- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- 1-110-224/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18741-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, teistas 2016-06-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., viešųjų darbų bausme 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. L. šiomis aplinkybėmis:
2017 m. balandžio 17 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu, trečiojo aukšto fojė kaltinamasis R. M. tyčia smurtavo prieš E. L., suduodamas jam ne mažiau šešis smūgius kumščiu į veido sritį ir daugelį kartų spirdamas į įvairias kūno vietas, ko pasekoje nukentėjusiajam padarė kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kairės akies obuolio ir kairės akiduobės audinių sumušimą, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės ausies kaušelyje ir kairiame žaste, odos nubrozdijimus pilvo kairėje pusėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvas viršutinės lūpos visoje gleivinėje ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, abiejų skruostikaulių lūžimus, tai yra padarė nukentėjusiajam E. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl abiejų skruostikaulių lūžimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Kaltu padaręs šį nusikaltimą R. M. neprisipažino ir parodymus duoti teisme atsisakė. Kaltu jis neprisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.
Nukentėjusysis E. L. parodė, kad tą dieną pas kaimyną J. N. trečiame aukšte šventė velykas. Atbėgusi dukra pasiskundė jam, kad kaltinamasis prie jos kabinėjasi, vijosi ją. Jis, būdamas pas J. N., paskambino kaltinamajam ir klausė ko jis kimba prie vaikų. Jie abu apsižodžiavo. Ar kvietė kaltinamąjį į laiptinę (taip jis vadina fojė) pasikalbėti nepamena, galėjo ir kviesti. Baigęs pokalbį, išėjo į laiptinę parūkyti. Greitai prie jo atlėkė kaltinamasis ir pradėjo jam sudavinėti smūgius rankomis ir spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Gintis jis nespėjo, smūgių buvo daug. Kaltinamajam smūgių jis nesudavė. Kaltinamasis spardė jį ir pargriuvusį. Viskas vyko trečiame aukšte. Viskam pasibaigus, jis pakilo į penktą aukštą ir beldė į duris. Duris atidarė jo draugė (sugyventinė) J. S. ir kaimynė. Joms jis pasakė, kad jį sumušė R. M.. Kaimynė iškvietė greitąją med. pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Čia jam susiuvo lūpą, viską sutvarkė, davė siuntimą į Žalgirio kliniką Vilniuje ir išleido į namus. Daugiau jokių konfliktų su niekuo neturėjo.
Liudytoja J. S., nukentėjusiojo draugė (sugyventinė) parodė, kad E. L. nuėjo pas J. N. ir ten kiek užsibuvo. Kažkuriuo laiku jinai išgirdo beldimą į bendras fojė duris. Jas atidariusi pamatė kruviną E. L.. Išsigandusi pasikvietė kaimynę A. P.. Abi iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Matė, kad E. L. sumušta akis, plyšusi lūpa. Jis sakė, kad tai padarė R. M. trečiame aukšte. Nuėjusi į trečio aukšto fojė, ant grindų matė kraują kurį jinai išvalė (nuplovė), kad nematytų vaikai. Atvykusi greitoji med. pagalba E. L. išvežė į ligoninę iš kurios jis grįžo su siuntimais ir išvyko į Vilnių.
Liudytoja I. S. tuo metu kaltinamojo draugė (sugyventinė) teisme teigė, kad nieko neprisimena apie tos dienos įvykius. Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 63-64) jinai juos patvirtino kaip teisingus. Iš jų matyti, kad 2017 m. balandžio 17 d., jinai ir sugyventinis R. M. buvo namuose. Kažkuriuo metu sugyventiniui paskambino E. L.. Pasibaigus jų pokalbiui R. M. pasakė, kad E. L. jį iškoliojo ir čia pat R. M. kažkur išėjo, tai buvo apie 19 val. Maždaug po pusvalandžio grįžęs R. M. pasakė jai, kad jis susimušė su E. L.. Smulkiau apie įvykį R. M. jinai neklausinėjo.
Šios liudytojos parodymai pilnai atitinka nukentėjusiojo aiškinimą, kad jis bendravo telefonu su kaltinamuoju ir jie apsipyko, o po to, trečio aukšto fojė kaltinamasis jį sumušė.
Liudytoja A. P., gyvenanti tame pačiame name, parodė, kad J. S. su vaikais buvo atėjusi pas ją ir jos kalbėjosi, o vaikai žaidė. Išgirdusi beldimą į fojė duris J. S. nuėjo jų atidaryti. Greitai grįžusi pasakė, kad sumuštas maniškis (E. L.). Jos išbėgo prie durų ir jinai pamatė sumuštą E. L., kuris pasakė, kad jį sumušė R. M.. Jinai paskambino policijai, o J. S. nuėjusi į trečią aukštą išvalė kraują, kad nematytų vaikai. Po kurio laiko J. S. jai pasakojo, kad E. L. galėjo sumušti trys asmenys, tai yra R. M. ir dar du.
Šioje vietoje nukentėjusysis E. L. paaiškino, kad mušamas jis gavo vieną keistą smūgį iš už nugaros į sprandą ir pagalvojo, kad R. M. gali būti ne vienas, bet matyti daugiau nieko nematė. Prieš mušimą R. M. atlėkė vienas ir po mušimo nuėjo vienas. Šias abejones jis išsakė savo sugyventinei J. S., o ši papasakojo A. P. ir tokiu būdu pasklido kalbos, kad R. M. buvo ne vienas. Nors faktiškai jis buvo vienas.
Liudytoja N. T. ligoninės gydytoja (neurologė) parodė, kad ji konsultavo tą vakarą nukentėjusįjį dėl galvos sumušimo, darė kompiuterinę tomografiją, konstatavo kaukolės kaulų defektus, lūžimus, hematomą. Nukentėjusiajam reikėjo okulisto pagalbos. Nepamena ar siuntė jį konsultuotis į kitas gydymo įstaigas.
Liudytoja J. M. greitosios med. pagalbos stoties specialistė parodė, kad šio įvykio jinai neprisimena. Salėje neatpažįsta kuris asmuo yra nukentėjusysis, kuris kaltinamasis. Medicininiuose dokumentuose jinai užrašė tai kas jai buvo sakoma įvykio vietoje, tai yra, kad nukentėjusįjį sumušė trys vyrai (t. 2, b. l. 14-15). Kas aiškino sumušimo aplinkybes neprisimena.
Nukentėjusysis E. L. paaiškino, kad nusikaltimo aplinkybių atvykusiems medikams jis neaiškino, tai galėjo padaryti jo draugė J. S., kuriai jis jau buvo išsakęs abejones, kad R. M. galėjo būti ir ne vienas.
Iš pagarsintų mirusio liudytojo J. N. parodymų (t. 1, b. l. 69-70) matyti, kad jis su E. L. ir R. M. gyvena viename name. 2017-04-17 apie 18 val. 30 min. į jo namus atėjo E. L. ir jie išgėrė alkoholinių gėrimų. Jiems begeriant ir šnekučiuojantis, E. L. skambino R. M. ir jie telefonu abu barėsi. Dėl ko barėsi nežino, nes jų pokalbio neklausė. E. L. baigęs pokalbį su R. M. pasakė, kad eina į laiptinę pasišnekėti su R. M.. Po to, E. L. pas jį negrįžo. Kitą dieną kažkas iš kaimynų jam pasakė, kad E. L. buvo sumuštas. Kitos dienos popietę jis susitiko E. L. kuris pasakė, kad jį sumušė R. M..
Iš aukščiau išdėstytų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad esminėse bylos aplinkybėse jie pilnai sutampa ir neginčijamai įrodo R. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai surinkti byloje.
Nukentėjusiojo E. L. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 1) rašytas 2017 m. balandžio 19 d., policijos komisariatui kuriame nurodyta, kad 2017 m. balandžio 17 d., jį sumušė R. M.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 7-13), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti, (duomenys neskelbtini).
Specialisto išvada (t. 1, b. l. 26-28) iš kurios matyti, kad E. L., nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl abiejų skruostikaulių lūžimų jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Visi išvadoje jam konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasekoje.
Akistatos tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo protokolas (t. 1, b. l. 21-22) iš kurio matyti, kad kiekvienas iš šių asmenų laikosi savo parodymų. E. L. nuosekliai tvirtina, kad po pokalbio telefonu su R. M. pastarasis jį sumušė. Tuo tarpu R. M. pripažįsta bendravimą su E. L. telefonu, tačiau jo mušimo faktą neigia.
Tokia kaltinamojo pozicija prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms ir ištirtiems įrodymams ir ją teismas vertina kaip gynybinę.
Tokiu būdu, aukščiau suminėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. M. padarė nukentėjusiajam E. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė. Praeityje jis teistas už smurtavimą prieš svetimą žmogų, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 86-87). BK 27 str. 1 d., prasme jis yra recidyvistas. Baustas jis ir administracine tvarka, tačiau nuobauda negaliojanti (t. 1, b. l. 88-89). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 94) matyti, kad kaltinamasis yra pakaltinamas. Atsižvelgiant į visą tai, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė.
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 46-47) kuriuo prašoma priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 204 eurus 39 centus nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka. Vilniaus teritorinė ligonių kasa savo prašyme ieškinį nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko ir iš kaltinamojo prašo priteisti ieškinyje nurodytą sumą. Ieškinys tenkintinas pilnumoje. Jis įrodytas aukščiau aptartais kaltinamojo kaltę įrodančiais įrodymais bei prie ieškinio pateiktu skaičiavimu (t. 1, b. l. 48-49)(CK 6.280 str., 6.283 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.
Paskirtą bausmę nustatyti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Priteisti iš nuteistojo R. M. 204 (du šimtus keturis) eurus 39 centus Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiojo E. L. gydymo išlaidoms atlyginti. Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333 AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.