perskaičiavus paramos sumą nustatyta, kad bendra grąžintinų lėšų Agentūrai suma sudaro 255,20 Eur.
Nesutikdama su Komisijos sprendimu Agentūra teigia, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą analizavo tik AGRO taisyklių 8.4 papunktį („IV. Pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų įsipareigojimai)“, kartu nevertindama 36.3 papunkčio („IX. Sankcijų netaikymas“). Nors Komisijos sprendime kalbama apie AGRO taisyklių 8.4 papunkčio nuostatos pakeitimą, tačiau, atsižvelgus į 2010–2014 metais galiojusias AGRO taisyklių redakcijas, matyti, kad visose redakcijose pareiškėjams yra nustatytas įpareigojimas viso deklaravimo laikotarpiu nesumažinti ploto daugiau kaip 3 proc. per visą įsipareigojimų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas Komisijos teiginys, kad ploto mažėjimas ir padidėjimas yra skaičiuojamas nuo pirmos paraiškos pateikimo datos, kuri pareiškėjos atveju yra 2010 m., o Agentūra klaidingai sumažėjimą apskaičiavo nuo trečių ir ketvirtų paraiškų teikimo metų, t. y. 2012 m. ir 2013 m. Atsakovė pažymi, jog AGRO taisyklių 36.3 papunkčio 3 pastraipa aiškiai nurodo, jog nesvarbu kuriais metais pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus, jos paraiškoje įsipareigotas plotas visą įsipareigojimų laikotarpį (5 metus) negalėjo būti sumažintas, kaip nustatyta AGRO taisyklių 8.4 papunktyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. S. su atsakovės skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Pareiškėja paaiškina, kad Agentūra nepagrįstai 2014 m. deklaruotą ražienų plotą lygino su 2012 m. ir 2013 m. paraiškų duomenimis, o ne su pirmąja 2010 m. Paraiška, kaip reikalauja AGRO taisyklių nuostatos. Pagal minėtas AGRO taisykles naujas atskaitos laikotarpis atsiranda tik tada, jeigu ražienų plotas padidinamas daugiau nei 2 ha, o šiuo atveju ražienų plotas nei vienais metais nebuvo padidintas daugiau kaip 2 ha.
Pareiškėja mano, kad Agentūra skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad 2012 m. deklaruotą ražienų plotą ir 2013 m. deklaruotą ražienų plotą pareiškėja turėjo išlaikyti ir 2014 m. Pareiškėjos teigimu, toks Agentūros reikalavimas prieštarauja AGRO taisyklių 8.4 papunkčio nuostatoms, kuriomis remiantis naujas įsipareigojimų laikotarpis prasideda, jeigu plotas padidinamas daugiau kaip 2 ha. Šiuo atveju tokio padidėjimo niekada nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai panaikino Agentūros 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SP1-568(11.2.12E), kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti 255,20 Eur sumą už AGRO taisyklių 3.6 punkto pažeidimą. Agentūra teigia, jog ji pagrįstai pareiškėjos įsipareigotų plotų sumažėjimą nustatė įvertinusi 2013 m. ir 2012 m. Paraiškose nurodytus plotus. Atsakovės manymu, Komisija skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad įsipareigojimų pradžia ir apimtis yra siejama su pirmosios paraiškos paramai gauti pateikimu.
Ginčo dėl faktinių aplinkybių šioje byloje nėra, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako. Iš esmės teismas turi nustatyti, ar Komisija tinkamai aiškino ir taikė AGRO taisyklių nuostatas, reglamentuojančias įsipareigojimų pagal paraiškas pradžią ir apimtį.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad AGRO taisyklių 36.3 papunkčio 3 pastraipoje nurodyta sankcija (paramos už sumažėjusį plotą susigrąžinimas ir paramos mažinimas 3 proc.) pareiškėjai skirta už tai, kad 2014 m. Paraiškoje Agentūra nustatė ploto sumažėjimą, viršijantį 3 proc. ribą (AGRO taisyklių 8.4 papunktis).
Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėja pirmąją paraišką paramai gauti pateikė 2010 m. gegužės 26 d. (Komisijos b. l. 6–13). AGRO taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2010 m. spalio 29 d. nustatė, jog pareiškėjai įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal priemonės atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos vykdyti atitinkamą Priemonės programą pateikimo dienos (8.1 papunktis); kasmet teikti paramos paraišką pagal priemonės atitinkamas programas (8.2 papunktis); veiklą vykdyti tame pačiame paraiškoje nurodytame plote (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose). „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ ir „Medingųjų augalų juostos ar laukai dirbamoje žemėje“ kasmet gali būti vykdomos skirtinguose ariamosios žemės laukuose, tačiau išlaikant tokį pat pagal programos reikalavimus tvarkomą ražienų ar medingųjų augalų bendrą plotą (8.3 papunktis); per įsipareigojimų laikotarpį sumažinti ne daugiau kaip 3 proc., o padidinti ne daugiau kaip 2 ha paramos paraiškoje nurodyto pagal priemonę bendro ploto. Didinant plotą daugiau nei 2 ha, pareiškėjui įsipareigojimų laikotarpis iš naujo skaičiuojamas naujai įsipareigotiems pagal priemonę plotams, o anksčiau pateiktos paramos paraiškos (paraiškų) įsipareigojimų laikotarpis neprasitęsia (8.4 papunktis). Ginčo byloje nėra, jog analogiškos nuostatos išliko ir vėlesnėse ginčui aktualiose AGRO taisyklių redakcijose (redakcijos, galiojusios nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.). 2014 m. Paraiškos teikimo metu (2014 m. gegužės 2 d.) galiojusi AGRO taisyklių 8.4 papunkčio redakcija (nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.) nustatė, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Priemonę, įsipareigoja per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti daugiau kaip 3 proc.
Iš nurodytų teisės normų matyti, kad jų taikymui yra svarbu išaiškinti jose naudojamą „anksčiau pateiktos paraiškos“ ir „pirmos paraiškos“ sampratą. Aiškinant šią sampratą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, akivaizdu, kad anksčiau pateikta (pirma) paraiška laikytina paraiška, kuri eilės tvarka yra pirma periodu nuo 2007 m. iki 2013 m. (nagrinėjamoje situacijoje tai būtų pareiškėjos 2010 m. gegužės 26 d. paraiška), t. y. būtent pirma paraiška pareiškėja prisiėmė penkerių metų įsipareigojimą nedidinti ploto daugiau nei 2 ha ir nesumažinti daugiau kaip 3 proc. bei kasmet teikti paraiškas. Vertindama sekančias paraiškas Agentūra nustato, ar įsipareigojimai pagal pirminę paraišką (šiuo atveju 2010 m. Paraišką) yra vykdomi tinkamai, tačiau jos negali būti traktuojamos kaip visiškai naujos ir nuo pirminės paraiškos atsietos paraiškos. Minėtos AGRO taisyklių nuostatos taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad anksčiau pateiktos (pirmos) paraiškos laikotarpis neprasitęsia tik tais atvejais, jei plotas didinamas daugiau nei 2 ha (vertinant kartu su pirmine paraiška). Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos kiekvienais metais deklaruotas plotas buvo padidintas, tačiau jis buvo didinamas mažiau nei 2 ha (lyginant su 2010 m. deklaruotu plotu: 2011 m. plotas padidintas 1,35 ha, 2012 m. – 1,35 ha, 2013 m. – 1,35 ha, 2014 m. – 0,47 ha) (Komisijos b. l. 81–124). Vadinasi, vadovaujantis minėta AGRO taisyklių 8.4 papunkčio nuostata, pareiškėjai padidinus deklaruotą plotą mažiau nei 2 ha laikotarpis iš naujo nepradedamas skaičiuoti, o įsipareigojimų pradžia ir apimtis skaičiuojama nuo anksčiau pateiktos (pirmos) paramos paraiškos, t. y. 2010 m. gegužės 26 d. paraiškos, kuria pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus penkerių metų laikotarpiui.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Agentūra netinkamai aiškino ir taikė AGRO taisyklių nuostatas, nepagrįstai 3 proc. plotų sumažėjimą nustatė vertindama 2012 m. ir 2013 m. Paraiškose nurodytus duomenis, o ne 2010 m. Paraiškos duomenis. Jokių kitų argumentų dėl Komisijos sprendimo nepagrįstumo atsakovė nepateikė, todėl jos skundas atmetamas, o skundžiamas Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 3R-132 (AG-87/02-2016) paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.