Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini) šeim. padėtis Išsiskyręs, pensininkas, teistas 2022-07-27 BK 235 str. 1 d. 50 MGL (2500 eurų) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2023-05-02 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė. (b.l. 29-31, I t.).

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad R. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 80-81 t.1).

Civilinio atsakovo AAS ”BTA Baltic Insurance Company”, veikiančios per Lietuvos filialą, atstovas V. M. teisme parodė, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes teise išdėstytus argumentus, laikosi pozicijos, kad nuketėjusiajai R. L. sutinka atlyginti 227.66 Eur turtinei ir 3000.00 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl jos civilinis ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo sužalojus R. L., pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. L., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir šie A. L. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. L. sveikata dėl padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio kelio sąnario vidinio kolateralinio ir vidinio girnelės šlaunikaulio raiščių plyšimo.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. L. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. L. vairuodamas automobilį "Volvo XC70" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad "Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> įžengusį, žengiantį, stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį", 32 punkto reikalavimus, numatančius, kad "Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos", t.y. vairuodamas automobilį "Volvo XC70" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kol pėsčioji, kurią privalėjo praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir kliudė priekyje, pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją R. L..Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta A. L. kaltė padarius minėtus KET pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinį ryšį tarp A. L. KET nurodytų punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. A. L. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis A. L. padarė neatsargų nusikaltimą, teistas, teistumas išnykęs, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, yra pensininkas, todėl jam tikslinga taikyti švelniausią bausmę - baudą.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog A. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių.

R. L. pareiškė 6733,70 EUR civilinį ieškinį – 1733,70 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos. (2 t. b.l. 81-85).

Nukentėjusioji R. L. teisminio posėdžio metu taip pat patikslino savo reikalavimą dėl žalos priteisimo ir prašė iš draudimo bendrovės priteisti jai 1733,70 eur turtinėsir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (II t., b. l. 81-85).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str. 1 d. nuostatas, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje už turtinę ir neturtinę žalą moka draudikas AAS ”BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Filialas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), t. y. ja draudikas nustatytų draudimo sumų ribose prisiima už draudėją nuostolių atsiradimo riziką dėl eismo įvykiu nuketėjusiems asmenims padarytos žalos. Draudimo bendrovės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Šiame eismo įvykyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusioms draudikas AAS ”BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Filialas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką. Atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kada ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija įstatymo nustatytos žalos dydžio privalomo atlyginti draudikui.

Turtinė žala.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji R. L. nurodė, jog jos patirtą turtinę žalą sumoje 1733,70 eurų sudaro gydymo ir kelionės į gydymo įstaigą išlaidos, beineegautos pajamos-tai yraneedarbodraudimo išmoka.

Nukentėjusioji nurodė, kad ji ilgą laiką po patirtų sužalojimų lankėsi pas gydytojus ir gydymo bei kelionės išlaidos išlaidos sudaro 227,66 eurų. Teismas mano, kad turtinė žala nukentėjusiajai apskaičiuota tinkamai ir turi būti atlyginta ir priteistina iš draudimo bendrovės AAS ”BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Filialo. Likusi turtinė žala dėl nedarbo draudimo išmokos 1506,04 eurų sumoje priteisimo neįrodyta ir ji atmestina.

Neturtinė žala.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas nurodo, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai. Padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiajai R. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo institute svarbu nustatyti žalos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjusiajai R. L. padaryti dešinio kelio sąnario vidinio kolateralinio ir vidinio girnelės šlaunikaulio raiščių plyšimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysioji patyrė ne tik fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajai buvo apribotos galimybės judėti, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo, šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Šiame eismo įvykyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai draudikas AAS ”BTA Baltic Insurance Company”, veikianti per Lietuvos filialą prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl ieškinys 5000,00 eurų priteistinas iš draudimo kompanijos. Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji nurodė, jog ji dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo patyrė 5000,00 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusiosios nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis nėra per didelis, jis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiajai R. L. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2023 m. liepos 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimą Nr. ATS-2023-19864, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024-01-16 pažymos Nr. APD-2024-00609 nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 300,00 Eur advokato užmokestis. Paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas V. Skladaitis (II t., b.l. 74). Byloje nustatyta, jog atstovas dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad pažymoje nurodyta 300,00 Eur suma yra reali atlygintina suma, kuri turi būti priteitina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam 2023-07-24 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, paliktina nepakeista. (b.l. 192-195, I t.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilis "Volvo XC70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas savininko pagal pakvitavimą (b.l. 38, I t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 MGL, tai yra 2250,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą baudą sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 30 MGL, tai yra 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų baudą).

Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie neatliktos bausmės dalies paskirtos 2022-07-27 nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d. 50 MGL (2500 eurų) baudos pridėti dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę bausmę A. L. paskirti 70 MGL, tai yra 3500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad 70 MGL (3500,000 eurų) bauda turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „ Swedbank “, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas “, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragėsapylinkės teismo raštinės tarnautojui.

Išaiškinti, kad nesumokėjus baudą, ji bus išieškoma priverstinai, o ją sumokėjus baudos įmokos kvitą pristatyti nuosprendį priėmusiam teismui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AAS ”BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Filialo, į.k.300665654, nukentėjusiosios R. L., gim. 1972-03-13, naudai 227,66 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 66 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 300,00 Eur (tris šimtus eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB ,,Swedbank‘‘, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN 0DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Automobilį "Volvo XC70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą savininko pagal pakvitavimą (b.l. 38, I t.) grąžinti savininkui A. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.