- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2-403-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02543-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- R. V., G. P., notarei S
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6388-232/14 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“, tretiesiems asmenims R. V., G. P., notarei S. B., dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu nutraukimą 2007-11-29 kredito sutarties Nr.07-138598-FA, sudarytos tarp jo (ieškovo), R. V., G. P. ir AB „Swedbank“ (toliau ir Bankas), pagal kurią kredito gavėjams suteikta 119 879,04 eurų paskola, bei panaikinti 2014-01-06 notaro patvirtintą vykdomąjį įrašą (registro Nr.101) ir išieškoti iš jų 328 507,09 Lt skolą, o taip pat 14 886,58 Lt palūkanas. Nurodė, kad kredito grąžinimo terminas pagal minėtą sutartį yra 2025-11-28, tačiau sutartį bankas vienašaliai nutraukė 2013-10-29.
Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti antstolės N. Šiugždaitės vykdymo veiksmus, atliekamus pagal minėtą notaro vykdomąjį įrašą vykdomojoje byloje Nr.0033/14/00699.
Tvirtino, kad netenkinus šio prašymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes iki bylos išnagrinėjimo įkeistas turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas, gali būti išvaržytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi tenkino ieškovo R. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus pagal notaro 2014-01-06 vykdomąjį įrašą Nr. 101 vykdomoje byloje Nr.0033/14/00699 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Teismas vertino du aspektus: ieškinio prima facie pagrįstumą ir galimą grėsmę ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Nustatė, kad, pirma, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; antra, kad antstolė N. Šiugždaitė vykdo išieškojimą iš kredito gavėjų bankui (atsakovui) įkeisto turto pagal notaro patvirtintą vykdomąjį įrašą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu įkeistas turtas gali būti realizuotas, todėl ieškinio tenkinimo atveju šalis būtų sudėtinga grąžinti į pradinę padėtį ir būtų apsunkinta ieškovo interesų teisminė gynyba. Dėl paminėto teismas sutiko su ieškovu dėl apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį. Nurodo tokius argumentus:
1. Teismo nutartis naikintina, nes teismas išnagrinėjo ieškovo prašymą nepranešęs apie jį Bankui. Taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, įrodymų, dėl kurių toks pranešimas Bankui būtų sutrukdęs apsaugos priemonių taikymą. Tuo buvo pažeisti CPK 148 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis.
2. Teismo pritaikytos apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo ir iš jo kylančius proporcingumo, lygiateisiškumo principus, nes apsaugos priemonėmis jau pasiektas ieškovo tikslas negrąžinti Bankui skolos, o teismas a priori patenkino ieškinį. Taip pat pažeistas ir ekonomiškumo principas, nes apsaugos priemonės neadekvačiai apriboja Banko teises – ieškovas nevykdė ir nevykdo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nepateikti duomenys, kad jis yra ar bus ateityje pajėgus vykdyti kredito sutartį (CK 6.59, 6.63, 6.200, 6.870, 6.873, 6.205 str.). Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto ir ginčas gali būti tik dėl gautų sumų paskirstymo.
3. Teismo pritaikytos apsaugos priemonės neatitinka ieškinio materialaus reikalavimo dėl teisinių santykių modifikavimo. Tai yra tokio pobūdžio ieškinys negali būti užtikrintas turtinėmis apsaugos priemonėmis, nes santykiai modifikuosis teismo sprendimu. Be to, ieškovas prašo pripažinti neteisėtu kredito sutarties nutraukimą, tačiau nereiškia reikalavimo dėl tų mokėtinų įmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, neginčija kredito sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo. Tokiu atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimas turėtų įtakos tik ieškovo įsipareigojimų atsakovui vykdymui ateityje, bet neturėtų jokios įtakos atsakovo teisei vykdyti jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimą iš įkeisto turto. Ieškovas privalo vykdyti kredito sutartimi laisva valia prisiimtas prievoles, o tai, kad jis kreipėsi į teismą dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nesudaro pagrindo nevykdyti savo įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Ieškovas R. V. atsiliepime prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teigia įrodęs šių priemonių būtinumą, tai yra preliminaraus ieškinio pagrįstumą ir grėsmę galimai palankiam ieškovui teismo sprendimui įvykdyti, pateikė įrodymus apie prasidėjusį išieškojimo procesą. Anot jo, teismas teisingai sprendė, kad turtą pardavus iš varžytynių, sąžiningam turto įgijėjui iškiltų restitucijos taikymo problema, nes bankui įkeistas nekilnojamasis turtas. Prašo priteisti 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė vykdymo veiksmus pagal notaro vykdomąjį įrašą vykdomoje byloje, esant pareikštam ieškiniui dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Kaip žinoma, teismas gali taikyti apsaugos priemones esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms dviem sąlygoms: tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas ir jei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš tokių priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 9 p.). Šią preliminarią procesinę priemonę pirmosios instancijos teismas ir pritaikė, konstatavęs poreikį išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui.
Apeliantas, nesutikdamas su tuo, teigia, jog šiomis priemonėmis buvo pasiektas ieškovo tikslas – negrąžinti Bankui skolos, o teismas neteisėtai ir nepagrįstai a priori išsprendė šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įsiterpė į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pagal sandorį vykdymą. Taip pat tvirtina, kad apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes ieškinys pareikštas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, t. y. teisinių santykių modifikavimo, sutartiniai teisiniai santykiai modifikuotųsi teismo sprendimo pagrindu ir sprendimas neturėtų būti vykdomas priverstine tvarka, jis galiotų į ateitį, bet neturėtų įtakos atsakovo teisei vykdyti jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimą iš įkeisto turto. Šiems argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė detalią ieškovo kredito panaudojimo ir grąžinimo ataskaitą (CPK 314 str.) .
Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog pritaikytomis apsaugos priemonėmis teismas a priori išsprendė šalių ginčą. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas būsimam teismo sprendimui realiai įvykdyti; tai yra materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Šios apsaugos priemonės galioja ribotą laiką ir jų taikymas nereiškia išankstinės teismo pozicijos dėl pareikšto ieškinio, nes galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 259, 260 str.). Dėl apelianto argumentų, kad ieškovas yra atleidžiamas nuo bet kokių įsipareigojimų atsakovui vykdymo, tuo pažeidžiant iš sutarties kylančias atsakovo teises, sutarčių laisvės principą, teismas pasisakys žemiau.
Antra, įvertinus ieškinio dalyką (reikalavimas pripažinti neteisėtu vienašalį kredito sutarties nutraukimą), darytina išvada, jog pateiktas ieškinys yra pareikštas dėl pripažinimo, o ne dėl sutarties modifikavimo, kaip teigia apeliantas. Tuo pat metu jis yra teisus teigdamas, jog ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nebūtų vykdytinas dokumentas, o teisines pasekmes sukeltų pats teismo sprendimo įsiteisėjimas. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, tai nepaneigia galimybės taikyti minėtos CPK 145 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos apsaugos priemonės. Minėta, kad ieškovas siekia tęsti tarp ginčo šalių susiklosčiusius kreditavimo teisinius santykius, pripažįstant, jog jie buvo nutraukti neteisėtai. Prašomomis taikyti apsaugos priemonėmis ieškovas siekia išvengti dėl kredito sutarties nutraukimo, kurio teisėtumo klausimas yra nagrinėjamos bylos dalykas, galinčių atsirasti teisinių pasekmių, susijusių su kreditoriaus galimybe nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir pakartojo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, būtent iš vienašalio kredito sutarties nutraukimo atsiradusi kreditoriaus teisė, susijusi su restitucijos taikymu, bei egzistuojanti tikimybė, jog kreditorius šia teise gali pasinaudoti, nukreipdamas savo reikalavimo teisės patenkinimą į įkeistą turtą, sudaro apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nepritaikius šių apsaugos priemonių, gali susidaryti tokia situacija, kad teismui pripažinus kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovo prievolės pagal sutartį jau būtų pasibaigusios jas priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Taigi teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, nebesukeltų ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių. Tokiu atveju ieškovas turėtų teisę reikalauti iš banko grąžinti be pagrindo už perleistą turtą gautas lėšas (CK 6.237 str.), tačiau prarastų nuosavybės teises į turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog siekiant išvengti atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, kol neaišku, ar kreditavimo sutartis buvo nutraukta teisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė apsaugos priemones (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei įvertinęs ir išanalizavęs minėtus atsakovo motyvus dėl susidariusios ieškovo skolos iki vienašalio kredito sutarties nutraukimo bei papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, – taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pritaikytomis apsaugos priemonėmis buvo pažeisti teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principai.
Pažymėtina, jog minėti principai nagrinėjamu atveju nebūtų neproporcingai pažeisti, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo tenkinami ieškinio reikalavimai, ieškovas įgytų pareigą grąžinti atsakovui bylos nagrinėjimo metu iki kredito įmokų mokėjimo termino atnaujinimo nesumokėtą kredito ir palūkanų dalį. Priešingu atveju, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų atmesti ieškinio reikalavimai, atsakovas galėtų atlikti visus su skolos išieškojimu susijusius veiksmus bei reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl apsaugos priemonių taikymo (CPK 146 str. 2 d.).
Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas privalo elgtis sąžiningai atsakovo atžvilgiu – esant pareikštam būtent tokio pobūdžio materialiajam reikalavimui, privalo dėti visas pastangas, kad bylos nagrinėjimo metu kredito sutartis būtų vykdoma tokiu būdu, kokio teisinio rezultato ieškovas tikisi pareikštu ieškiniu. Bet koks siekis ne apginti pažeistą teisę (atkurti nutrauktos sutarties vykdymą), bet uždelsti išieškojimo procesą prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslams.
Minėta, kad atsakovas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį tuo pagrindu, jog ieškovo prašymas išnagrinėtas nepranešus apie jį Bankui bei nenurodžius jokių aplinkybių, įrodymų, dėl kurių toks pranešimas šiam būtų sutrukdęs apsaugos priemonių taikymą. Šie argumentai nelaikytini teisiškai pagrįstais, nes galiojanti įstatymo redakcija neįpareigoja teismo pranešti atsakovui apie tokio prašymo nagrinėjimą (CPK 147 str. 1 d.).
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, ši teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma.
Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, iš jo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos 86,89 eurų (300 Lt) bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p., CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) 86,89 eurų (300 Lt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.