Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Byla Nr. ATP-266-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
ATP-266-238/2015
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00715-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
T. Š.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-266-238/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00715-2014-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo T. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimu T. Š. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 1308 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 30 d., 19.10 val. Kėdainių r., Jaunakaimio kaime vairavo V. Š. priklausantį automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,41 promilės girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde (toliau - skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Š. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o nutarime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių, todėl teismas padarė neteisingą išvadą pripažindamas jį kaltu ir nubausdamas. Teismas, tirdamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, jas ištyrė paviršutiniškai, neobjektyviai, tinkamai neaptarė atsiradusių prieštaravimų. Teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie, teismo manymu, grindžia jo kaltę, o į įrodymus, kurie patvirtino jo nekaltumą, nekreipė pakankamo dėmesio. Tai, kad automobilį vairavo V. Š., teisme patvirtino pats V. Š., I. Š. ir R. P.. Visi nurodyti liudytojai teisme buvo įspėti už melagingų parodymų davimą ir jie teisme tikrai sakė tiesą, t. y. davė teisingus parodymus suprasdami, jog jeigu meluos, gali būti patraukti atsakomybėn. Analogiškus parodymus davė ir jo brolis V. Š., kuris patvirtino, kad būtent jis automobilį, padedant liudytojui E. L., nuo Sodų g. 6 pertempė į kitą vietą. Abejoti liudytojų tėvo V. Š., brolio V. Š., I. Š., R. P., E. L. duotais parodymai nėra jokio pagrindo, kadangi jie atitinka kitus byloje esančius objektyvius įrodymus. Tai, kad yra prieštaravimų dėl kitų aplinkybių, negali būti pagrindas pripažinti jį vairavus automobilį. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad dėl T. Š. sumušimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir kad tokių liudytojų, kurie traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl T. Š. sumušimo, parodymus reikia vertinti kritiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo T. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

T. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.

Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų L. D. ir S. R. parodymais, kuriais jie patvirtino, jog atvažiavus juos pasitiko K. A. ir L. M., kurie teigė, kad jie iškvietė policijos pareigūnus, ir trumpai paaiškino, kad į jų kiemą įvažiavo automobilis „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus, svirduliuojantis jų kaimynas T. Š., kuris priėjęs prie jų sukėlė konfliktą. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad T. Š. neneigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, šią aplinkybę patvirtina ir asmens paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodami parodymus teisme, liudytojai K. A. ir L. M. paaiškino, kad automobilį vairavo T. Š., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pažymėtina, kad šie liudytojai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai gali būti šališki ar siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūto pažeidimo padarymu, byloje nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl T. Š. sumušimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šių liudytojų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, tačiau vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti pakankamas pagrindas netikėti šių liudytojų parodymais. Byloje nenustatyta, kad šie liudytojai buvo neblaivūs ir galėtų netiksliai prisiminti įvykio detales. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei savo skunde nurodo apeliantas, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Nutarimas pripažinti T. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą yra pakankamai motyvuotas, o surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas buvo įvertinti tinkamai.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepatikimus vertino liudytojų I. Š. (sutuoktinės), V. Š. (tėvo), V. Š. (brolio), R. P. (draugo) parodymus apie tai, kad automobilį vairavo ne T. Š., o jo tėvas V. Š., kadangi jų suinteresuotumas duoti tokius parodymus, siekiant padėti T. Š. išvengti administracinės atsakomybės, akivaizdus, juos visus sieja giminystės ar draugystės ryšiai. Be to, jų parodymai prieštarauja nuosekliems liudytojų K. A. ir L. M. parodymams, kurie, kaip jau buvo minėta, yra patikimi ir nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Byloje nenustatyta jokių kitų esminių liudytojų prieštaravimų, kadangi jie visi nurodė buvę įvykio vietoje, o tai, kad teismas nusprendė netikėti I. Š., V. Š. (tėvo), V. Š. (brolio), R. P. parodymų ta dalimi, kur jie siekia padėti išvengti T. Š. administracinės atsakomybės, savaime nepaneigia visų kitų jų nurodomų aplinkybių, kurias patvirtina kitų liudytojų parodymai bei bylos medžiaga. Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojai, patvirtinantys, kad jis automobilio nevairavo, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą byloje, todėl tikrai nemelavo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad dėl melagingų parodymų davimo buvo įspėti ir liudytojai, kurie tvirtino, jog automobilį vairavo T. Š., todėl ši aplinkybė savaime nesuponuoja išvados, jog T. Š. naudai liudiję asmenys sakė tiesą. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pašalino esminius prieštaravimus ir tinkamai pagrindė savo išvadas dėl kiekvieno iš liudytojų parodymų vertinimo.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

T. Š. apeliacinio skundo netenkinti, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė