Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl buto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise patvirtinimo, suinteresuotas asmuo – V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime taip pat nurodyta, kad ji ir P. L., sudarydami santuoką, siekė įteisinti tarpusavio santykius, o ne sukurti turtinių santykių bendrumą. P. L. O. K. buto įsigijimui neskyrė jokių savo asmeninių lėšų, neprisidėjo prie buto išlaikymo, neįgyvendino jokių su nuosavybe susijusių teisių. P. L. santuokos metu taip pat įgijo bei turėjo daug savo turto (namą ir kt.). Sutuoktiniai bendro ūkio nevedė, butu nuo 1980 metų (12 metų prieš įsigyjant šį butą iki pat dabar) O. K. naudojosi kaip vienintelė savininkė, jame gyveno su vaikais bei leido gyventi savo vaikams ir anūkams. P. L. turėjo savo namus, nei jam nei jo vaikams niekada nebuvo pareikio gyventi šiame bute, bendrų vaikų pareiškėja su P. L. neturi. Pareiškėjos teigimu, P. L. nereiškė pretenzijų į pareiškėjai priklausantį butą ar jo dalį – tą patvirtina ir 2005 metais P. L. sudarytas testamentas, kuriame jis detalizavo visą savo turtą ir nurodė, jog jį palieka savo vaikams. Testamente P. L. pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nenurodė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. K. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino aplinkybes, analogiškas nurodytoms pareiškime.

Suinteresuotas asmuo V. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas, kuriame jis nurodė, jog pareiškėjos pareiškimui jis neprieštarauja, prašo jį tenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Tiek buto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020; 2018-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 9 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad už perkamą gyvenamą namą, butą turėjo būti atsiskaitoma Lietuvoje galiojančiais pinigais, konvertuojama valiuta, valstybės išmokomis (investiciniais čekiais) bei tikslinėmis kompensacijomis. Pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį, investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Iš bylos duomenų matyti, kad santuoką O. K. ir P. L. sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Butą, esantį (duomenys neskelbtini), O. K. įsigijo pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5325 1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374 pagrindu (b. l. 17-18, 14). Šis butas buvo suteiktas naudotis O. K. ir jos (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. K. šeimai (b. l. 11), jame O. K. deklaravo gyvenamą vietą laikotarpiu nuo 1983 m. rugpjūčio 17 d. iki 1999 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 6) ir mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (b. l. 19-20, 21, 22-24, 25-26).

Pareiškėjos paaiškinimas, kartu su pareiškimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį (b. l. 5), 1991 m. gruodžio 10 d. pareiškimas (b. l. 10), susitarimas (b. l. 11), gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas (b. l. 12-13), sutartis (b. l. 17-18), mokėjimo pranešimas (b. l. 9) - patvirtina, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja O. K. įsigijo už asmenines, iki santuokos su P. L. sudarymo, įgytas lėšas.

Pareiškėjos O. K. ir jos sutuoktinio P. L. pasirašytas susitarimas (b. l. 27) patvirtina, kad, įsigydama butą, adresu (duomenys neskelbtini), O. K. aiškiai išreiškė savo valią šį butą pirkti asmeninėn nuosavybėn, su kuo sutiko ir jos sutuoktinis. Pažymėtina ir tai, kad 2005 m. vasario 14 d. sudarytu testamentu (b. l. 33) P. L. visą savo turtą paliko sūnui V. L., kuriam, po tėvo P. L. mirties priėmus mirusiojo palikimą, buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b. l. 30, 31, 32, 68-70), tačiau paveldimo turto sąraše pareiškėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nenurodytas. P. L. turtą po jo mirties paveldėjęs V. L. pretenzijų į pareiškėjai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškia, jo teismui pateiktame atsiliepime nurodyta, jog jis neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų tenkinamas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimas patvirtina, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja O. K. įsigijo už savo asmenines lėšas (priešingų, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta, ši aplinkybė laikytina įrodyta), ji aiškiai išreiškė valią šį butą už asmenines lėšas įgyti savo asmeninėn nuosavybėn, šiuo klausimu su P. L. sudarė susitarimą, todėl teismas daro išvadą, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija šiuo konkrečiu atveju buvo paneigta, ir nustatytina, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), O. K. įgijo už savo asmeninės lėšas ir šis butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su pareiškėjos galimybe gauti nuosavybės teisės liudijimą ir disponuoti jai priklausančiu turtu, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo už savo asmeninės lėšas ir šis butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti nuosavybės teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.