- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2-1047-1193/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10404-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Blaževič-Mackevič
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- M. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovui M. T. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui M. T., kuriame prašė priteisti iš atsakovo 2 900,03 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (žr. dokumentą Nr. duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje nurodė, kad patikslintame ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas dėl ginčo įrangos kainų, todėl padidino ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 3 091,94 Eur žalos atlyginimo, bet ne 2 900,03 Eur. Ieškovas patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
1.1. Ieškovas kartu su atsakovu ir J. B. bei V. K. nuo 2021 m. kovo mėn. vystė „YouTube“ puslapyje esantį kanalą „Radio 97“. Aptariamo kanalo studija įsikūrė nuomojamame kotedže, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas per laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėn. už savo nuosavas lėšas įsigijo kanalo darbui būtiną ginčo įrangą, kurios bendra vertė – 2 900,03 Eur (vėliau teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje nurodė, kad patikslintame ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas dėl ginčo įrangos kainų, nurodydamas, jog įrangos vertė – 3 091,94 Eur), t. y.: video pultą; mikrofoną; stabilizatorių; šviesas; foto skėčius; šviesų stovus; ausinių prailgintuvą; mikrofono kabelį; akustinį poroloną; akustinį kabelį; monitoriaus ausinukus; mikrofono kabelį; maršrutizatorių; klaviatūrą; „HDMI“ kabelį; aerozolį ekranui valyti; optikos valymo pieštuką; kameros priežiūros rinkinį; kameros stovą; kamerą; išorinis diską; USB atmintinę; fono uždangalą. Po to, kai į šį medijų projektą buvo įdėtas atitinkamas kiekis ieškovo pinigų, darbo, intelektinės nuosavybės ir ieškovo lėšomis įgytos ginčo įrangos, aptariamas kanalas tapo pelningas. Atsakovas gyveno tame pačiame kotedže, kuriame buvo įsikūrusi kanalo studija, ir dirbo šioje studijoje kanalo vedėju. Aptariama ginčo įranga kartu su visais įsigijimo čekiais, dokumentais buvo laikoma studijoje, įsikūrusioje kotedže pirmiau nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir patikėta kanalo vedėjui atsakovui valdyti bendrais kanalo dalyvių, be kita ko ieškovo, interesais. Taigi atsakovas iš pradžių teisėtai valdė jam patikėtą ginčo įrangą.
1.2. Tačiau atsakovas 2021 m. birželio 27 d. vienašališkai nutraukė bendradarbiavimą su ieškovu, išsikraustė iš pirmiau nurodyto nuomojamojo kotedžo ir neteisėtai pasiėmė bei pasisavino ieškovui nuosavybės teise priklausančią ginčo įrangą kartu su visais jos įsigijimo dokumentais, taip pat apribojo visiems dalyviams prieigą prie kanalo, pakeitė prisijungimo slaptažodį ir pasislėpė. Todėl nei ieškovas, nei J. B. ar V. K. nuo 2021 m. birželio 27 d. negali prisijungti prie kanalo „Radio 97“.
1.3. Atsakovas elektroninio susirašinėjimo metu patvirtino, kad visa ginčo įranga yra pas jį ir jis ją grąžins, tačiau to nepadarė ir negrąžino ieškovui įrangos. V. K. susirašinėdamas su atsakovu nurodė, kad būtent ieškovas pirko ginčo įrangą, todėl atsakovas turi grąžinti ieškovui įrangą. Nepaisant to, atsakovas negrąžino ieškovui įrangos ir neatsako į skambučius bei žinutes. Dėl nurodytų priežasčių ginčo įrangos valdymas tapo neteisėtu. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, pasisavinus ieškovui priklausančią ginčo įrangą, kurios bendra vertė – 2 900,03 Eur (vėliau kaip minėta teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje patikslino, kad įrangos vertė – 3 091,94 Eur), ieškovas patyrė tokio pat dydžio turtinę žalą. Ieškovas 2022 metais kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu dėl pasisavintos įrangos, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas 2022 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. T. atsiliepime į ieškinį nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas grindžia savo poziciją tokiais atsikirtimais (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)):
2.1. Atsakovas 2020 m. liepos 21 d. sukūrė „Radio 97“, o 2020 m. spalio 10 d. sukūrė „YouTube“ kanalą „Radio 97“. Atsakovas tik 2021 m. sausio 2 d. susipažino su J. B., o su ieškovu susipažino 2021 m. kovo 1 d., kuomet ieškovas parašė atsakovui žinutę per „Telegram“. Todėl ieškinyje nurodyti asmenys negalėjo 2021 m. kovo mėn. pradėti vystyti kanalo, nes jis jau buvo vystomas nuo 2020 metų. Studija „Radio 97“ nuo 2021 m. balandžio 12 d. veikė adresu (duomenys neskelbtini), pagal nuomotojo J. S. ir nuomininkės V. K. sudarytą patalpų nuomos sutartį. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad po to, kai į šį medijų projektą buvo įdėtas atitinkamas kiekis ieškovo pinigų, darbo, intelektinės nuosavybės ir ieškovo lėšomis įgytos ginčo įrangos, aptariamas kanalas tapo pelningas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis savo asmeninėmis lėšomis investavo į medijų projekto vystymą, jog kanalas tapo pelningas, nepateikė jo mokėjimų faktų patvirtinančių dokumentų, o remiasi tik elektroniniu susirašinėjimu tarp atsakovo ir V. K., kuriame nurodytas įsigytos įrangos sąrašas ir įsigijimo dokumentai. Aptariamas elektroninis susirašinėjimas niekaip nepatvirtina fakto, kad ginčo įranga nuosavybės teise priklauso ieškovui, jog būtent ieškovas įsigijo ginčo įrangą. Atsakovas nuo ieškovo ar kitų asmenų nesislėpė. Jis savo asmeninėmis lėšomis pirko įrangą ir turi visus įrangos pirkimo faktą patvirtinančius čekius.
2.2. Elektroniniame susirašinėjime esantis atsakovo pasiūlymas perleisti įrangą susijęs su atsakovo siekiu nutraukti visus santykius su ieškovu ir kitais asmenimis, nes ieškovas pradėjo grasinti atsakovui susidorojimu, ėmėsi veiksmų, kurie kenkė atsakovo, kaip Baltarusijos opozicijos atstovui ir aktyviam Baltarusijos režimo kritikui, saugumui. Tokiu būdu atsakovas siekė geruoju nutraukti bendradarbiavimą su ieškovu ir kitais asmenimis. Tačiau toks atsakovo pasiūlymas perleisti įrangą niekaip nepatvirtina fakto, kad įranga įgyta ieškovo lėšomis ir priklauso ieškovui nuosavybės teise. Atsakovas yra teisėtas ginčo įrangos savininkas, valdytojas, kol neįrodyta priešingai, o įrangos valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai.
2.3. Ieškovas neįrodė atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo tariami neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis negrąžino ieškovui ginčo įrangos neva kaip teisėtam įrangos savininkui. Tačiau atsakovas neprivalo grąžinti įrangos, nes ji nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atitinkamai atsakovas neperduodamas jam nuosavybes teise priklausančių daiktų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti ginčo įranga objektyviai nėra ir negali būti vertinama kaip ieškovo žala, nes atsakovo disponavimas įranga nelėmė nei ieškovo turto netekimo, nei praradimo. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo teigti taip pat ir apie priežastinio ryšio ar kaltės egzistavimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos šalims atstovauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys (advokatai), siekdamas geriau ir išsamiau parengti civilinę bylą nagrinėti iš esmės, 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu; įpareigojo ieškovą pateikti dubliką, o atsakovą – tripliką.
Šalies argumentai
4. Ieškovas D. S. pateikė teismui dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinį, taip pat apklausti byloje liudytojus V. K. ir J. B. (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas dublike papildomai nurodo:
4.1. Atsakovas tik bando nukreipti teismo dėmesį į nereikšmingas aplinkybes, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog: kanalas tapo pelningu; ieškovas neatliko tam tikrų procesinių veiksmų baudžiamajame procese.
4.2. Pats atsakovas elektroniniame susirašinėjime neneigia visos ginčo įrangos įsigijimo ieškovo lėšomis fakto bei įrangos kainų. Priešingai, atsakovas susirašinėjime sutiko ir netgi pasižadėjo grąžinti ginčo įrangą, tik norėjo išsiaiškinti, ar gražinti ją ieškovui ar V. K. Tačiau V. K. susirašinėjime nurodė atsakovui grąžinti ginčo įrangą būtent ieškovui, nes ne V. K., bet ieškovas pirko įrangą. Susirašinėjime aiškiai matosi atsakovo nesąžiningumas ir bandymas „išsisukti“ nuo pirmiau nurodyto savo įsipareigojimo įvykdymo. Iš aptariamo elektroninio susirašinėjimo aiškiai matyti, kad atsakovas puikiai žino, jog būtent ieškovas savo lėšomis nupirko įrangą ir atsakovas privalo grąžinti ją būtent ieškovui. Susirašinėjime atsakovas patvirtino, kad visa įranga yra pas jį, ir jis ją atiduos, tačiau iki šiol to nepadarė ir negrąžino ieškovui įrangos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas M. T. pateikė teismui tripliką, kuriame prašo atmesti ieškinį (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas triplike papildomai nurodo:
5.1. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovo teiginiais, kad jis per laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėn. už savo nuosavas lėšas įsigijo įrangą, t. y. atsakovas sutinka, jog ieškovas nupirko tik dalį ginčo įrangos – sumokėjo 255 Eur už garso izoliacijos piramides ir siuntimą. Vis dėlto byloje pateikta tik sąskaita faktūra už šių prekių įsigijimą, todėl, ieškovas turėtų pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, mokėjimo pavedimą, čekį ar kt. Visą likusią ginčo įrangą savo lėšomis įsigijo atsakovas.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad atsakovas pasižadėjo grąžinti ginčo įrangą. Atsakovas neneigia galimybės grąžinti įrangą ieškovui, bet tik tą dalį, kurią ieškovas pirko, t. y. garso izoliacijos piramides už 255 Eur. Likusią ginčo įrangą pirko atsakovas. Atsakovas pateikė V. K. visos įrangos sąrašą, nes taip norėjo parodyti kurią jis pirko rangą, o kurią – ieškovas. Įrangą, kurią pirko atsakovas, galimai buvo pasiryžęs parduoti. Tai patvirtino ir ieškovas duodamas parodymus policijai, kur užsiminė apie įrangos išpirkimo galimybę (nutarimo 2 lapas). Tai reiškia, kad ieškovas policijoje duodamas parodymus patvirtino faktą, jog atsakovas pirko įrangą ir ji nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, bet atsakovui. Neaišku kuo remiantis ieškovas tvirtina, kad iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo aiškiai matyti, jog atsakovas puikiai žino, kad būtent ieškovas savo lėšomis nupirko visą ginčo įrangą. Priešingai negu teigia ieškovas, iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas pirko įrangą. V. K. nedalyvavo įrangos pirkimo–pardavimo sandoryje, todėl negali žinoti kas yra įrangos pirkėjas ir savininkas. Reikalavimas grąžinti visą įrangą ieškovui yra neteisėtas, nes įranga, išskyrus garso izoliacijos piramides, nuosavybės teise priklauso atsakovui.
5.3. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas slepiasi, neatsako į jo skambučius ir žinutes, yra nepagrįsti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo pastangas susisiekti su atsakovu.
5.4. Nuo 2020 metų iki šiol domeno „Radio 97“ turėtojas bei „YouTube“ kanalo registruotojas yra atsakovas, todėl jis ir naudojosi šiuo kanalu, sukūrė prisijungimo slaptažodį. Ieškovas nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl negalėjimo jungtis prie „YouTube“ kanalo, nes jokių susitarimų, leidžiančių kitiems asmenims naudotis kanalu, tarp bylos šalių nebuvo sudaryta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi: tenkino ieškovo prašymą apklausti liudytojus V. K. ir J. B. (žr. aptariamos teismo nutarties 5 punktą); išaiškino bylos šalims įrodinėjimo pareigą ir pasiūlė pateikti įrodymus, taip pat įpareigojo bylos šalis pateikti nutartyje nurodytus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus (žr. aptariamos teismo nutarties 8–11 punktus).
Atsiliepimas
7. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. parduotuvėse „Tamsta Profesionalas“ ir „Fotofoto“, taip pat 2021 m. birželio 5 d. parduotuvėje „Senukai“ ir 2021 m. birželio 8 d. parduotuvėje „Fotofoto“ pirko ginčo įrangą ir atsiskaitydavo už ją grynaisiais pinigais. Viename iš mokėjimo dokumentų nurodyta lojalumo kortelė priklauso atsakovui (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
8. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžiuose palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ir jo atstovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje nurodė, kad nebepalaiko savo prašymo apklausti byloje liudytoju J. B.. Taip pat pažymėjo, kad nereiškia vindikacinio reikalavimo ir neprašo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią ginčo įrangą, nes ji, įvertinus jos pobūdį ir praėjus tokiam laiko tarpui, yra nuvertėjusi ir neaišku kokios būklės. Pažymėjo, kad visa ginčo įranga, kuri yra nurodyta patikslintame ieškinyje, yra ta pati, kuri nurodyta kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame akte, jos kainos taip pat nurodytos akte (žr. aktą 1 t., e. b. l. 111–167).
Atsiliepimas
9. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus atsikirtimus, prašė atmesti ieškinį ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovo pasirinkto teisės gynimo būdo, bylos nagrinėjimo ribų, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
10. Teismas pirmiausia pažymi, kad teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai koreliuoja su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Taigi asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra turi pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos teisės gynimo būdo.
11. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas aiškiai pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – priteisti iš atsakovo 3 091,94 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas visuose savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir teismo posėdžiuose nuosekliai teigė ir įrodinėjo, jog prašomą priteisti žalą jis patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovas be ieškovo leidimo iš ieškovo nuomojamo namo-kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmė ieškovui nuosavybės teise priklausančią ginčo įrangą, kurios vertė – 3 091,94 Eur (ginčo įrangos sąrašas bus detaliai nurodytas toliau šiame sprendime), kartu su visais jos įsigijimo dokumentais (kvitais ir kt.), neteisėtai užvaldė įrangą, o ieškovui pareikalavus grąžinti aptariamą įrangą, jos negrąžino, todėl ieškovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 3 091,94 Eur dydžio turtinę žalą, lygią ginčo įrangos vertei. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad nereiškia vindikacinio reikalavimo ir neprašo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią ginčo įrangą, nes ji, įvertinus jos pobūdį ir praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (atsakovas neteisėtai paėmė ginčo įrangą 2021 m. birželio 27 d.), yra nuvertėjusi ir neaišku kokios būklės.
12. Taigi ieškovas prašo taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę. Todėl bylai aktualios CK nuostatos, kuriose reglamentuota civilinės atsakomybė ir jai kilti būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245–6.249, 6.263 straipsniai).
13. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
14. Taigi civilinė atsakomybė – tai vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai turtinė prievolė atsiranda esant civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
15. Pažymėtina, jog tam, kad asmeniui galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. turi būti nustatyti jo neteisėti veiksmai, kaltė (išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės), žala (nuostoliai) ir jos dydis, taip pat neteisėtus veiksmus ir žalą (nuostolius) siejantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš pirmiau nurodytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Akcentuotina, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, jog kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas toliau šiame sprendime pasisakys, ar byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti: atsakovo neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys ir kaltė; nuostoliai (žala) ir jų dydis.
Dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo
17. Asmens veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
18. Akcentuotina, kad šioje konkrečioje byloje, įvertinus bylos pobūdį ir dalyką, sprendžiant ar yra pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga, būtina atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėti atsakovo veiksmai, būtina be kita ko išsiaiškinti, ar: ieškovas turėjo nuosavybės teisę į ginčo įrangą iki ją užvaldant atsakovui; įrangos valdymo teisę ieškovas prarado be savo valios ir atsakovas neteisėtai užvaldė ginčo įrangą.
19. Pagal CK 4.37 straipsnį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi savininko teisė valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ar juo disponuoti gali būti apribota arba jis gali būti paimamas iš savininko prieš jo valią tik įstatymais nustatytu atveju ir tvarka.
20. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šioje konkrečioje byloje pirmiausia pažymi, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 86 punktą ir kt.).
21. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi be kita ko šiomis priemonėmis: šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis ir kt. (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
22. Taigi vien tik faktas, kad ginčo įranga ir jos įsigijimo kvitai šiuo metu yra pas atsakovą, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, visų byloje esančių įrodymų visetą, savaime nereiškia, jog atsakovas yra ginčo įrangos savininkas ir teisėtai valdo įrangą. Šioje byloje itin svarbu įvertinti visų byloje esančių įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku šioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad asmuo yra teisėtas daiktų savininkas, valdytojas, kol neįrodyta priešingai, o daiktų valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Tačiau teismas pritaria taip pat ir ieškovo argumentams, kad jis įrodė, jog būtent ieškovas, bet ne atsakovas, yra visos ginčo įrangos savininkas ir atsakovas nesąžiningai valdo įrangą dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžiuose viseto nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad ieškovas D. S. su atsakovu M. T. susipažino 2021 metų kovo mėn., kuomet ieškovas gyveno Lietuvoje, o atsakovas – Lenkijoje, Varšuvoje. Tuo metu atsakovo vardu jau veikė internetinis radijas „Radio 97“. Byloje taip pat nėra ginčo, kad aptariamas „Radio 97“ yra „YouTube“ puslapyje esantis kanalas (toliau – ir kanalas, kanalas „Radio 97“), kurio tikslas yra kovoti su „Lukašenkos režimu“ (žr., pavyzdžiui, 2 t., e. b. l. 13–14 ir dokumentų vertimus: 1 t., e. b. l. 31–32). Byloje taip pat nėra ginčo, kad po bylos šalių pažinties atsakovas ieškovo kvietimu atvyko gyventi į Lietuvą, Vilnių ir aptariamo kanalo studija nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. birželio 27 d. buvo įsikūrusi ir veikė nuomojamame name-kotedže, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal nuomotojo J. S. ir V. K. vardu pasirašytą 2021 m. balandžio 12 d. patalpų nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis) (žr. nuomos sutartį: 2 t., e. b. l. 16–23). Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas gyveno tame pačiame pirmiau nurodytame name-kotedže, kuriame buvo įsikūrusi kanalo studija, ir dirbo šioje studijoje kanalo „Radio 97“ vedėju. Byloje taip pat nėra ginčo, kad visa ginčo įranga įgyta kanalui „Radio 97“ dirbti, kanalo studijai įrengti, taip pat nėra ginčo, jog visa ginčo įranga kartu su visais jos įsigijimo dokumentais (kvitais ir kt.) buvo laikomi pirmiau nurodytame name-kotedže, esančiame (duomenys neskelbtini).
24. Ieškovas ir jo atstovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje pasisakydami dėl ginčo įrangos ir jos kainų bei įsigijimo dokumentų, nurodė, kad patikslintame ieškinyje: 1) Nr. 1 nurodytas „video pultas“ yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 1, t. y. „vaizdo valdymo pultas Blackmagic Atem Mini Extreme.“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 1 025 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 49; 2) Nr. 2 nurodytas mikrofonas yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 2, t. y. mikrofonas „Shure SM7B“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 390 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 50; 3) Nr. 3 nurodytas stabilizatorius yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 3, t. y. stabilizatorius „DJI O. M. 4“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 148 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 47; 4) Nr. 4 nurodytos šviesos (2 vnt.) yra tos pačios, kurios nurodytas akto lentelėje ir pažymėtos numeriu 4, t. y. „šviesa Godox SL60W“ – 2 vnt., ir jų kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 248 Eur, o jų įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 49; 5) Nr. 5 nurodyti foto skėčiai, yra tie patys du foto skėčiai, kurie nurodyti akto lentelėje ir pažymėti numeriu 5, t. y. foto skėčiai „Godox UB004“, ir jų kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 26 Eur, o jų įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 49; 6) Nr. 6 nurodytas šviesų stovas, yra tas pats stovas, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 6, t. y. „Godox 260T“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 21 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 49; 7) Nr. 7 nurodytas šviesų stovas, yra tas pats stovas, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 7, t. y. „Elfo SJ220“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 30 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 49; 8) Nr. 8 nurodytas ausinių prailgintuvas yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 8, t. y. ausinių stiprintuvas „Omnitronic LH-030“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 39 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 50; 9) Nr. 9 nurodytas 5 metrų mikrofono kabelis yra tas pats kabelis, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 9, t. y. mikrofono laidas „Cordial CPM 5 FM“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 17,50 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 50; 10) Nr. 10 nurodytas akustinis porolonas yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje (18 vnt.) ir pažymėtas numeriu 10, ir jo kaina yra akte nurodyta kaina: 255,81 Eur, bet ne patikslintame ieškinyje nurodyta kaina: 55,81 Eur, todėl, anot ieškovo atstovo, patikslintame ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas, iš tikrųjų ieškovas prašo priteisti 255,81 Eur, bet ne 55,81 Eur (aptariamo porolono įsigijimo PVM sąskaita faktūra yra byloje: 1 t., e. b. l. 46) (akcentuotina, kad atsakovas sutinka dėl 255,81 Eur žalos atlyginimo, kuri lygi aptariamo porolono vertei, priteisimo iš atsakovo); 11) Nr. 11 nurodytas akustinis kabelis yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 11, t. y. 1,5 metro akustinis laidas „Cordial VV“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 10,50 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 50; 12) Nr. 12 nurodyti monitoriaus ausinukai, yra tos pačios ausinės (2 vnt.), kurios nurodytas akto lentelėje ir pažymėtos numeriu 12, t. y. „Shure“, ir jų kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 196 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 50; 13) Nr. 13 nurodytas laidas yra tas pats 10 metrų laidas, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 13, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 41 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 50; 14) Nr. 14 nurodytas maršrutizatorius yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 14, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 39,99 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 48; 15) Nr. 15 nurodyta klaviatūra yra ta pati, kuri nurodyta akto lentelėje ir pažymėta numeriu 15, ir jos kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 20,49 Eur, o jos įsigijimo dokumentai neišlikę; 16) Nr. 16 nurodytas 5 metrų laidas yra tas pats, kuris nurodyta akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 16, t. y. „HDMI laidas G. P.“ ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 12,99 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 48; 17) Nr. 17 nurodytas aerozolis yra tas pats, kuris nurodyta akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 17, tačiau jo kaina yra akte nurodyta kaina: 4,90 Eur, bet ne patikslintame ieškinyje nurodyta kaina: 12,99 Eur, todėl, anot ieškovo atstovo, patikslintame ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas, iš tikrųjų ieškovas prašo priteisti 4,90 Eur, bet ne 12,99 Eur, o jo įsigijimo dokumentai neišlikę; 18) Nr. 18 nurodytas optikos pieštukas yra tas pats, kuris nurodyta akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 18, t. y. pieštukas „Hama 13 mm Classic“ ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 7,49 Eur, o jo įsigijimo dokumentas neišlikęs; 19) Nr. 19 nurodytas kameros priežiūros rinkinys tai yra tas pats, kuris nurodyta akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 20, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 5,90 Eur, o jo įsigijimo dokumentas neišlikęs; 20) Nr. 20 nurodytas kameros stovas yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 21, t. y. du kameros laikikliai „Velbon EX-640“, ir jų kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 106 Eur, o jų įsigijimo dokumentas neišlikęs; 21) Nr. 21 nurodyta kamera yra ta pati, kuri nurodyta akto lentelėje ir pažymėta numeriu 22, t. y. kamera „P. L. G80“, ir jos kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 270 Eur, o ją ieškovas pirko pagal skelbimą Vilniuje iš privataus asmens, todėl nėra jos įsigijimo dokumentų; 22) Nr. 22 nurodytas išorinis diskas yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 23, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 79,99 Eur, o jo įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 48; 23) Nr. 23 nurodyta USB atmintinė yra tas pati, kuri nurodytas akto lentelėje ir pažymėta numeriu 24, t. y. dvi atminties kortelės, ir jų kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 36,38 Eur, o jų įsigijimo dokumentas yra byloje: 1 t., e. b. l. 48; 24) Nr. 24 nurodytas fono uždangalas tai yra tas pats, kuris nurodytas akto lentelėje ir pažymėtas numeriu 25, t. y. „fonas Chroma key G. S.“, ir jo kaina yra ta pati kaina, kuri nurodyta akte, t. y. 60 Eur, o jo įsigijimo dokumentai neišlikę.
25. Taigi ieškovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje nurodė, kad patikslintame ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas dėl ginčo įrangos kainų, todėl padidino ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 3 091,94 Eur žalos atlyginimo, bet ne 2 900,03 Eur (2 900,03 Eur + 200 Eur – 8,09 Eur = 3 091,94 Eur). Atsakovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje sutiko, kad patikslintame ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas, neprašė skirti papildomo laiko atsiliepimui pateikti, taip pat, kaip jau minėta, sutiko atlyginti ieškovui 255,81 Eur dydžio žalą, kuri lygi pirmiau nurodyto akustinio porolono vertei (žr. kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pateikto turto aprašymo akto ir jo vertimo į lietuvių kalbą lentelės 10 punktą: 1 t., e. b. l. 13–50, 111–167). Kitaip tariant, atsakovas iš ieškovo prašomos priteisti 3 091,94 Eur dydžio žalos atlyginimo sumos sutinka su ieškovo reikalavimu dėl 255,81 Eur priteisimo iš atsakovo ir nesutinku su ieškovo reikalavimu dėl likusios sumos, t. y. 2 836,13 Eur (3 091,94 Eur – 255,81 Eur = 2 836,13 Eur), priteisimo ieškovui iš atsakovo.
26. Byloje nėra ginčo, kad visa ginčo įranga, kuri nurodyta patikslintame ieškinyje, yra ta pati įranga, kuri nurodyta byloje esančiame turto aprašymo akte (toliau – ir aktas) (žr. kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pateiktą turto aprašymo aktą ir jo vertimą į lietuvių kalbą: 1 t., e. b. l. 13–50, 111–167). Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas sudarė aptariamą aktą, fotografavo jame esančią įrangą ir akte esančius dokumentus bei susirašinėdamas su liudytoju V. K. susirašinėjime išsiuntė V. K. būtent šį aktą (žr. kartu su patikslintu ieškiniu pateiktus: elektroninį susirašinėjimą ir jo vertimą: 1 t., e. b. l. 92–110; turto aprašymo aktą: 1 t., e. b. l. 13–50, 111–167). Pirmiau nurodytas aplinkybes teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje patvirtino tiek bylos šalys, be kita ko pats atsakovas, tiek taip pat ir liudytojas V. K.. Atsakovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje taip pat patvirtino, kad ginčo įranga, kuri kaip jau minėta nurodyta akte, yra pas atsakovą. Taigi dėl to ginčo nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas nutraukė bet kokius santykius su ieškovu, taip pat nėra ginčo, jog bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai dėl ginčo įrangos.
27. Byloje išsiskyrė šalių pozicija ir teiginiai dėl to: kas mokėjo už pirmiau nurodyto namo-kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įsikūrusi kanalo studija, nuomą; ar ieškovas taip pat kartais apsistodavo, nakvodavo aptariame name-kotedže; ar ieškovas dirbo ar kitaip prisidėjo prie kanalo darbo; kas pirko ir mokėjo už ginčo įrangą, kam ji priklausė nuosavybės teise.
28. Ieškovas D. S. teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje paaiškino, kad jis buvo sėkmingas ir pasiturintis verslininkas Baltarusijos Respublikoje, valdęs verslus, besivertusius degalinių statyba, naftos produktų prekyba, verslo centro statyba, trąšų gamyba ir kt., tačiau praradęs milijonus eurų dėl „Lukašenkos režimo“. Ieškovas vystė verslą Baltarusijos Respublikoje kartu su liudytoju V. K.. Ieškovas ne kartą reiškėsi prieš „Lukašenkos režimą“, bendravo su Lukašenkos oponente S. T., todėl iš jo Baltarusijoje buvo atimtas turtas ir ieškovas 2020 metų gruodžio mėn. pabėgo iš Baltarusijos į Lietuvą. Ieškovas ir toliau aktyviai reiškėsi ir kovojo prieš „Lukašenkos režimą“. Šias aplinkybes patvirtina viešai prieinama informacija „Google“ ir kt., taip pat teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje apklaustas liudytojas V. K.. Pastarasis pažymėjo, kad kartu su ieškovu po 50 proc. Baltarusijos Respublikoje valdė naftos kompaniją, kuri iš jų Baltarusijoje buvo atimta, taip pat nurodė, jog kartu su ieškovu valdė kitus sėkmingus verslus Baltarusijoje. Pirmiau nurodytų aplinkybių neneigė ir atsakovas.
29. Ieškovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje taip pat paaiškino, kad jo pažįstamas žinomas tinklaraštininkas (angl. bloger) J. B., kuris taip pat aktyviai pasisakydavo prieš „Lukašenkos režimą“, žinantis apie ieškovo gerą turtinę padėtį ir turimus ryšius tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje, tiek taip pat ir Lietuvoje, paskambino ieškovui, papasakojo apie atsakovą, kuris tuo metu buvo Lenkijoje, Varšuvoje, ir kartu su kitais asmenimis turėjo tinklaraštį (angl. blog) „Radio 97“. Ieškovo teigimu, J. B. pasiūlė ieškovui investuoti į „Radio 97“ ir jį išvystyti, todėl ieškovas siekdamas tęsti kovą prieš „Lukašenkos režimą“, sutiko su pasiūlymu, nusprendė investuoti į „Radio 97“ tiek savo lėšas, tiek ryšius ir tokiu būdu išvystyti „Radio 97“. Todėl ieškovas pakvietė atsakovą, kuris tuo metu gyveno Varšuvoje, atvykti į Lietuvą. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad atvyko gyventi į Lietuvą ieškovo kvietimu, tačiau, anot atsakovo, tik todėl, jog ieškovas pasiūlė tapti fondo „Radio 97“ direktoriumi, o kanalas niekaip nesusijęs su aptariamu fondu. Atsakovo teigimu, ieškovas absoliučiai niekaip nesusijęs su kanalu „Radio 97“, niekaip neprisidėjo prie kanalo darbo. Tačiau šiuos aptariamus atsakovo teiginius paneigia byloje esančių įrodymų visetas.
30. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovo nurodytas fondas taip ir netapo veikiantis, o jam veikti nebuvo perkama jokia įranga. Viso teisminio proceso metu ieškovas nuosekliai teigė ir įrodinėjo, kad būtent siekdamas vystyti kanalą „Radio 97“, bet ne fondą, už savo asmenines lėšas išnuomojo namą-kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad byloje nėra ginčo, kad aptariamame name-kotedže įsikūrė ir veikė būtent kanalo „Radio 97“ studija. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad aptariamam namui išnuomoti buvo būtinas leidimas gyventi Lietuvoje, o ieškovas tuo metu neturėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje, todėl paprašė pažįstamos V. K. pasirašyti 2021 m. balandžio 12 d. patalpų nuomos sutartį (žr. nuomos sutartį: 2 t., e. b. l. 16–23). Tačiau, ieškovo teigimu, faktiškai būtent jis mokėjo visą šio namo-kotedžo nuomos mokestį, nurodytą patalpų nuomos sutartyje, kuri yra: 2 t., e. b. l. 16–23. Atsakovas neigė pirmiau nurodytą aplinkybę ir teigė, kad ne ieškovas mokėjo nuomos mokestį. Vis dėlto ieškovo nurodytus teiginius, kad būtent jis mokėjo aptariamą nuomos mokestį patvirtina ieškovo į bylą pateikti mokėjimo dokumentai, iš kurių nustatyta, jog ieškovas 2021 m. gegužės 10 d., birželio 7 d. ir birželio 10 d. sumokėjo nuomotojui J. S. po 850 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Už namo nuomą“ (žr. mokėjimo dokumentus ir jų vertimus: 2 t., e. b. l. 122–126, 152–154). Akcentuotina, kad aptariamuose mokėjimo dokumentuose nurodyta paskirtis sutampa su 2021 m. balandžio 12 d. patalpų nuomos sutartyje nurodytu nuomos dalyku: „Namas“ (žr. sutarties 1.1 papunktį), taip pat sumokėtos sumos sutampa su patalpų nuomos mokesčiu – 850 Eur (žr. sutarties 4.1 papunktį) (2 t., e. b. l. 16–23, 122–126, 152–154). Byloje apklaustas liudytojas V. K. taip pat ne kartą nurodė, kad būtent ieškovas išnuomojo didelį namą-kotedžą tikslu kanalo „Radio 97“ studijai įsikurti ir veikti ir būtent ieškovas mokėjo šio namo-kotedžo nuomos mokestį. Liudytojas teigė ne kartą buvęs aptariamame name, jame esančioje studijoje, savo akimis matęs, kaip ieškovas įrengė studiją, matęs studijos darbo procesą. Akcentuotina, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad už aptariamo namo-kotedžo nuomą iš tikrųjų būtų mokėjęs kitas asmuo. Vien aplinkybė, kad sutartį pasirašė V. K. savaime nereiškia, kad būtent ji faktiškai ir mokėjo nuomos mokestį. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko tiek ieškovo, tiek taip pat ir atsakovo paaiškinimus, jų nuoseklumą, liudytojo parodymus, nuomos sutarties turinį, ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų turinį, daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog būtent jis faktiškai mokėjo namo-kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. birželio 27 d. veikė kanalo studija, nuomos mokestį.
31. Be to, ieškovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje teismui paaiškino, kad jis, pakvietęs atsakovą į Lietuvą, jį išlaikydavo, pirkdavo maisto produktus, drabužius, įrangą, reikalingą kanalui dirbti. Ieškovo teigimu, vystyti kanalą „Radio 97“ jam taip pat padėdavo tiek patarimais, tiek ryšiais jo verslo partneris V. K.. Pastarasis patalpino į kanalą filmą „Belarus“, tačiau, anot ieškovo, po to, kuomet atsakovas „pavogė“ iš ieškovo įrangą, idėją, pinigus, V. K. uždraudė atsakovui rodyti šį filmą. Visus šiuos pirmiau nurodytus ieškovo teiginius patvirtino teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje apklaustas liudytojas V. K.. Pastarasis teismo posėdyje ne kartą pažymėjo, kad ieškovas pakvietė atsakovą į Lietuvą, ieškovas visiškai išlaikė atsakovą, pirko jam net maisto produktus, rūbus, mokė jį, pirko įrangą, būtiną kanalui dirbti ir ieškovas su atsakovu kaip komanda kartu dirbo kanale „Radio 97“.
32. Ieškovas teismo posėdžiuose taip pat paaiškino, kad jis tame pačiame pirmiau nurodytame name-kotedže, kuriame buvo įsikūrusi kanalo „Radio 97“ studija, kartais kartu su atsakovu dirbdavo studijoje, kartais gyvendavo (apsistodavo), nakvodavo. Todėl ir laikė studijoje visus ginčo įrangos įsigijimo dokumentus. Atsakovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje neigė šias aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai, susiję su ieškovo dalyvavimu kanalo veikloje, buvimu studijoje, tuo, kas gyveno name-kotedže, kuriame veikė studija, taip pat tuo, ar ieškovas yra ką nors pirkęs kanalui, buvo nenuoseklūs, vienas kitam prieštaringi. Pavyzdžiui, atsakovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje duodamas paaiškinimus pirmiausia teigė, kad ieškovas absoliučiai niekaip neprisidėdavo nei prie kanalo „Radio 97“ darbo, nei vystymo, niekaip nebuvo susijęs nei su kanalo darbu, nei su jo veikla, taip pat niekada negyveno ir nenakvojo aptariamame name, kuriame veikė studija, absoliučiai nieko nepirko kanalo darbui. Atsakovas atsakydamas į teismo klausimus, ar ieškovas gyveno name-kotedže, ar ten lankėsi, teismo posėdyje pirmiausia nurodė, kad: ieškovas name-kotedže, kuriame veikė studija, negyveno; atvažiuodavo į aptariamą namą, bet tik pakalbėti su atsakovu dėl fondo, kurio pavadinimas buvo taip pat „Radio 97“, taip pat teigė, kad ieškovas nedalyvaudavo kanalo eteriuose (2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garo įrašas: 03.47.20 val. – 03.48.22 val.). Vis dėlto akcentuotina, kad atsakovas teismo posėdyje teigdamas, jog ieškovas absoliučiai niekaip neprisidėjo prie kanalo darbo, neturėjo nieko bendro su kanalu, nepirko įrangos, negalėjo teismui paaiškinti, kodėl visgi ieškovas nupirko akte esantį akustinį poroloną ir kodėl jis buvo atvežtas būtent namo-kotedžo, kuriame veikė studija, adresu, tik nurodė, kad ieškovas norėjo dalyvauti kanalo veikloje, todėl porolonas gulėjo namo-kotedžo pirmame aukšte (2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garo įrašas: 03.48.32 val. – 03.49.30 val.). Akcentuotina, kad atsakovas teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje atsakydamas į teismo klausimus, pirmiausia teigė, kad atsakovui išsikrausčius iš namo-kotedžo, ieškovo nupirktas ir akte nurodytas akustinis porolonas (garso izoliacija) liko name-kotedže, tačiau vėliau teismui paklausus, kaip tuomet atsakovas jį nufotografavo byloje esančiam aktui, atsakovas nurodė, kad vėliau po išsikraustymo grįžo į namą-kotedžą ir nufotografavo poroloną kartu su jo čekiu. Dar vėliau atsakovas atsakydamas į teismo klausimas, visgi pakeitė savo paaiškinimus ir nurodė, kad išsikraustydamas iš namo-kotedžo per klaidą paėmė dalį akustinio porolono, bet paskui grąžino jį į namą-kotedžą. Į teismo klausimą, kodėl tuomet atsakovas atidarė ne savo siuntą ir išpakavo poroloną, pasiėmė jo dalį, atsakovas atsakė, kad kurjeriui atvežus poroloną, pastarasis jau buvo be įpakavimo ir buvo padėtas namo pirmame aukšte ir tik gulėjo sudėtas, nebuvo naudojamas studijoje ir buvo naujas. Nepaisant to, atsakovas visgi sutiko atlyginti ieškovui už poroloną sumokėtą kainą – 255,81 Eur. Vis dėlto vėliau teismui paklausus, kodėl tuomet akte atsakovas nurodė, kad aptariamas akustinis porolonas naudotas, jeigu atsakovo teigimu, jis nebuvo naudotas ir gulėjo name nenaudojamas, atsakovas teismui atsakė, kad akte nurodė, jog porolonas naudotas, nes jis buvo be įpakavimo. Tačiau vėliau teismui pastebėjus, jog atsakovas pirmiau teigė, kad porolonas buvo atvežtas be įpakavimo, ir paklausus, ar tai reiškia, kad porolonas buvo atvežtas naudotas, atsakovas nebegalėjo atsakyti į teismo klausimus. Be to, pažymėtina, kad teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje skirtingais laikais uždavus atsakovui tą patį klausimą: „Ar atsakovas gyveno name-kotedže vienas?“, atsakovo atsakymai buvo skirtingi, nenuoseklūs: atsakovas pirmiausia į teismo klausimą, ar jis gyveno vienas name-kotedže, kuriame veikė studija, atsakė, kad jis gyveno vienas name-kotedže, vėliau po kiek laiko paklausus dar kartą, nurodė, kad neprisimena, ar turėjo name kaimynų, ar kažkas dar nakvodavo name.
33. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyti teiginiai ne tik nenuoseklūs, tačiau taip pat ir nesutampa su byloje esančiu įrodymų visetu. Pavyzdžiui, teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdyje apklaustas liudytojas V. K. paliudijo, kad ieškovas investavo į kanalą, vystė jį, dirbo kanale kartu su atsakovu. Liudytojas parodė, kad kiekvieną dieną bendraudavo su ieškovu, liudytojas duodavo jam patarimus dėl „YouTube“ puslapyje esančio kanalo „Radio 97“ darbo, nurodė ieškovui, kad jeigu kanalas „Radio 97“ atrodys ir dirbs profesionaliai, liudytojas įkels į jį savo filmą „Belarus“. Liudytojas pažymėjo, kad kanalo „Radio 97“ vaizdas nekaip atrodė, todėl prieš įkeliant filmą, duodavo ieškovui patarimus, tarėsi su juo, siūlė nupirkit geresnę įrangą, kad matytųsi geresnis vaizdas, taip pat siūlė pagerinti studijos garso izoliaciją, nupirkti atsakovui geresnius drabužius, marškinius, kad jis eteriuose geriau atrodytų. Liudytojo teigimu, būtent ieškovas nuolat bendravo su politikais, kanalo pašnekovais, gerinio kanalo darbą, kad žiūrovams patiktų turinys ir vaizdas, rūpinosi viskuo, kas trūko geram ir profesionaliam kanalo darbui, rūpinosi, kad kanalas būtų žinomas ir sėkmingas, pirko visą būtiną įrangą. Paaiškino, kad atsakovas buvo tik kanalo vedėjas, kuris gyveno studijoje ieškovo sąskaita ir dirbo su tuo turiniu (angl. content), kurį jam duodavo ieškovas. Liudytojo teigimu, ieškovas išlaikė atsakovą, maitino, rengė ir duodavo jam pinigų, rūpinosi juo kaip tėvas, mokė jį kalbėti eteryje, kad jis nedarytų klaidų, kad atrodytų profesionaliai. Liudytojas pažymėjo, kad matė tai savo akimis, kuomet reguliariai atvažiuodavo į Vilnių, matė kaip ieškovas ieškojo įrangos, kaip kelis kartus ieškovas pirko ir liudytojui matant dideliais maišais vežė atsakovui maitintis savaitei maistą į namą-kotedžą, kuriame veikė kanalo studija. Liudytojas parodė, kad buvo atvažiavęs į kanalo studiją, matė kaip ieškovas įrengė studiją, matė įrengtą garso izoliaciją ir kt., į kanalą buvo įkeltas liudytojo filmas „Belarus“. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino liudytojo parodymus dėl to, kad į kanalą buvo įkeltas filmas „Belarus“. Liudytojo teigimu, jis reguliariai beveik kiekvieną dieną susiskambindavo su ieškovu ir per vaizdo skambučius matydavo, kad ieškovas gyvena, nakvoja pirmiau nurodytame name-kotedže, kuriame veikė kanalo studija, ieškovas į tą namą-kotedžą kviesdavo svečius, jame rengdavo „barbekiu“ vakarus, liudytojas per vaizdo skambučius matydavo, kad atsakovas taip pat dalyvaudavo „barbekiu“ vakaruose, taip pat matydavo aptariamo namo aplinką, nes kartą jame yra buvęs, taip pat matydavo atsakovą. Akcentuotina, kad visi liudytojo parodymai, duoti teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, juose nenustatyta jokių prieštaravimų.
34. Be to, ieškovas po 2023 m. gruodžio 11 d. posėdžio pateikė į bylą: fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad ieškovas kartu su atsakovu dalyvavo studijos darbo procese (žr. 2 t., e. b. l. 135–137), nors kaip anksčiau jau minėta, atsakovas teismui teigė, kad ieškovas atvažiuodavo į aptariamą namą tik pakalbėti su atsakovu dėl fondo, kurio pavadinimas buvo taip pat „Radio 97“ ir kuris neveikė, ir ieškovas nedalyvaudavo studijoje kanalo eteriuose (2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garo įrašas: 03.47.20 val. – 03.48.22 val.). Ieškovas po 2023 m. gruodžio 11 d. posėdžio taip pat pateikė į bylą ieškovo ir atsakovo elektroninį susirašinėjimą, iš kurio turinio visumos ir konteksto matyti, kad bylos šalys susirašinėjo tiek dėl įrangos, antenos, kanalo ryšio trikdžių, maisto produktų pirkimo, pavyzdžiui, gegužės 17 d. atsakovas parašė ieškovui: „<...> jeigu važiuosi pas mus, tai paimk, prašau: jogurtas graikiškas, varškė, grietinė <...>“, o ieškovas atsakė: „Gerai“; taip pat atsakovas rašė ieškovui: „<...> Čel parašė hdmi dirba, ir 270. Bus kamera + 3 akumai lygtai. Todėl kaina apsiteisina <...>; ieškovas taip pat rašė atsakovui: „<...> skubiai pasuk, plytelės atvažiavo <...>“, o atsakovas atrašė: „<...> pas mus atvažiavo? <...>; taip pat atsakovas rašė ieškovui: „<...> Reikės vis dėlto sutvirtinti anteną, kitaip artimuoju laiku bus nepageidaujami trikdžiai. Vakar žinių eteryje buvo kietas pravalas, o dabar problema buvo apie 10 minučių nebuvo interneto <...>“, o ieškovas atrašė atsakovui: „Supratau, spręsime“; toliau atsakovas rašė ieškovui: „Dėl kamerų užklausą išsiunčiau“, o ieškovas atrašė: „Puiku. Kas su bacman?“, atsakovas atrašė: „Suklijavau, išsiunčiau ir liks porolonas“, o ieškovas atsakė: „Greit atvažiuosiu“, atsakovas: „Gerai, laukiam“ (žr. fotonuotraukas, susirašinėjimą ir vertimus: 2 t., e. b. l. 127–137, 145–151). Atsakovas, susipažinęs su aptariamu elektroniniu susirašinėjimu, niekaip teismui nepaaiškino, kodėl tuomet aptarinėjo su ieškovu įrangą, kanalo ryšio trukdžius, kameros kainą, kodėl rašė ieškovui, kad reikia sutvirtinti anteną, jeigu ieškovas niekaip nesusijęs su kanalu, o fondas, kuriame atsakovas buvo įdarbintas, neveikiantis ir jam nebuvo perkama jokia įranga. Vien atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis įkūrė kanalą nereiškia, jog ieškovas vėliau negalėjo įdėti savo darbo kanalui toliau vystytis, rengti turinio (angl. content), savo lėšomis įgyti kanalo darbui ir studijos įrengimui Lietuvoje būtiną ginčo įrangą.
35. Akcentuotina, kad atsakovas ir jo atstovas, susipažinę su pirmiau nurodytomis fotonuotraukomis ir susirašinėjimu, vis dėlto vėliau teismo 2024 m. sausio 17 d. posėdyje iš dalies pakeitė savo teiginius ir pripažino, jog ieškovas visgi dalyvavo kanale, neva atsakovas to niekada neneigė, neva atsakovas neneigė, kad ieškovas atvykdavo į studiją ir „pasisakydavo“, pripažino, kad ieškovas pateikė nuotraukas, patvirtinančias, kad ieškovas kartu: „<...> dalyvavo, kalbėjo, kartu diskutavo“ kanale (2024 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garo įrašas: 01.49.36 val. – 01.50.22 val.), nors, kaip jau anksčiau šiame sprendime nurodyta, atsakovas 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje teigė, kad ieškovas atvažiuodavo į aptariamą namą tik pakalbėti su atsakovu ir tik dėl fondo ir neva ieškovas nedalyvavo studijoje, nedalyvavo kanalo eteriuose (2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garo įrašas: 03.47.20 val. – 03.48.22 val.).
36. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko tiek ieškovo, tiek taip pat ir atsakovo paaiškinimus ir jų nuoseklumą kartu su byloje esančiais kitais įrodymais, elektroniniu susirašinėjimu, į bylą pateiktomis nuotraukomis, liudytojo parodymais, taip pat tai, kad būtent ieškovas mokėjo už namo-kotedžo, kuriame veikė studija, nuomą, tai, jog byloje nėra ginčo, kad būtent ieškovas pirko akustinį poroloną, reikalingą garsui slopinti, daro išvadą, jog ne tik atsakovas, bet taip pat ir ieškovas kartais apsistodavo ir nakvodavo nuomojamame name-kotedže, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. birželio 27 d. buvo įsikūrusi ir veikė kanalo „Radio 97“ studija, taip pat prisidėdavo prie kanalo darbo.
37. Teismas pasisakydamas dėl ginčo įrangos nuosavybės teisės pažymi, kad abi bylos šalys, t. y. tiek ieškovas, tiek taip pat ir atsakovas tiksliai nurodė kur konkrečiai buvo pirkta ginčo įranga, taip pat tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, kad pirko ginčo įrangą už savo nuosavas lėšas ir atsiskaitydavo už įrangą grynaisiais pinigais. Nė viename iš akte nurodytų dokumentų, išskyrus PVM sąskaitą faktūrą dėl akustinio porolono pirkimo, nėra ieškovo ar atsakovo vardo ir pavardės. Taigi tik viename akte esančiame dokumente, t. y. PVM sąskaitoje faktūroje dėl akustinio porolono pirkimo, yra nurodyti ieškovo vardas ir ieškovo pavarė, o pristatymo adresas – namas-kotedžas, kuriame veikė studija (žr. 1 t., e. b. l. 46).
38. Ieškovas teismo posėdžiuose nurodė, kad jis asmeniškai už savo pinigus pirko visą ginčo įrangą, asmeniškai grynaisiais pinigais mokėjo už ginčo įrangą, būtiną kanalo darbui, tačiau visuomet kartu su ieškovu pirkti įrangos važiuodavo taip pat ir atsakovas, nes ieškovas neišmanė kokia konkrečiai reikalinga įranga. Ieškovas paaiškino, kad už įrangą atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, o už patalpų nuomą bankiniu pavedimu, nes nuomotojas išnuomojo namą su sąlyga, kad už nuomą bus mokama pavedimais, nes nuomotojas gyvena ir dirba Vokietijoje, todėl ieškovas įnešdavo grynuosius pinigus į sąskaitą banke ir iš jos atlikdavo pavedimus už namo-kotedžo nuomą. Atsakovas neigė pirmiau nurodytas aplinkybes ir teigė, kad jis vienas asmeniškai už savo pinigus pirko visą ginčo įrangą, asmeniškai grynaisiais pinigais mokėjo už ginčo įrangą, būtiną kanalo darbui. Ieškovas pasisakydamas dėl nuolaidų kortelės „Mylimiausia“ įsigijimo ir panaudojimo aplinkybių nurodė, kad kortelė įsigyta kartu su įranga ir tai matyti kvite; paaiškino, kad ieškovas nemėgsta pildyti tokio pobūdžio anketų dėl nuolaidos kortelių, todėl atsakovas ją pildė; kortelė buvo laikoma taip pat name-kotedže, kaip ir visi kiti įrangos dokumentai. Nepaisant to, kad teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi buvo įpareigojęs bylos šalis pateikti duomenis, patvirtinančius, kas yra lojalumo kortelės savininkas, bylos šalys nepateikė duomenų apie tai, kieno vardu išduota aptariama kortelė. Atsakovas tik patvirtino, kad aptariama kortelė taip pat yra pas jį ir parodė ją teismui, taip pat pateikė teismui kortelės nuotrauką ir teigė, kad jis yra kortelės savininkas.
39. Teismas vertindamas įrodymų, susijusių su įrangos pirkimu, visetą, pažymi, kad atsakovo pozicija dėl ginčo įrangos pirkimo ir grąžinimo taip pat buvo nenuosekli. Pirmiausia atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, kad būtent jis pirko visą ginčo įrangą (žr. atsiliepimą į ieškinį ir be kita ko jo 4 punktą), o atsakovas elektroniniame susirašinėjime su liudytoju V. K. (kalbama apie susirašinėjimą, esantį 1 t., e. b. l. 92–100, 101–110) pasiūlė perleisti įrangą tik tam, kad nutrauktų visus santykius su ieškovu (žr. atsiliepimo į ieškinį 5 punktą). Vėliau atsakovas pakeitė savo poziciją, nes, tikėtina, pastebėjo akte esančioje PVM sąskaitoje faktūroje pirkėju nurodytą būtent ieškovą, t. y. ieškovo vardą ir pavardę (žr. 1 t., e. b. l. 46), ir teigė, jog visgi atsakovas pirko ne visus daiktus, esančius akte, t. y. kad visgi akustinį poroloną pirko ieškovas (žr. tripliko 2 punktą), o atsakovas sudarė ir išsiuntė liudytojui V. K. aktą tik tikslu parodyti, kokią įrangą nupirko ieškovas, o kokią – atsakovas, o elektroniniame susirašinėjime nurodęs, kad grąžins įrangą, turėjo omeny tik akustinį poroloną (žr. tripliką ir atsakovo bei jo paaiškinimus teismo posėdžių metu).
40. Taigi šioje konkrečioje byloje nustatant, kas iš tikrųjų yra ginčo įrangos savininkas, svarbu įvertinti byloje esantį elektroninį susirašinėjimą tarp atsakovo ir liudytojo V. K. (žr.: 1 t., e. b. l. 92–100, 101–110). Vertinant aptariamą susirašinėjimą, svarbu atsižvelgti taip pat ir į liudytojo V. K. parodymus kartu su atsakovo paaiškinimais ir jo elgesiu tiek iki bylos iškėlimo, tiek taip pat ir viso teisminio proceso metu. Liudytojas teismui paaiškino, kad būtent ieškovas už savo asmenines lėšas pirko ginčo įrangą, kuri nurodyta liudytojui atsiųstame akte. Liudytojas taip pat paaiškino, kad nuo tada, kai ieškovas pradėjo rūpintis kanalu, išaugo kanalo populiarumas, į jį buvo įkeltas liudytojo filmas, kuris padidinto peržiūras. Anot liudytojo, kuomet kanalas tapo populiarus, V. K. nusprendė pasisavinti kanalą, pervilioti atsakovą, kad užvaldytų kanalą, pateikė atsakovui pasiūlymą ir tuomet atsakovas tiesiog dingo kartu su ieškovo pirkta įranga, nutraukė santykius su ieškovu ir pavogė ieškovo įrangą, kurią ieškovas nupirko. Liudytojo teigimu, po tarp ieškovo ir atsakovo įvykusio konflikto, atsakovas nenorėjo bendrauti su ieškovu ir tiesiogiai jam grąžinti įrangos, kuri yra nurodyta liudytojui atsiųstame akte (žr. kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pateiktą turto aprašymo aktą ir jo vertimą į lietuvių kalbą: 1 t., e. b. l. 13–50, 111–167), todėl atsakovas kreipėsi į liudytoją ir siūlė, kad atsakovas liudytojui grąžintų visą iki paskutinio varžtelio įrangą, nurodytą jo atsiųstame akte. Tačiau liudytojas nurodė atsakovui grąžinti įrangą ieškovui, nes ieškovas už ją mokėjo. Tuomet atsakovas paklausė liudytojo kur grąžinti įrangą, o liudytojas parašė ieškovo adresą. Į klausimą, kokią konkrečiai įrangą ir kokiai sumai atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui arba liudytojui, liudytojas pagarsino visą akte nurodytą įrangą kartu su jame nurodytomis įrangos kainomis, t. y. pagarsino visą akte, esančiame 1 t., e. b. l. 13–50, 111–167, įrangą ir pažymėjo, kad visą pagarsintą įrangą atsakovas įsipareigojo grąžinti, nes absoliučiai visą akte nurodytą įrangą pirko ieškovas. Pirmiau nurodyti liudytojo parodymai teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, teismas neturi jokio pagrindo jais nesivadovauti.
41. Iš aptariamo elektroninio susirašinėjimo nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad atsakovas išsiuntė liudytojui V. K. byloje esantį turto aprašymo aktą (žr. elektroninį susirašinėjimą ir jo vertimą: 1 t., e. b. l. 92–100, 101–110, taip pat aktą: 1 t., e. b. l. 13–50, 111–167). Iš aptariamo elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas rašė liudytojui: „Vadzimai, būtent tau grąžinsiu daiktus pagal aprašą ir kvitus. Užfiksuosime tai dokumentuose. Tai bus teisinga, kad būtų išvengta neaiškumų. <...> Todėl sudarome aprašą ir priėmimo bei perdavimo aktą“ (žr.: 1 t., e. b. l. 108). Taip pat atsakovas rašė liudytojui: „S. J. įrangos aprašą. Norėdami gauti šią įrangą, turite atsiųsti išsamų pašto adresą Prancūzijoje, nurodydami pašto kodą ir gavėją“ (1 t., e. b. l. 107). Tuomet liudytojas V. K. atsakydamas į atsakovo laiškus, nurodė atsakovui atiduoti įrangą ieškovui (žr.: 1 t., e. b. l. 107), o atsakovas atrašė, kad jam reikalingas išsamus adresas (žr.: 1 t., e. b. l. 108–109). Iš aptariamo elektroninio susirašinėjimo turinio viseto aiškiai matyti, kad atsakovas aiškiai nurodė, jog grąžins (o ne perleis kaip vėliau posėdyje teigė) daiktus pagal aprašą, taip pat aiškiai nurodė, kad siunčia įrangos aprašą, o „norėdami gauti šią įrangą, turite atsiųsti išsamų pašto adresą“. Taigi priešingai negu teigia atsakovas, jis susirašinėjime pats aiškiai nurodė, kad grąžins daiktus pagal pridedamą aprašą, o ne perleis daiktus, taip pat nenurodė, kad grąžins tik dalį akte nurodytų daiktų. Aptariamo susirašinėjimo lingvistinė konstrukcija aiški, suprantama, iš jos negalima įžvelgti galimo nevienodo jos turinio suvokimo. Akivaizdu, kad atsakovas parašė, jog grąžins visus daiktus pagal pridedamą daiktų aprašą. Akto lentelėje iš viso nurodyti 25 skirtingi daiktai ir jų vienetai. Jeigu iš tiesų atsakovas būtų turėjęs omenyje, kad grąžins tik akte nurodytą akustinį poroloną, o likusių akte nurodytų daiktų, atsispindinčių kitose 24 pozicijose, negrąžins, akivaizdu, jog jis ir būtų taip parašęs, aiškiai nurodęs, kad grąžins tik poroloną. Akivaizdu, kad tokie atsakovo teiginiai yra tik nepagrįsta atsakovo gynybinė pozicija ir siekis išvengti civilinės atsakomybės. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į atsakovo nenuoseklumą, susijusį su aptariamu elektroniniu susirašinėjimu. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad pirmiausia atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, jog jis pirko visą ginčo įrangą (žr. atsiliepimą į ieškinį ir be kita ko jo 4 punktą), o elektroniniame susirašinėjime su liudytoju V. K. pasiūlė tik perleisti įrangą, kad nutrauktų santykius su ieškovu (žr. atsiliepimo į ieškinį 5 punktą). Vėliau atsakovas visgi pakeitė savo poziciją ir teigė, jog visgi akte nurodytą akustinį poroloną pirko ieškovas, o atsakovas sudarė ir išsiuntė liudytojui V. K. aktą tik tikslu parodyti, kokią įrangą nupirko ieškovas, o kokią – atsakovas, o elektroniniame susirašinėjime nurodęs, kad grąžins įrangą, turėjo omeny tik akustinį poroloną (žr. plačiau šio sprendimo 39 pastraipą).
42. Taip pat priešingai negu teigia atsakovas, iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2022 m. kovo 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustatyta, kad ieškovas būtų patvirtinęs, jog ne jis, o atsakovas pirko ginčo įrangą (žr.: 1 t., e. b. l. 70–79). Priešingai, iš aptariamo nutarimo turinio akivaizdu, kad ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl jam nuosavybės teise priklausančios ginčo įrangos pasisavinimo, nurodydamas, jog atsakovas pavogė ginčo įrangą, o vėliau susirašinėdamas su V. K. pažadėjo grąžinti įrangą, tačiau to nepadarė (žr. nutarimo pirmą ir antrą lapus: 1 t., e. b. l. 70–79). Iš aptariamo nutarimo turinio taip pat nustatyta, kad ieškovas duodamas parodymus teisėsaugos institucijoms nurodė, kad: jis prisidėjo prie kanalo „Radio 97“ vystymo; jis pirko ginčo įrangą, būtiną kanalui dirbti; jis nuomojo namą-kotedžą, kuriame veikė studija; atsakovas siūlė išpirkti įrangą, nes galvojo, kad pastaroji priklauso V. K., kad būtent V. K. pirko įrangą, todėl sakė, jog atiduos įrangą tik liudytojui V. K.. Nutarimo trečiajame lape nurodytos aplinkybės dėl ieškovo parodymų, susijusių su pinigų, už kuriuos ieškovas pirko ginčo įrangą, šaltiniu prieštaringumo, niekaip nepatvirtina ieškovo nenuoseklumo ar jo teiginių prieštaringumo su šiai civilinei bylai aktualiu faktu ir bylai reikšminga aplinkybe, jog būtent ieškovas pirko ginčo įrangą už savo asmenines lėšas, nepaisant to, iš kur ieškovas gavo šias lėšas. Ieškovas nuosekliai teigė, kad turėjo ne vieną sėkmingą verslą Baltarusijoje kartu su liudytoju V. K., pavyzdžiui, naftos kompaniją ir kt., todėl turėjo pakankamai santaupų. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K., kuris ne kartą pažymėjo, kad ieškovas yra pasiturintis verslininkas. Ginčo įrangos suma nėra tokio dydžio, dėl kurio teismui kiltų abejonės dėl to, ar ieškovas buvo finansiškai pajėgus įsigyti įrangą, juolab, kad byloje nustatyta, jog būtent ieškovas mokėjo už namo-kotedžo, kuriame veikė studija, 850 Eur dydžio nuomos mokestį. Aplinkybė, ar ieškovas už ginčo įrangą mokėjo pinigais, kuriuos gavo iš bendro jo ir liudytojo V. K. verslo, ar kitomis savo asmeninėmis lėšomis, neturi jokios reikšmės šios civilinės bylos dalykui. Tiek ieškovas duodamas teismui paaiškinimus, tiek taip pat ir liudytojas V. K. teismo posėdyje duodamas parodymus aiškiai patvirtino, kad pinigai, už kuriuos ieškovas pirko ginčo įrangą, yra ieškovo, bet ne liudytojo, asmeninės lėšos. Atsakovo į bylą po 2023 m. gruodžio 11 d. posėdžio pateiktas išrašas iš jo banko sąskaitos niekaip nepatvirtina, kad atsakovas už savo lėšas pirko ginčo įrangą, o neišverstuose laiškuose nurodyti adresatai niekaip nepatvirtina, kad atsakovas bendravo su ieškovu būtent dėl ginčo įrangos.
43. Teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau šiame sprendime nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, taip pat įvertinęs ne tik kiekvieno byloje esančio įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, be kita ko tiek ieškovo, tiek taip pat atsakovo paaiškinimus ir jų nuoseklumą, pirmiau šiame sprendime aptartą bylos šalių elgesį tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir viso teisminio proceso metu, visų byloje esančių elektroninių susirašinėjimų turinį ir kontekstą, į tai, kad atsakovas pats susirašinėjime nurodė, jog grąžins ginčo įrangą, liudytojo parodymus, konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog būtent jis už savo lėšas pirko visą ginčo įrangą ir turėjo nuosavybės teisę į ją tiek iki ją užvaldant atsakovui, tiek ir šio sprendimo priėmimo metu; įrangos valdymo teisę ieškovas prarado be savo valios, atsakovui be ieškovo žinios ir leidimo pasiėmus ginčo įrangą, taip pat paneigė atsakovo sąžiningumo prezumpciją ir įrodė jog atsakovas neteisėtai valdo ginčo daiktus. Vien aplinkybė, kad ginčo įranga ir kai kurie įrangos įsigijimo kvitai yra pas atsakovą, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nėra pagrindas teigti, jog ginčo įranga priklauso atsakovui nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prisidėdavo prie kanalo darbo, mokėjo už namo-kotedžo nuomą, kuriame veikė kanalo studija, nakvodavo tame name, logiška, kad ieškovas laikė būtent studijoje ir visus studijos darbui būtinos ginčo įrangos įsigijimo dokumentus bei nuolaidų kortelę. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir tai, kad akustinio porolono įsigijimo dokumentą ieškovas taip pat laikė name-kotedže ir dėl to ginčo nėra. Atsakovui be ieškovo leidimo pasiėmus ginčo įrangą ir jos įsigijimo dokumentus, akivaizdu, kad ieškovas objektyviai jų ir negali turėti. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jam išsikraustant iš namo-kotedžo, jame buvo tiek akustinis porolonas, nurodytas akto lentelės 10 pozicijoje, tiek ir atsakovo nufotografuota ir akte atvaizduota PVM sąskaita faktūra dėl aptariamo porolono įsigijimo. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad tiek akustinis porolonas, tiek ir jo įsigijimo dokumentas taip pat yra pas atsakovą, nepaisant to, kad atsakovas vėliau bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog visgi ne jis, bet ieškovas pirko aptariamą poroloną. Byloje nėra ginčo, jog šalių nesiejo bei nesieja prievoliniai santykiai – atsakovas kaip jau pirmiau nurodyta tik laikinai ir su konkrečiu tikslu perdavė atsakovui daiktus naudoti bendroms kanalo reikmėms, vėliau pareikalavo juos grąžinti, bet atsakovas nepagrįstai negrąžina daiktų ir neteisėtai juos valdo. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų konstatuotina, kad byloje nustatyta pirmoji atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinoji sąlyga – atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis).
Dėl žalos ir jos dydžio nustatymo
44. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.
45. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad byloje nėra ginčo, kad visa ginčo įranga, kuri nurodyta patikslintame ieškinyje, yra ta pati įranga, kuri nurodyta byloje esančiame turto aprašymo akte (plačiau žiūrėti šio sprendimo 24–26 pastraipas, taip pat kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pateiktą turto aprašymo aktą ir jo vertimą į lietuvių kalbą: 1 t., e. b. l. 13–50, 111–167). Byloje taip pat nėra ginčo dėl ginčo įrangos vertės. Ieškovas įrodinėja, jog prašomą priteisti žalą jis patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovas neteisėtai užvaldė ieškovui nuosavybės teise priklausančią ginčo įrangą, kurios vertė – 3 091,94 Eur, ir ieškovui pareikalavus grąžinti aptariamą įrangą, jos negrąžino, todėl ieškovas dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė 3 091,94 Eur dydžio turtinę žalą, lygią ginčo įrangos vertei. Atsakovas iš ieškovo prašomos priteisti 3 091,94 Eur dydžio žalos atlyginimo sumos sutinka su ieškovo reikalavimu dėl 255,81 Eur priteisimo iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje nesant ginčo dėl ginčo įrangos vertės, konstatuotina, kad dėl atsakovo pirmiau šiame sprendime nurodytų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 3 091,94 Eur dydžio žalą, kuri lygi ginčo įrangos vertei.
Dėl priežastinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos ryšio bei atsakovo kaltės
46. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Dėl to priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado.
47. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą.
48. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad žalingi padariniai kilo iš atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. žalingų padarinių nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. nebūtų be ieškovo leidimo paėmęs ieškovui nuosavybės teise priklausančių ginčo daiktų ir neteisėtai jų užvaldęs, ieškovui pareikalavus, būtų grąžinęs jam daiktus, ieškovas nebūtų patyręs žalos. Dėl to yra faktinis atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo įrodinėjamos žalos priežastinis ryšys.
49. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovui kilę neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. yra taip pat ir teisinis priežastinis ryšys. Atsakovas galėjo protingai numatyti ir numatė ieškovo žalą (nuostolius). Taigi byloje nustatyta ir antroji atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinoji sąlygą – atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo atsiradusios žalos (nuostolių) priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
50. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, jog kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis). Taigi nagrinėjamojoje byloje ieškovui įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, atsakovo kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, tačiau atsakovas to nepadarė (CK 6.248 straipsnis).
51. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Byloje nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsiranda atsakovo civilinė atsakomybė, todėl jis turi pareigą atlyginti padarytą ieškovui žalą – 3 091,94 Eur. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų ieškovui iš atsakovo priteistina 3 091,94 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
52. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Aptariamos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir ieškovas dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
53. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, patenkinus ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 3 091,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. liepos 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 2 920 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 70 Eur žyminio mokesčio (žyminis mokestis sumokėtas per elektroninių paslaugų portalą (EPP)) ir turėjo 2 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 1 500 Eur rengiant ieškinį, 750 Eur rengiant dubliką ir 600 Eur atstovaujant dviejuose teismo posėdžiuose. Teismas pažymi, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui visas 2 920 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovas neginčija ieškovo prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, neprašo jo mažinti.
56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
57. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dienomis, t. y. 2023 m. liepos, rugsėjo, gruodžio mėn., taip pat 2024 m. sausio mėn. galioję užpraėjusių ketvirčių (2023 metų pirmąjį ketvirtį, 2023 metų antrąjį ketvirtį, 2023 metų trečiąjį ketvirtį) vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 959,90 Eur, 2 000,10 Eur ir 2 018,20 Eur. Taigi ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio nei už ieškinį, nei dubliką, nei už atstovavimą teismo posėdžiuose, bet yra taip pat ženkliai mažesnės negu rekomenduotinas maksimalus dydis (ieškovas už ieškinio parengimą prašo priteisti tik 1 500 Eur, už dubliką – tik 750 Eur, o už atstovavimą teisme – tik 600 Eur, nors posėdžiai truko daugiau kaip aštuonias valandas).
58. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant ieškinį, dubliką ir atstovaujant teismo posėdžiuose, byloje sprendžiamus klausimus, konstatuotina, kad ieškovo prašomos priteisti 2 850 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti. Dėl to, patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 920 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 70 Eur žyminio mokesčio ir 2 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
59. Patenkinus ieškinį, atsakovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui D. S. (gimusio (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. T. (T.) (gimusio (duomenys neskelbtini)) 3 091,94 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt vieną eurą 94 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 3 091,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. liepos 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 920 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.