Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. V. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. apie 18.30 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėse ir vairuodamas motociklą „Suzuki 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persekiojamas policijos pareigūnų, važiuojančių tarnybiniu automobiliu su įjungtais šviesos ir garso signalais bei per garsiakalbį nurodančių jam sustoti, jų teisėtiems reikalavimams nepakluso. Iš chuliganiškų paskatų rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir aplinkiniams gyventojams, vairuojamu motociklu, viršydamas leistiną greitį, lenkė kitas transporto priemones keldamas avarines situacijas. Grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus važiavo per gatvių sankryžas ir eilę kartų kirto ištisines kelio ženklinimo linijas, skiriančias priešingus eismo srautus. Bėgdamas nuo persekiojančių policijos pareigūnų išvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini). Važiavo viršydamas leistiną greitį, esant nustatytam 70 km/h greičiui. Kelio (duomenys neskelbtini) 4,197 km, tiesiame kelio ruože, pastebėjęs skersai kelio stovintį policijos tarnybinį automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais šviesos ir garso signalais, kad yra stabdomas nekreipė dėmesio, bandė apvažiuoti stovintį automobilį dešiniu kelkraščiu, bet vairuojamo motociklo nesuvaldė, trenkėsi į tarnybinio automobilio priekį ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu susižalojo pats V. M., apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 12, 16, 101,127,128 punktų reikalavimus. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų pakanka išvadoms dėl V. M. kaltės pagrįsti ir pripažino jį kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde V. M. prašo: iš Alytaus rajono apylinkės teismo išreikalauti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-503-333/2016; nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio proceso tvarka; prijungti administracinio teisės pažeidimo byloje reikšmingus įrodymus (teismo medicinos specialisto išvadą ir eksperto išvadą, kuriuos iškilo būtinybė pateikti vėliau); išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato reikšmingus įrodymus – policijos patrulių (R. Č., R. S., K. K., V. J.) veiklos instrukcijos priedo 1 – 2015 m. gegužės 29 d. pajėgų išdėstymo planą, priedo 3 – 2015 m. gegužės 29 d. patrulio tarnybos užduotį, priedo 4 –policijos patrulio tarnybines knygeles, priedo 5 – 2015 m. gegužės 29 d. informacijos pateikimo formas, priedo 10 – 2015 m. gegužės 29 d. policijos patrulio darbo rezultatų ataskaitas; išreikalauti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento reikšmingus įrodymus – saugomus garso įrašus (2015 m. gegužės 29 d. pareigūnų pokalbiai ryšio priemonėmis su budėtoju, 2015 m. gegužės 29 d. patrulių nuolatinį informavimą budėtojui apie judėjimo kryptį, pranešimai apie 2015 m. gegužės 29 d. eismo įvykį, pareigūnų tarpusavio pokalbiai, vadovų duoti nurodymai sudaryti kelyje sustabdymo kliūtį ir kiti pokalbiai, susiję su 2015 m. gegužės 29 d. įvykiu); iškviesti į teismo posėdį teismo medicinos specialistą dr. P. P., ekspertą dr. V. M., Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistą V. L., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną K. K.; paskirti kompleksinę 2015 m. gegužės 29 d. eismo įvykio trasologinę-medicininę ekspertizę; sustabdyti skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo; pripažinti 2016 m. kovo 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą neteisėtu, neatitinkančiu įstatymo reikalavimų; panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimą, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį, skundą tenkinti, administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad su nuobauda nesutinka, nes KET reikalavimų nepažeidė ir pažeidimų nepadarė. Paskirta nuobauda yra nepagrįsta. Dėl 2015 m. gegužės 29 d. įvykusio eismo įvykio kaltas automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. Č.. Dėl 2015 m. gegužės 29 d. įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. 2016 m. sausio 13 d. priimtas nepagrįstas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, o apeliantą patraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau paaiškėjus svarbioms naujoms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas. Skunde V. M. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą paskirti kompleksinę eismo įvykio-trasologinę-medicininę ekspertizę nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje eksperto išvada yra kategoriška. Priešingai, specialisto V. L. duota išvada yra nekategoriška, sąlyginė, kelianti pagrįstas abejones, iš dalies yra paremta prielaidomis. Dėl tokios teismo posėdžio nutarties iškilo būtinybė kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl eismo įvykio išvadų. Teismo medicinos gydytojas dr. P. P. į jam užduotus klausimus pateikė konsultacinę specialisto išvadą, kad kairės blauzdos atviras kaulų lūžis negalėjo būti padarytas 2015 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados 4-5 lapuose nurodytomis autoįvykio aplinkybėmis. Eksperto technikos mokslų daktaro V. M. esminis atlikto tyrimo rezultatas yra tai, kad įrodo, jog nuo susidūrimo su motociklu vietos iki sustojimo automobilis „Ford Transit“ judėjo 1,5-2 metrus. Ir tai yra priešingai, negu nurodė automobilio vairuotojas ir keleivis savo parodymuose bei specialistas V. L. išvadoje. Akivaizdu ir įrodyta, kad policijos pareigūnų duoti parodymai yra melagingi. Be to, eksperto išvada patvirtina, kad automobilis ir motociklas susidūrė ties kelio ženklinimo linija, žyminčia kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešinį kraštą, maždaug 7 m nuo kelio ženklo Nr. 413, matuojant kryptimi link (duomenys neskelbtini). Pasak V. M., atlikus tyrimus ir gavus nepriklausomų ekspertų išvadas, paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, įrodančios, jog policijos pareigūnų automobilis „Ford Transit“ nuo susidūrimo su motociklu vietos iki sustojimo judėjo. Esant tokiems prieštaringiems įrodymams akivaizdu, jog išsamiai eismo įvykio aplinkybės neištirtos. Yra daug pagrįstų abejonių, naudingų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Yra daug prieštaravimų, kurie nepaneigti ir nenuginčyti. Todėl yra būtina skirti kompleksinę eismo įvykio-trasologinę-medicininę ekspertizę siekiant nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje. Taip pat tikslinga pirmiausia į teismo posėdį iškviesti teismo medicinos specialistą dr. P. P. ir ekspertą dr. V. M., taip pat specialistą V. L.. Skunde apeliantas nurodo, kad visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo įvertintos, neištirti visi įrodymai. Eismo įvykio metu pareigūnų automobilis apelianto atžvilgiu sudarė pavojingą kliūtį, taranavo jo vairuojamą motociklą taip pat atliko neteisėtus veiksmus, dėl to įvyko susidūrimas, kurio metu apeliantas buvo sunkiai sužalotas. Pareigūnai turi teisę stabdyti, sulaikyti asmenį kelyje teisėtomis priemonėmis, tačiau sudaryti pavojingą kliūtį, kuria patys sukeltų eismo įvykį, teisės neturėjo. Aplinkybių, ar pareigūnams buvo būtinybė sustabdyti motociklininkus, kodėl pareigūnai nenumatė sunkių pasekmių, niekas nevertino.Skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigūnai melagingai nurodė, kad įvykio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motociklas ir kitas motociklas buvo be valstybinių numerių. Įrodymai byloje patvirtino priešingai. Policijos pareigūnai vijosi ir stabdė ne apeliantą, o paskui jį važiuojantį antrąjį motociklą ir taip persekiodami, pasikvietę dar vieną policijos ekipažą, sudarė pavojingą kliūtį nesant tam būtinybės, tinkamai neįvertinus situacijos, visų aplinkybių ir neužtikrinus saugumo. Šių aplinkybių teismas netyrė.Nagrinėjant bylą paaiškėjo reikšminga aplinkybė, kad nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo. Teismas netyrė pareigūnų veiklos teisėtumo klausimo bei tarnybinių pažeidimų minėtoje situacijoje, netenkino prašymo išreikalauti reikšmingus įrodymus iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Policijos pareigūnai, jų vadovai tapo ir neatsakingi, ir nebaudžiami, ir neliečiami. Liko neapklaustas svarbus liudytojas, policijos pareigūnas K. K., kuris dalyvavo eismo įvykio metu, vairavo policijos automobilį, sukeldamas gaudynes ir persekiojimą, galimai davęs nurodymus kitam ekipažui persekioti motociklininkus. Nebuvo gauti apelianto prašomi įrodymai iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento, kuriame saugomi garso įrašai. Minėti garso įrašai galėtų patvirtinti/paneigti, ar pareigūnai, persekiodami motociklininką, pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami įstatymų ir neviršijo savo įgaliojimų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad nagrinėjant bylą R. Č. patvirtino, jog eismo įvykio metu V. M. vairuojamam motociklui sudarė kliūtį pastatydamas automobilį „Ford Transit“ skersai kelio. R. Č. teigimu, vairuojamo automobilio variklis visą laiką buvo įjungtas ir dešinę koją jis laikė ant stabdžių pedalo. Tai patvirtino ir liudytojas R. S., sėdėjęs šalia R. Č.. Ši aplinkybė patvirtina, kad automobilis visą laiką buvo judesyje. Šių aplinkybių teismas netyrė. Taip pat R. Č. patvirtino, kad apelianto greitis iki susidūrimo su automobiliu buvo nedidelis. Koks buvo motociklo greitis eismo įvykio dieną policijos pareigūnai patikimais ir neginčijamais įrodymais neįrodė. Specialisto V. L. išvadoje į šį klausimą nebuvo atsakyta. Ekspertai nenustatė, kokiu greičiu buvo važiuota. Ekspertas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad motociklas betarpiškai iki susidūrimo judėjo 30-35 km/h greičiu. Skunde V. M. tvirtina, kad policijos pareigūnai stabdė ir persekiojo ne jį, o iš paskos važiavusio motociklo vairuotoją. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, kad nenustatytas vairuotojas buvo be valstybinių numerių bei nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti. Tai patvirtina aplinkybę, kad apeliantas nebuvo pareigūnų stabdomas. Aplinkybė, kad jis nepakluso policijos pareigūnų nurodymams sustoti yra neįrodytos. Taip pat nevertinta aplinkybė, kad vairuojant motociklą dėl motociklo garsaus ūžesio ir esančio sandaraus šalmo ant galvos, su ausinėmis, policijos pareigūnų skleidžiamų garsinių ženklų, reikalavimų sustoti ar kitų ženklų, nebuvo galimybės girdėti. Į šį klausimą galėtų atsakyti autotechnikai ekspertai, arba turėtų būti skiriamas eksperimentas. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, policijos pareigūnai nepagrįstai jo vairavimą motociklu nurodė kaip pavojingą ir chuliganišką, nors šios aplinkybės yra neįrodytos. Vaizdo įrašas byloje neaiškus, iš jo negalima nustatyti asmenų, vairavusių motociklus. Ar vaizdo įrašai padaryti teisėtomis priemonėmis – neaišku. Iš eismo įvykio nuotraukų akivaizdu, kad jei apeliantas būtų bėgęs, galėjo pasukti keliu į dešinę ir pabėgti į gyvenvietę. Tačiau pagrindo bėgti nebuvo, nes niekas nesivijo. Artėdamas prie stovinčio automobilio su švyturėliais pamanė, kad kažkas atsitiko, todėl pristabdė, sulėtino greitį ir lėtai važiavo link automobilio „Ford Transit“. Nesitikėjo, kad minėtas automobilis atsitrenks į motociklą. Liudytojas V. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mieste motociklininkai pasuko į prekybos centro aikštelę, kas leidžia daryti išvadą, kad jie nebėgo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, kad nenustatytas vairuotojas buvo be valstybinių numerių bei nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, kas patvirtina aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo stabdomas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nesiaiškino, kodėl policijos pareigūnai po eismo įvykio neieškojo kito motociklo vairuotojo. Darytina prielaida, kad tokio liudytojo parodymai policijos pareigūnams gali būti nenaudingi. Prieš stabdydamas transporto priemonę patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui. Pareigūnai šiuo atveju nenustatė transporto priemonės vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, nepersekiojo pasitraukusios transporto priemonės, netgi neieškojo jos netoli įvykio vietos. Byloje netirtos aplinkybės, ar policijos pareigūnai nesudarė neišvengiamos pavojingos kliūties, o techniniu požiūriu tokie jų veiksmai buvo priimtini. Tokių duomenų nebuvo surinkta, nes byla išnagrinėta neišsamiai ir, apelianto nuomone, neobjektyviai. Be to, yra būtinybė atskleisti nusikalstamas pareigūnų veikas ir atlikti jų veiksmų teisėtumo vertinimą. Liudytojui R. M., kuris teisminio nagrinėjimo metu melavo, jog eismo įvykio dieną nevairavo motociklo ir eismo įvykyje nedalyvavo, teismas sankcijų netaikė. Nagrinėjant bylą teisme, nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, tiesiogiai ištirti visi įrodymai, nesurinkti visi prašomi įrodymai, neapklausti visi liudytojai, kas lėmė nepagrįsto, neteisėto ir neteisingo nutarimo priėmimą. Skunde nurodoma ir tai, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jame išdėstyta pareikšto kaltinimo esmė neatitinka faktinių aplinkybių, ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijos, t. y. nenurodyti asmenys, kurių transporto priemonė buvo sugadinta, taip pat neįvardintos konkrečios transporto priemonės. Protokole yra ir kitų neaiškumų, jis surašytas grubiai pažeidžiant ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, tuo pačiu pažeidžiant asmens teisę į gynybą. Be to, protokole nebuvo nurodyta, kokio dydžio baudą siūloma sumokėti, taip buvo pažeisti ATPK 260¹ straipsnio reikalavimai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, esant nurodytiems prieštaravimams bei nurodytoms faktinėms aplinkybėms, matyti, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes jis KET reikalavimų nepažeidė, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas nepagrįstai. Šiuo atveju kito automobilio vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, viršijo policijos pareigūnų įgaliojimus ir tai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu bei atsiradusiomis pasekmėmis. Skundžiamas nutarimas priimtas formaliais pagrindais, o asmens teisės nebuvo ginamos realiai ir veiksmingai. V. M. įsitikinimu, jo veiksmuose neegzistavo visos sąlygos, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu dėl pažeidimų padarymo, dėl to nėra pagrindo teigti, kad pažeidimai įrodyti neabejotinai. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliaciniame skunde V. M. nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad jis padarė pažeidimus, dėl kurių jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kartu su apeliaciniu skundu V. M. pateikė teismo medicinos specialisto išvadą ir eksperto išvadą, kurios nebuvo pateiktos ir ištirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat skunde prašoma apklausti specialistus ir ekspertus, paskirti eismo įvykio trasologinę – medicininę – ekspertizę. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Išnagrinėjus bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo metu byloje nėra ištirti ir įvertinti visi įrodymai, todėl šiuo metu negalima neginčijamai patvirtinti, jog V. M. vairavo chuliganiškai bei akivaizdžiai ir piktybiškai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, kliudė ir apgadino kitą automobilį.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kauno apygardos teisme 2016 m. gruodžio 27 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. prašymas sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama skundo ribose rašytinio proceso tvarka. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, pasisako tik dėl tų aplinkybių ir prašymų, kurie nurodyti apeliaciniame skunde. Šiuo atveju V. M. reiškia naują prašymą , kuris nebuvo nurodomas apeliaciniame skunde ir dėl kurio institucija neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės pateikdama atsiliepimą į jį. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad prašyme nurodytų aplinkybių ištyrimas ir vertinimas gali turėti reikšmės bylos eigai, taip pat įvertinus aplinkybę, jog šiuo atveju priimamas sprendimas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apygardos teismas dėl V. M. prašyme nurodytų aplinkybių nepasisako ir jų nevertina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimą panaikinti ir V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.