- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- AS-63-264-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. kovo 4 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. TS-1 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ dalyje, kurioje bendrojo plano sprendiniai Kauno rajono Lapių seniūnijos Drąseikių kaimo teritorijoje, sutampančioje su žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis neatitinka Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. TS-419 „Dėl specialiųjų planų tvirtinimo“ 1.3 punktu patvirtinto specialaus plano sprendiniams ir įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybės administraciją perkelti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. TS-419 „Dėl specialiųjų planų tvirtinimo“ 1.3 punktu patvirtinto specialiojo plano sprendinius į bendrąjį planą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1, kuriuo buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtų asmenų grupei. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, Administracinių teismų praktika 4). Pabrėžė, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Tokie teritorijos vystymo bei naudojimo principai, privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams, buvo nustatyti ir pareiškėjo skundžiamoje Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalyje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. TS- 1 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ yra norminis administracinis teisės aktas, kadangi jis atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtus bendruosius norminio akto požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17- 301/2007). Teismas nurodė, jog norminių administracinių aktų teisėtumui tirti ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta speciali tvarka, tačiau pareiškėjo teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl laikytina, kad jis neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjui), prašyti ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Atkreipė dėmesį , jog šiuo atveju, pareiškėjas nekelia jokio kito savarankiško reikalavimo dėl jo teisės pažeidimo, jo reikalavimai susieti tiesiogiai su Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinami iš jo, todėl tokie reikalavimai nepatenka į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra netinkamas subjektas paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, todėl jo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.). Teismas pažymėjo, kad atsisakius priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas ginčija ne tik sprendimą dėl bendrojo plano patvirtinimo (norminį administracinį aktą), bet ir veiksmus priimant minėtą sprendimą, t. y. nereiškia vien tik abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto atitikimo įstatymui ar Vyriausybės nutarimui (ABTĮ 110 str. 1 d.), bet ir prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, todėl tokia byla patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų bylų ratą.
2. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos konkrečios pareiškėjo teisės – nuosavybės teisė, ir pareiškėjas prašo panaikinti teisės aktą, kuris tiesiogiai apribojo jo teises naudotis konkrečiais jam priklausančiais sklypais. Pareiškėjas neginčija viso sprendimo, o tik jo dalį, kuri konkrečiai pažeidžia pareiškėjo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. TS-1, kurio 1 punktu patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartyje visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad bendrasis planas yra norminis teisės aktas.
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje AS5-324/2007).
Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 str. 1 d.), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 str. 3 d.).
Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo patvirtintas bendrasis planas (norminis administracinis teisės aktas), dalyje reiškia ir tai, jog prašoma ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, nors toks reikalavimas tiesiogiai nesuformuluotas.
Tačiau kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas savo skundu iš esmės siekia, kad teismas apgintų, jo teigimu, pažeistas jo teises, kadangi, pasak pareiškėjo, jam priklausantys žemės sklypai suplanuoti kaip rekreacinė neurbanizuojama teritorija (nenumatant paimti žemės visuomenės poreikiams), jie priskirti gamtiniam karkasui, į bendrąjį planą neteisėtai neperkelti jam priklausančių žemės sklypų specialiojo plano sprendiniai, suteikiantys galimybę keisti tikslinę žemės sklypų paskirtį, tokie žemės naudojimo ir veiklos joje apribojimai pažeidžia jo nuosavybės teises. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti sprendimo dėl bendrojo plano tvirtinimo dalį, kiek bendrojo plano sprendiniai jam priklausančiuose žemės sklypuose neatitinka Kauno rajono tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. TS-419 patvirtinto specialiojo plano sprendiniams, tačiau iš pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo, kuriuo prašoma teismo įpareigoti atsakovą perkelti Kauno rajono tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. TS-419 patvirtinto specialiojo plano sprendinius į bendrąjį planą, spręstina, kad pareiškėjas galimai iš esmės siekia ne bendrojo plano dalies panaikinimo, o atitinkamų bendrojo plano sprendinių pakeitimo (Teritorijų planavimo įstatymo 12 str.) jo interesus liečiančioje teritorijoje.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgus į tai, jog bendrasis teritorijos planas yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmeniui keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne prašoma panaikinti bendrąjį planą ar jo dalį (tokio reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą). Pažymėtina, jog pavyzdžiui, atsakovo atsisakymas pakeisti bendrojo plano sprendinius pareiškėjo pageidaujamu būdu galėtų būti skundžiamas administracine tvarka, o individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo prašymu arba teismo iniciatyva (ABTĮ 111 str. 1 d. ir 3 d.).
ABTĮ 10 straipsnio nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į jo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat į jo norimo ginčyti akto ypatumus (norminis administracinis teisės aktas), pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pasiūlyti pareiškėjui per teismo nustatytą terminą patikslinti savo skundą pateikiant konkrečius reikalavimus dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo subjektinių teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-213/2009).
Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo R. L. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.