- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1189-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Trečiasis asmuo
- D. V., D. J., V. M. D., M.V.
- Ieškovas
- UAB „Vikrusa“
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Artūras Sebeika
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vikrusa“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-292/2008 pagal ieškovės UAB „Vikrusa“ ieškinį atsakovei Alytaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims D. V., D. J., M.V., V. M. D. dėl apskrities viršininko įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Vikrusa“ prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007-11-05 įsakymą Nr. 33-Ž-2541 „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo išregistravimo“. Nurodė, kad 2000-01-20 tarp šalių buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N33/99-3417, pagal kurią atsakovė ieškovei išnuomojo 0,1500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemė išnuomota 99 metams. Nuomos sutartis įregistruota nekilnojamo turto registre. 2007 m. rugsėjo mėnesį atsakovė ieškovei įteikė raštą, kuriame nurodoma, jog žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2007-10-31. Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas - į nuomojamą žemės sklypą pretendentams atkuriamos nuosavybės teisės į žemę natūra. Ginčijamu Alytaus apskrities viršininko 2007-11-15 įsakymu valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta. Toks žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas nuomos sutartyje nebuvo nenumatytas. Tokio sutarties nutraukimo pagrindo nenumato ir CK 6.564 str., nors įsakyme nurodoma, kad sutartis nutraukiama vadovaujantis CK, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, LR Žemės reformos įstatymu bei LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. CK 6.564 str. numato pagrindus, kuriems esant žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, tačiau tokio pagrindo, kurį nurodė atsakovė, nutraukdama sutartį, CK nenumato. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str. reglamentuoja ne nuomos santykius, o nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką. LR Žemės reformos įstatymas taip pat nereglamentuoja nuomos teisinių santykių. Jis reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260, kuriuo remiasi atsakovė, numatyta, kad ir atkūrus nuosavybės teises į nuomojamus žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutartys pereina žemės savininkams, jeigu šalys nesusitaria kitaip ir jeigu valstybinės žemės nuomos sutartys buvo įregistruotos nekilnojamo turto registre. Žemės nuomos sutartis kaip tik įregistruota registre. Atsakovė ieškovei dėl nuomos sutarties sąlygų vykdymo pretenzijų niekada nereiškė. Ji tvarkingai vykdė sutarties sąlygas. Nutraukdama sutartį prieš terminą, atsakovė grubiai pažeidė norminių aktų reikalavimus ir sutarties sąlygas. Ieškovė, įsisavindama žemės sklypą, įdėjo daug piniginių lėšų, todėl nutraukus sutartį ieškovė dėl atsakovo kaltės patirs didelę turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „Vikrusa“ 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti V. M. D. bei 23,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas byloje nenustatė, kad priimant ieškovo ginčijamą administracinį aktą - apskrities viršininko įsakymą, būtų pažeistos procedūrinės taisyklės. Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.564 str. 2 d.) buvo tinkamai įspėtas apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą (b.l. 8). Ginčijamu individualiu teisės aktu ieškovės teisės taip pat nepažeistos, nes statinių ginčo žemės sklype nėra, ieškovas savo reikalavimų pagrindu taip pat nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė dėl investicijų į žemės sklypą. Teismas sprendime nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas prioritetiškai gina pretendentų teises atkurti turėtą konkretaus nekilnojamo turto nuosavybę. Tokiu būdu, nuomos sutarties buvimas nelaikomas įstatyminiu ribojimu nuosavybės teisių atkūrimui į žemę, atkuriant nuosavybės teises tokia sutartis yra nutraukiama nuomotojo (apskričių viršininkų) iniciatyva. Bylos duomenims, ieškovei išnuomotame sklype 2007-02-12 Alytaus apskrities viršininko sprendimu grąžintas natūra nuosavybėn žemės sklypas tretiesiems asmenims D. V., D. J., M. V. ir V. D.. Ieškovė UAB „Vikrusa“ ir tretieji asmenys nėra laikytini vienodą pirmumo teisę turinčiais asmenimis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme, nes pretendentų interesai nusveria nuomininko interesus. Nuosavybės teisės į žemės sklypą natūra negalėtų būti atkuriamos tik į tokį žemės sklypą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, žemėtvarkos projektuose žemės sklypas nebuvo priskirtas valstybės išperkamai. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymas yra specialus Žemės nuomos įstatymo atžvilgiu. Pastarojo įstatymo 1 str. nurodoma, kad šis įstatymas nustato žemės nuomos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams bei juridiniams asmenims tvarką, reguliuoja žemės nuomotojų ir nuomininkų santykius, t.y. nustato bendruosius žemės nuomos principus ir tvarką. Šio įstatymo 20 str. 3 d. nustato, jog žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu prieš terminą gali būti nutraukta, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį susiję su Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatomis. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. nustato, kad kaimo vietovėje žemė, kuri nuomojama juridiniams asmenims, grąžinama natūra, nutraukiant žemės nuomos sutartis pagal žemės nuomos įstatymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, negalėjo vadovautis 1993-12-23 Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymu Nr. I-354, kuris nuo 2001-07-01 yra netekęs galios (2000-07-18 įstatymas Nr. VIII-1864, LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 51 str. 3 p.). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 4 d. nustato, kad civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos, nepaisant jų atsiradimo momento, toms prievolėms, kurios pasibaigė įsigaliojus šiam kodeksui.
2. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu žemės nuomos teisinius santykius reglamentavo ne Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas, o 1994-04-26 Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas Nr. I-446 ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“ patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“, kurios nustatė, kad ir atkūrus nuosavybės teises, esant tam tikroms sąlygoms, žemės sklypų nuomos sutartys nėra nutraukiamos, o atkūrus nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartis pereina žemės savininkams, jeigu šalys nesusitaria kitaip ir jeigu valstybinės žemės nuomos sutartys buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (Taisyklių 28.2 p.). Analogiškai nuomos santykius reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d.
3. Teismas sprendime nurodė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą natūra negalėtų būti atkurtos tik į tokį žemės sklypą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei. Tačiau apelianto nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą, jog kaip matyti iš bylos duomenų, žemėtvarkos projektuose ginčo žemės sklypas nebuvo priskirtas valstybės išperkamai. Alytaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 33-1126 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai Alytaus rajone“ 30 arų žemės sklypą su gyvenamuoju namu įteisino kaip namų valdą ir 2000-01-20 sutartimi Nr. N33/99-3417 išnuomavo ieškovui, privačioms namų valdoms išdėstyti (sutarties 3 str.). Žemės sklypas buvo išnuomotas 99 metams ir sutartis įregistruota registre. Taigi, išnuomotas 30 arų žemės sklypas, kaip namą valda tapo valstybės išperkama žeme. Kadangi 2002 metais buvo parduotas gyvenamasis namas, esantis 30 arų išnuomotame žemės sklype, ieškovas kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką su prašymu patikslinti sutartį Nr. N33/99-3417. 2002-09-16 šalių buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo patikslinti du sutarties punktai dėl išnuomoto žemės sklypo ploto ir dėl išnuomoto žemės sklypo vertės. Visi kiti sutarties straipsniai liko galioti, išnuomoto žemės sklypo statusas nepasikeitė. Išnuomotam 15 arų žemės sklypui, nustatyta tvarka, buvo suteiktas individualus numeris – (duomenys neskelbtini) . 2006-08-02 Alytaus rajono savivaldybės architekto tarnyba ieškovui išdavė leidimą Nr. 06/54-1 vykdyti statybos darbus žemės sklype. Leidimas buvo išduotas iki 2016-08-02.
4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei kiti įstatymai ir teisės aktai nenustato jokių prioritetų pretendentams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą prieš kitus teisinių santykių dalyvius. Paminėto įstatymo 4 str. 2 d., nustato, kad žemė gražinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei.
5. Nors teismas, priimdamas sprendimą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 11 d. ir nesivadovavo, tačiau atsakovas priimdamas sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį Nr. N33/99-5417 vadovavosi ir šiuo įstatymu. Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 11 d. nereguliuoja teisinių santykių, kylančių dėl žemės, kuri turi išperkamos žemės statusą, todėl šis įstatymas negalėjo būti taikomas nutraukiant žemės nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad sutartis „Dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai“ buvo sudaryta 2000 m. Minėtos sutarties 12 p. nurodyta, kad su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei grąžinimu susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai apsprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1998 m. kovo 24 d. žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymu. Ieškovas ieškinyje teigė, kad sąlyga dėl sutarties nutraukimo sutartyje nenumatyta. Teismas priimdamas sprendimą paaiškino, kad minėtas įstatymas sutarties sudarymo momentu nustatė bendruosius žemės nuomos principus ir tvarką. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu prieš terminą, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį susiję su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatomis. Taigi teismas sprendime pažymėjo, kad jau sutarties sudarymo momentu buvo apspręstas klausimas dėl sutarties nutraukimo. Be to, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis numato, kad jeigu žemė kaimo vietovėje užimta namų valdų (sodybų) sklypų, yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai yra valstybės išperkama. Išnuomotas žemės sklypas neatitinka šiame įstatyme keliamų reikalavimų valstybės išperkamai žemei, kadangi jame nėra statinių bei jis nėra skirtas individualiųjų gyvenamųjų namų statybai. Esant tokiom aplinkybėms, minėta žemė yra priskirta grąžintinai natūra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su apelianto argumentu, jog pirmos instancijos teismas spręsdamas ginčą nepagrįstai pritaikė Žemės nuomos įstatymą, kuris nuo 2001-07-01 yra netekęs galios. Tačiau tretieji asmenys nesutinka, kad šis pažeidimas yra pagrindas naikinti priimtą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi sprendimo motyvų ir juose cituotų normų turinys visiškai atitinka galiojantį norminį reglamentavimą - Žemės įstatymo 9 str. 11 d., Žemės reformos įstatymo 16 str. 2 d., juolab, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad ginčo sklype apeliantas neturi jokių nuosavybės teise jam priklausančių statinių, t. y. sklypas yra visiškai tuščias ir nenaudojamas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatas teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį po nuosavybės teisių atkūrimo pereina naujam žemės savininkui tik su sąlyga, kad sklypas yra naudojamas, t. y. jis užstatytas asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Kadangi apeliantas neturi ginčo sklype jam priklausančių statinių, toks žemės sklypas pastarajam gali būti išnuomotas tik aukciono būdu (CK 6.551 str. 1 d.), išskyrus Žemės įstatymo 9 str. 11 d. ir Žemės reformos įstatymo 16 str. 2 d. numatytą išimtį, kuomet sklypas nuomojamas be aukciono iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepaisant to, ar ši sąlyga numatyta nuomos sutartyje ar ne. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardinti sklypai priskiriami valstybės išperkamiems sklypams tuomet, kai šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Alytaus apskrities viršininko 1999-12-31 įsakymu Nr. 33-1401 buvo patvirtintas Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą M. V. buvo suprojektuotas 1,09 ha žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, projektinis Nr. 228-9. Alytaus apskrities viršininko 1999-12-31 įsakymas Nr. 33-1401 dėl Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo nenuginčytas ir galiojantis. Sklypo suprojektavimas 1999 metais nuosavybės teisių atkūrimui konkrečiam asmeniui leidžia daryti išvadą, kad J. R. iki nacionalizacijos valdyta žemė ir į jos ribas patenkantis ginčo žemės sklypas nėra priskiriami prie valstybės išperkamos žemės ir nepatenka į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nurodytų sklypų tarpą, o Alytaus apskrities viršininko 1999-12-31 įsakymu Nr. 33-1401 patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas suponuoja M. V. teisę reikalauti bei Alytaus apskrities viršininko pareigą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą bei projekte suformuotą žemės sklypą Nr. 228-9. Ši teisė ir pareiga buvo realizuota 2007-02-12 priėmus Alytaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. Nr. S-33-22983. Šis sprendimas taip pat yra galiojantis ir nenuginčytas. Taip pat tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymai nenumato pretendentų į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą prioritetinės teisių gynybos. Žemės reformos įstatymo 2 str., apibrėžiantis žemės reformos tikslus, eilės tvarka išdėsto, kam skiriamas prioritetas žemės reformos metu. To paties įstatymo 5 str., 10 str. 1 d., 16 str. 1 ir 2 d., Žemės įstatymo 9 str. 11 d., Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 p. įtvirtintos nuostatos, kad sklypų perleidimo (nuomos) kitiems asmenims klausimas sprendžiamas tik po to, kai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).
Nagrinėjamojoje byloje kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, o apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, jog 2000 m. sausio 20 d. šalys sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui 99 metams 0,3000 ha ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2000 m. birželio 12 d. atsakovo įsakymu Nr. 33-679 ieškovui išnuomotas žemės sklypas buvo padalintas suformuojant du atskirus 0,1500 ha ploto žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Ieškovui pardavus sklype (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, 2002 m. rugsėjo 12 d. atsakovas priėmė įsakymą, kuriuo nutraukė minėtą žemės nuomos sutartį 0,1500 ha ploto dalyje adresu (duomenys neskelbtini) , o 2002 m. rugsėjo 16 d. sudarė su ieškovu susitarimą, kuriuo patikslino žemės nuomos sutartį sumažinant išnuomoto žemės sklypo plotą iki 0,1500 ha ir pakeičiant adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) . Tokiu būdu šalys šiuo susitarimu pakeitė 2000 m. sausio 20 d. sudarytos žemės nuomos sutarties dalyką, t.y. atsakovas toliau nuomojo ieškovui naujai suformuotą 0,1500 ha ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (CK 6.546 straipsnis). 2007 m. rugpjūčio 29 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalimi į ieškovui išnuomotą sklypą pretendentams atkuriamos nuosavybės teisės natūra, todėl remiantis CK 6.564 straipsniu nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2007 m. spalio 31 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuosavybės teisės pretendentams į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos 2007 m. vasario 12 d. priimtais atsakovo sprendimais. Kolegija pažymi, jog šie administraciniai aktai nėra nuginčyti, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant šią bylą negali būti kvestionuojamas. 2000 m. sausio 20 d. su ieškovu sudarytą žemės nuomos sutartį atsakovas nutraukė prieš terminą 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu, kurį ieškiniu ieškovas ir prašo pripažinti negaliojančiu. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas žemės nuomos sutartį su ieškovu prieš terminą nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu atvejai nustatyti CK 6.564 straipsnyje. Jame sakoma, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta ne tik CK 6.564 straipsnyje, bet ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo grindė Žemės nuomos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi nustatančia, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą nepagrįstai taikė Žemės nuomos įstatymą, nes šis įstatymas nuo 2001-07-01 yra netekęs galios. Tačiau dėl šio pažeidimo byla nėra išspręsta neteisingai, nes minėtos Žemės nuomos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustojus galioti šiam įstatymui, buvo perkeltos į Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį, nustatančią, kad neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams, kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius – kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kaip matyti iš šalių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, joje minėta sąlyga nenustatyta. Todėl atsakovui priėmus sprendimus atkurti pretendentams nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, atsirado Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas nutraukti su ieškovu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. Kolegija taip pat nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatų, nustatančių, jog grąžinus žemę natūra, teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, taikymo. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį, atkūrus nuosavybės natūra, pereina žemės savininkui tik tuo atveju, jeigu žemės sklypą fiziniai ar juridiniai asmenys naudoja nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių eksploatacijai. Byloje nėra duomenų, jog ginčo žemės sklype yra apeliantui priklausančių pastatų ar statinių. Todėl, atkūrus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą natūra, teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį žemės savininkams neperėjo. Apeliaciniame skunde taip pat be pagrindo teigiama, jog ginčo žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Ginčo žemės sklypas šių sąlygų neatitinka, nes Alytaus apskrities viršininko 1999-12-31 įsakymu Nr. 33-1401 patvirtintame Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė. Šis administracinis teisės aktas kaip ir minėti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į ginčo žemės sklypą nėra nuginčytas.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 328, 330 straipsniai). Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš ieškovo priteistinos trečiųjų asmenų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sumokėjo tretysis asmuo V. M. D. (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vikrusa“ trečiajam asmeniui V. M. D. 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.