Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui ir trečiajam asmeniui O. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. D. ir trečiajam asmeniui O. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką ieškovui tinkamai pranešta (t. 2, b.l. 75). Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 2, b.l. 70-72).

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- 2009-04-05 eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė – „Peugeot, 106“, valstyb. Nr. ZC30424, – buvo apžiūrėta žalų vertinimo ekspertų, padaryta žala buvo nustatyta ir įvertinta (t. 2, b.l. 16, 18, 20, 22, 24, 26, 28, 30, 32, 34);

- Danijos transporto priemonių draudikų biuras 2009-08-12 išmokėjo 35000,00 DKK kompensaciją už 2009-04-05 eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę – „Peugeot, 106“, valstyb. Nr. ZC30424 (t. 1, b.l. 24-25);

- Danijos transporto priemonių draudikų biuras 2009-08-20 ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė reikalavimą/ sąskaitą faktūrą Nr. 35144 dėl 40280,00 DKK (kompensacija už turtinę žalą – 35000,00 DKK, tvarkymo mokestis – 5250,00 DKK, banko aptarnavimo mokestis – 30,00 DKK) sumokėjimo. Atkreiptinas dėmeys į tai, kad mokėtina suma 40250,00 DKK (40280,00 DKK – 30,00 DKK) (t. 1, b.l. 23);

- VĮ „Regitra“ duomenų bazėje (viešajame registre) 2009-04-05 transporto priemonės „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas atsakovas M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6);

- ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2009-11-23 užklausė Ukrainos transporto priemonių draudikų biuro, ar 2009-04-05 eismo įvykio metu automobilis „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo galiojantį draudimo liudijimą, išduotą bendrovės „Credo Classic“ (draudimo liudijimo Nr. 6162565) (t. 2, b.l. 14);

- Ukrainos transporto priemonių draudikų biuras 2010-03-31 informavo ieškovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, jog automobilio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Ukrainoje nustatytos transporto priemonių registracijos tvarkos. Žalios kortos Nr. 6162565 nepriklauso „Credo Classic“ (t. 1, b.l. 36);

- ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2010-01-04 tarptautiniu pavedimu sumokėjo Danijos transporto priemonių draudikų biurui 40250,00 DKK (t. 1, b.l. 51);

- Danijos transporto priemonių draudikų biuras 2010-01-06 informavo ieškovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, jog šis pervedė daugiau pinigų, nei reikėjo pagal pateiktą sąskaitą, t.y. iš sąskaitoje nurodytos pinigų sumos –40280,00 DKK – neatėmė už metalo laužą gautos pinigų sumos – 1610,00 DKK. Tokiu atveju mokėtina 38670,00 DKK (t. 2, b.l. 12, 18);

- ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2011-05-13 ir 2012-12-06 pateikė atsakovui M. D. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pretenzijas dėl 17928,19 Lt žalos, padarytos 2009-04-05 Danijoje jam priklausančiu automobiliu „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 52-54).

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Respublikos CPK 179 str. 1 d.), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (Lietuvos Respublikos CPK 212 str.).

Be to, Lietuvos A. T. praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos A. T. 2010-06-07 nutartis Nr. 3K-3-257/2010, 2010-01-22 nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009-11-02 nutartis Nr. 3K-3-464/2009).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos A. T. 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškė ieškinį atsakovui M. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, t.y. dėl to, jog dėl trečiojo asmens O. P., vairavusio atsakovui M. D. priklausančią Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2009-04-05 Danijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – „Peugeot, 106“, valstyb. Nr. ZC30424, o Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl ko ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino Danijos nacionaliniam draudikų biurui eismo įvykio metu patirtus nuostolius – 38640,00 DKK (17928,19 Lt).

Atsakovas M. D. prašo teismo taikyti ieškinio senatį, nes, atsakovo manymu, ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras Danijos nacionalinio draudikų biurui reikalaujamą 2009-04-05 eismo įvykio Danijoje žalos atlyginimą sumokėjo 2010-01-04, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013-01-07, t.y. praleido Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintą sutrumpintą 3 m. ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis atsakovo M. D. nurodytomis Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, kategoriškai nesutinka su šiuo atsakovo M. D. teiginiu ir tvirtina, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas (t. 2, 7-10).

Tiek pagal Lietuvos Respublikos CK 1.121 str. 2 d., tiek pagal Lietuvos Respublikos CPK 74 str. 7 d. visi rašytiniai pareiškimai, pranešimai, skundai ir dokumentai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos 24 val. 00 min., laikomi atliktais laiku – terminas nelaikomas praleistu.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka nepraleidęs ieškinio senaties termino.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.

Pagal eismo įvykio metu (2009-04-05) galiojusių Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. (regreso teisė į žalos padariusį asmenį) redakciją ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 str. 1 d. redakciją (toks reglamentavimas yra ir šiuo metu) ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. (kaltininkas padarė žalą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje). Šio TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. nustatyto imperatyvo teismas yra saistomas, todėl negali riboti ieškovo teisės reikalauti taikyti civilinę atsakomybę įstatymo nurodytiems subjektams, t.y. ne kartą Lietuvos teismų praktikoje buvo išaiškinta, jog TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. formuluotė negali būti suprantama kaip atsakomybės subjektų alternatyva, o turi būti taikomos solidariosios atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Šiuo atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo ir iš transporto priemonės valdytojo, ir iš transporto priemonės savininko, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pasirinko vieną – atsakovą M. D. – asmenį, kurio vardu buvo ir yra registruota 2009-04-05 Danijoje sukėlusi eismo įvykį transporto priemonė „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. transporto priemonės savininką.

Atsakovas M. D. ginčija transporto priemonės „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybę, t.y. atsakovas teigia, jog nors viešajame registre nurodyta transporto priemonė eismo įvykio metu buvo ir yra registruota jo vardu, tačiau jis nėra tinkama šalis šioje byloje, nes jis nėra ir eismo įvykio metu nebuvo nurodyto automobilio savininkas. Jis dar 2006 m. nurodytą automobilį pardavė Danijoje Ukrainos piliečiui. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pirkėjas jam padavė pinigus, o jis šiam perdavė automobilį. Automobilio naujasis savininkas įsipareigojo įforminti nurodyto automobilio nuosavybės teisės perleidimą. Kaip, atsakovas teismui neatsakė. Dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta, nežinoma. Atsakovas M. D. tvirtino, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nurodytas automobilis „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo naudojamas Lietuvoje. Jis automobilį pirko ir juo naudojosi Danijoje. Paklaustas, dėl kokių priežasčių jis Lietuvoje nenaudojamą automobilį registravo Lietuvoje ir dėl kokių priežasčių jis parduoto automobilio neišregistravo Lietuvoje, atsakovas teismui nepaaiškino. Teismo posėdžio metu atsakovo M. D. teiginius, kad šis dar 2006 m. pardavė automobilį „BMW“ Danijoje Ukrainos piliečiui ir rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tvirtino liudytojas N. K., tačiau liudytojo paaiškinimai apie automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybes visiškai nesutapo su atsakovo M. D. nurodytomis aplinkybėmis.

Nuosavybės teisė gali būti įgyjama/ prarandama sandoriu (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 1 p.). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiais sandoriais, ne tik pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.75 str. 1 d. įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, t.y. privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali būti nustatyta tik įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Joks įstatymas nenumato transporto priemonės nuosavybės įgijimo ar praradimo registracijos viešajame registre. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas viešajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Šio įstatymo 2 str. 33 d. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Šioje įstatymo normoje, nustatančioje išvardytų transporto priemonių registravimą, taip pat nenustatyta reikalavimo įregistruoti, be kita ko, privalomai, transporto priemonės nuosavybės įgijimo/ praradimo sandorio. Iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 25 str. 2 d. ir 27 str. 1 ir 3 d. įtvirtintų nuostatų darytina išvada, kad registruojama tik transporto priemonė (daiktas), bet ne jos įsigijimo/ praradimo pagrindas, t.y. sandoris. Pats automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo/ pasibaigimo pagrindas. Vieši Transporto priemonių registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Vieši registro duomenys ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Tokiu atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis nėra jo vardu registruotos transporto priemonės savininkas.

Teismas, įvertinęs ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro rašytinius argumentus, atsakovo M. D. ir liudytojo N. K. paaiškinimus bei teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, taip pat tai, kad teismui nepavyko išsiaiškinti trečiojo asmens O. P. pozicijos šiuo klausimu, o atsakovas teismui nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei tikėtinumo taisykle, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas M. D. neįrodė, jog jis 2009-04-05 nebuvo trečiojo asmens O. P. vairuojamos transporto priemonės „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlusios eismo įvykį Danijoje, savininkas (Lietuvos A. T. 2010-10-07 nutartis Nr. 3K-7-300/2010). Tokiu atveju M. D. yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d. nuostatą, jog viešajame eisme Lietuvoje leidžiama dalyvauti tik nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, taip pat atsakovo M. D. paaiškinimus, teismas visiškai atmeta atsakovo M. D. teiginius, kad transporto priemonė „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojama Lietuvoje – atsakovas M. D. taip ir neatsakė teismui, dėl kokių priežasčių jis Lietuvoje nenaudotiną ir nenaudojamą automobilį registravo būtent Lietuvoje, o ne Danijoje, taip pat atsakovas nepateikė teismui jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tokiu atveju laikytina, kad Lietuvoje registruotos transporto priemonės „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinė buvimo vieta 2009-04-05 (eismo įvykio metu Danijoje) buvo Lietuvoje, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos TPVCAPDĮ nuostatos.

Pagal eismo įvykio metu (2009-04-05) galiojusio TPVCAPDĮ 4 str.: Lietuvos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvoje teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (1 d.); už draudimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip (2 d.); šio straipsnio 2 d. nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (3 d.). Šio įstatymo 41 str. 8 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

Atsakovas M. D. teigia, kad transporto priemonė „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-05 eismo įvykio Danijoje metu buvo drausta, ką patvirtina ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateikti rašytiniai įrodymai – pranešimo protokolas, – kur nurodyta, jog O. P. pateikė ukrainiečių kalba sudarytą „Joint stock company credo classic“ draudimo polisą Nr. 6162565.

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras užklausė Ukrainos transporto priemonių draudikų biuro, ar 2009-04-05 eismo įvykio metu automobilis „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo galiojantį draudimo liudijimą, išduotą bendrovės „Credo Classic“ (draudimo liudijimo Nr. 6162565) (t. 2, b.l. 14), tačiau Ukrainos transporto priemonių draudikų biuras atsakė, jog automobilio valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Ukrainoje nustatytos transporto priemonių registracijos tvarkos ir žalios kortos Nr. 6162565 nepriklauso „Credo Classic“ (t. 1, b.l. 36).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas visiškai atmeta atsakovo M. D. teiginį, kad jo vardu registruota transporto priemonė „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-05 eismo įvykio Danijoje metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 134 str. (2009-04-05 galiojusios įstatymo redakcijos 120 str.) privalomojo draudimo sutarčiai taikoma Europos ekonominės erdvės valstybės, kuri numato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Kai pareigą sudaryti draudimo sutartį numato Lietuvos Respublikos įstatymai – TPVCAPDĮ 4 str., – tokia pareiga nelaikoma tinkamai įvykdyta, jei sudaryta draudimo sutartis neatitinka numato Lietuvos Respublikos teisės aktų, taikomų tokiam draudimui, nuostatų. Įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduota žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9 ir 18 d., 6 str. 4 ir 6 d.).

Atsakovas M. D. tvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atgręžtinio reikalavimo tvarka galėtų reikalauti tokio dydžio žalos atlyginimo, kuris yra realus ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėjo įsitikinti Danijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamo žalos atlyginimo pagrįstumu, tačiau ieškovas tuo visiškai nesidomėjo ir besąlygiškai išmokėjo bet kokią sumą, kokios tik paprašė Danijos nacionalinis draudikų biuras. Atsakovo M. D. nuomone ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras gerokai permokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui.

Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios sistemos tikslų – užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi šios sistemos valstybių nacionaliniai draudikų biurai, sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo ir tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (pagal TPVCAPDĮ – Vidaus tvarkos taisyklės) (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) (t. 1, b.l. 22, 37, 39-50). Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (nagrinėjamu atveju – Danijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos), nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusios šalies nacionalinis draudikų biuras, nagrinėjamu atveju – Danijos nacionalinis draudikų biuras), kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (nagrinėjamu atveju – ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui). Be to, pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju visus reikalus, susijusius su 2009-04-05 eismo įvykiui Danijoje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, išimtinai kompetentingas spręsti ne ieškovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, o Danijos nacionalinis draudikų biuras. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti Danijos nacionalinio draudikų biuro išmokėtą pinigų sumą – 38640,00 DKK (17928,19 Lt) – pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 51, 23-35, 20, t. 2, b.l. 12, 16, 18, 20, 22, 24, 26, 28, 30, 32, 34), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 178 str. ir 197 str. 2 d., laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, nei atsakovo M. D. ir jo atstovo advokato padėjėjo Arno Petriko paaiškinimai. Pažymėtina, kad atsakovas M. D. nepateikė teismui nė vieno įrodymo, paneigiančio ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašomos priteisti pinigų sumos iš atsakovo pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. yra įtvirtintas visiškas padarytų nuostolių atlyginimo principas, o šio straipsnio 2 d. yra numatytos išimtys, kada nuostolių atlyginimas gali būti mažinamas, tačiau tik išimtinais atvejais ir jis ribojamas draudimo suma, kuria atsakovas M. D. privalėjo apdrausti savo transporto priemonę (Lietuvos A. T. 2008-06-16 nutartis Nr. 3K-3-327/2008, Lietuvos A. T. 2010-03-15 nutartis Nr. 3K-3-118/2010). Pagal eismo įvykio metu (2009-04-05) galiojusią TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. redakciją atsakovo M. D. transporto priemonės „BMW, 524“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-05 eismo įvykio Danijoje metu valdytojų civilinė atsakomybė privalomai turėjo būti apdrausta 500000,00 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000,00 EUR dėl neturtinės žalos) ir 100000,00 EUR dėl žalos turtui. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma – 38640,00 DKK (17928,19 Lt), yra gerokai mažesnė už draudimo sumą, todėl nemažintina.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovui M. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka yra pagrįstas, todėl tenkintinas – iš atsakovo M. D. priteistina 17928,19 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. 2013-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį iš atsakovo M. D. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui – 538,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 62, 77) ir 1642,40 Lt ieškinio priedų vertimo išlaidų (t. 1, 78-79, 98-99, t. 2, b.l. 40-41); valstybei – 78,09 Lt pašto išlaidų (t. 1, b.l. 2, t. 2, b.l. 2) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti iš M. D. 17928,19 Lt (septyniolika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt aštuonis litus 19 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013 m. sausio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 538,00 Lt (penkis šimtus trisdešimt aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 1642,40 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt du litus 40 ct) vertimo išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš M. D. 78,09 L (septyniasdešimt aštuonis litus 09 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimą trečiajam asmeniui O. P. išversti į rusų kalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė