- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- eI-2918-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00873-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- B. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2017-02-28 sprendimą Nr. (15/5-1)3I-195(00238) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Turkmėnistano Respublikos pilietei B. K. panaikinimo“ (t. I, b. l. 1–6). Skunde nurodė, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė neįvertinęs objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti UAB „ITL Energy“ veiklos. Ji turi sūnų, sergantį mišria jungiamojo audinio liga, kuri diagnozuota 2014 metais. Sūnus 2016-10-14 buvo hospitalizuotas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale. Be to, 2016-10-20 sūnui kreipusis į UAB „Kardiolitą“, jam buvo diagnozuota jaunatvinė stuburo osteochondrozė, jaunatvinė idiopatinė torakolumbalinė skoliozė. Reikėjo vaiku rūpintis, todėl skirti dėmesio bei rūpinti įmonės veikla nebuvo pakankamai laiko. Tarp įmonės ir R. V. buvo sudaryta 2014-02-28 Darbo sutartis Nr. 6, tačiau šis 2016-10-01 pateikė prašymą ir įsakymą, jog nuo 2016-10-31 išeina iš darbo. Tarp įmonės ir D. J. buvo sudaryta 2015-07-21 Darbo sutartis Nr. 8, tačiau šis 2016-10-03 pateikė prašymą atleisti iš darbo. Tarp įmonės ir R. L. buvo sudaryta 2014-10-15 Darbo sutartis Nr. 7, tačiau ši Darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2016-09-30. Pagerėjus vaiko sveikatai bei pasitraukus įmonės vadovui iš pareigų, 2016-11-02 ji buvo paskirta direktore – akivaizdu, jog tokiu būdu ji buvo suinteresuota įmonės veikla. Jai tapus įmonės direktore vistiek negalėjo skirti pakankamai laiko naujų darbuotojų paieškai ir rūpintis įmonės veikla, kadangi su sūnumi turėjo vykti į užsienį ir juo rūpintis. Laikotarpiu nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki 2017 metų vasario mėnesio sūnus gydėsi Austrijoje ir Bulgarijoje. Jos vyras siuntė raštus ir paklausimus į įvairias agentūras dėl galimybės įdarbinti naujus darbuotojus. Dėl svarbių aplinkybių sutrinkus bendrovės veikla, leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra neadekvatus, neatitinkantis teisėtų lūkesčių principo, juolab, kad pareiškėja yra įsigijusi Lietuvoje nekilnojamąjį turtą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jos vaiko gydymas svarbus Lietuvoje, t. y. reikalingas nuolatinis konsultavimasis bei apsilankymai pas gydytojus, įvairios reabilitacijos procedūros, nuolatinė priežiūra bei yra privalu tęsti pradėtą gydymą Lietuvoje, skundžiamu sprendimu panaikinus leidimą laikinai gyventi pažeidžiami vaiko interesai. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos formaliai vertino situaciją, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimų. Jei Migracijos departamentas būtų pakvietęs į apklausą, ji būtų pateikusi išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Ginčijamu sprendimu pritaikytos poveikio priemonės yra neproporcingos, nepagrįstai suvaržo jos teises. Atsakovas nenurodo, kokių tikslų siekia skundžiamu sprendimu ir kaip leidimo laikinai gyventi panaikinimas galėtų šiuos tikslus pasiekti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 55–60). Atsiliepime nurodė, kad vykdydamas užsieniečių kontrolę, Migracijos departamentas patikrino, ar pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei 2017-02-28, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis (toliau – Sodros informacinės sistemos duomenys) nustatė, jog UAB „ITL Energy“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Nustatyta, kad visi įmonės darbuotojai buvo atleisti laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2016-10-31, o įmonėje šiuo metu įdarbinta tik pareiškėja, kuri nuo 2016-11-07 eina UAB „ITL Energy“ direktorės pareigas. Pareiškėja ir jos valdoma įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų dėl ne mažiau kaip trijų įsteigtų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, nuo 2016-09-30, t. y. 5 mėnesius iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja ir UAB „ITL Energy“ neatitiko imperatyvių sąlygų, reglamentuojamų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėja nenurodo, kodėl naujų darbuotojų paieška nebuvo užsiimta nedelsiant – tik gavus darbuotojų prašymus išeiti iš darbo. Penkerių mėnesių laikotarpis yra daugiau nei pakankamas prisitaikyti prie verslo pokyčių, darbuotojų kaitos ir faktiškai vykdyti teisėtą veiklą. Sodros informacinės sistemos 2017-03-31 duomenimis, UAB „ITL Energy“ iki šiol nėra įdarbinti darbuotojai. Darbuotojas D. J. UAB „ITL Energy“ įdarbintas 2015-07-22, t. y. tą pačią dieną, kuomet pareiškėja kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi. Įvertinus laikotarpį nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio, pareiškėja ir UAB „ITL Energy“ visą laikotarpį neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio nuostatų, t. y. nevykdė teisėtos veiklos pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, tačiau šios informacijos nepranešė migracijos tarnybai, taip pat neišvyko iš Lietuvos Respublikos (pagal Įstatymo 45 straipsnio 4 dalį užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos). Pareiškėjos sutuoktinio 2017-01-11 rašytuose el. laiškuose rašoma: „Prašau Jūsų parinkti darbuotoją darbui įmonėje logisto pareigose“. Jei tokie el. laiškai būtų iš tikrųjų išsiųsti (ši aplinkybė kelia abejonių), tai UAB „ITL Energy“ darbuotojų pradėjo ieškoti nepagrįstai uždelstai, nes kaip minėta, įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų dėl darbuotojų nuo 2016-09-30. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kaip ir kada laiškų adresatai sureagavo į pareiškėjos vyro užklausimus dėl darbuotojų. Abejonių kelia galimybė surasti darbuotojus, kai surašomas tokio pobūdžio skelbimas, kuriame nenurodyta reikalavimai darbuotojams, darbo sąlygos, darbo užmokestis ir pan. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad visi darbuotojai prašymus atleisti iš darbo pateikė 2016-09-30 – spalio 3 dienomis, todėl pareiškėja turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant susirasti ne mažiau kaip tris darbuotojus. Pareiškėjos dukra S. K., kuri yra UAB „ITL Energy“ akcininkė bei buvo įdarbinta įmonėje, buvo atleista tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir visi kiti įmonės darbuotojai. Pagal Įstatymo 40 straipsnį nekilnojamojo turto turėjimas nesudaro pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi. Jei pareiškėja pageidauja lankytis Lietuvos Respublikoje dėl priežasčių, susijusių su sūnaus gydymu, ji gali teisėtai atvykti į Lietuvos Respublika su galiojančia nacionaline viza. Aplinkybė, jog užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, jog Migracijos departamentas, nustatęs Įstatyme įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, neturi teisės priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui išduotą ar pakeistą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjos leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne tuo pagrindu, jog buvo nustatyta, kad įmonė fiktyvi, o tuo pagrindu, jog buvo nustatyta, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. UAB „ITL Energy“ turi tris akcininkus, todėl naujų darbuotojų paieškos našta turėjo tekti ne jai vienai, tačiau nei vienas iš įmonės valdytojų nesiėmė savalaikių veiksmų įdarbinti ne mažiau kaip tris darbuotojus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus (toliau – Departamento Kontrolės skyrius) 2017-02-28 sprendimo Nr. (15/5-1)3I-195(00238) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Turkmėnistano Respublikos pilietei B. K., panaikinimo“, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7376582, galiojantis iki 2017-09-21, teisėtumo bei pagrįstumo.
Faktinės aplinkybės
Nustatyta, kad pareiškėja 2015-07-22 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su Prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (gautas 2015-07-23, reg. Nr. 10-LL-310280) teisėtos veikos Lietuvos Respublikoje pagrindu. (t. I, b. l. 61–68).
Pareiškėjai 2015-09-21 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7376582, galiojantis iki 2017-09-21 (t. I, b. l. 173–177).
UAB „ITL Energy“ sudarė 2010-04-27 Darbo sutartį Nr. 3 su B. K. klientų skyriaus aptarnavimo direktorės pareigoms užimti (t. I, b. l. 107–111).
UAB „ITL Energy“ sudarė 2014-10-15 Darbo sutartį Nr. 7 su R. L. vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms užimti. Darbo sutartis 2016-09-30 nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi (t. I, b. l. 10–13).
UAB „ITL Energy“ sudarė 2014-02-28 Darbo sutartį Nr. 6 su R. V. logistikos vadybininko pareigoms užimti (t. I, b. l. 43–45). UAB „ITL Energy“ direktorius R. V. 2016-10-01 įsakyme nurodė, jog išeina iš darbo nuo 2016-10-31, vadovaudamasis Darbos kodekso 127 straipsnio 1 dalimi (b. l. 32).
UAB „ITL Energy“ sudarė 2015-07-21 Darbo sutartį Nr. 8 su D. J. vadybininko pareigoms užimti (t. I, b. l. 38–41). D. J. 2016-10-03 pateikė prašymą UAB „ITL Energy“ atleisti iš darbo nuo 2016-10-03 (t. I, b. l. 35).
UAB „ITL Energy“ 2015-07-22 duomenimis UAB „ITL Energy“ yra trys akcininkai: nuo 2015-07-21 S. K., nuo 2010-04-26 S. K., nuo 2010-04-26 B. K. (t. I, b. l. 106).
Sodros 2017-02-28 duomenimis nuo 2016-10-03 įmonėje nedirba D. J., nuo 2016-10-21 S. K., nuo 2016-09-30 R. L., nuo 2016-10-31 R. V. (t. I, b. l. 168).
Sodros 2017-02-28 duomenimis UAB „ITL Energy“ nuo 2016-10-01 dirba vienas asmuo – B. K. (t. I, b. l. 167).
Departamento Kontrolės skyrius 2017-02-28 sprendimu Nr. (15/5-1)3I-195(00238) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Turkmėnistano Respublikos pilietei B. K. panaikinimo“, panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7376582, galiojantį iki 2017-09-21. Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad UAB „ITL Energy“ neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. bendrovėje nėra įsteigtos trys darbo vietos, kuriose visą darbo dieną dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikos gyvenantys užsieniečiai. Ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu (t. I, b. l. 8, 9).
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustačius, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas.
Teismo išvados
Bylos duomenimis nustatyta, jog Departamentas ginčijamą 2017-02-28 sprendimą Nr. (15/5-1)3I-195(00238) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Turkmėnistano Respublikos pilietei B. K. panaikinimo“, priėmė atsižvelgiant į tai, kad UAB „ITL Energy“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. bendrovėje nėra įsteigtos trys darbo vietos, kuriose visą darbo dieną dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikos gyvenantys užsieniečiai (t. I, b. l. 8, 9). Departamentas rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad 2016-02-28 UAB „ITL Energy“ dirba vienas asmuo (t. I, b. l. 167). Šią Departamento nustatytą aplinkybę patvirtina į bylą pateikti Sodros 2017-02-28 duomenys, iš kurių matyti, jog nuo 2016-10-03 įmonėje nedirba D. J., nuo 2016-10-21 S. K., nuo 2016-09-30 R. L., nuo 2016-10-31 R. V. (t. I, b. l. 168). Nuo 2016-10-01 dirba vienas asmuo – B. K. (t. I, b. l. 167).
Minėta, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad: 1) įmonėje, kurios dalyvis yra užsienietis, turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos; 2) jose turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; 3) jose nurodyti asmenys turi dirbti visą darbo laiką. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus pareiškėja atitiktų tik tuomet, kai visos sąlygos egzistuotų kartu.
Nagrinėjamu atveju, nustatęs, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatytos sąlygos – UAB „ITL Energy“ neatitinka reikalavimų dėl ne mažiau kaip trijų įsteigtų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikos gyvenantys užsieniečiai, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turėjo teisę panaikinti pareiškėjai 2015-09-21 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7376582, galiojantį iki 2017-09-21.
Teismas pažymi, jog UAB „ITL Energy“ nuo 2016-10-03 nedirba D. J., nuo 2016-10-21 S. K., nuo 2016-09-30 R. L., nuo 2016-10-31 R. V. (t. I, b. l. 168), nuo 2016-10-01 dirba vienas asmuo – B. K. (t. I, b. l. 167). Departamentas Sodroje esančius duomenis apie darbuotojų skaičių tikrino 2017-02-28, taigi, teismo vertinimu per beveik 5 mėnesius, pareiškėja turėjo galimybę prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos ir įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietas, kuriose darbuotojai dirbtų visą darbo laiką. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, jos įmonė turi tris akcininkus (t. I, b. l. 106), kurie galėjo imtis priemonių tam, kad įmonė atitiktų nustatytus reikalavimus, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių to nepadarė. Byloje pareiškėjos pateikti jos vyro rašyti elektroniniai laiškai įdarbinimo agentūroms su prašymais surasti darbuotojus, negali būti vertinami kaip svarūs įrodymai, jog buvo dedamos pastangos surasti naujus darbuotojus, kadangi nėra galimybės nustatyti, ar šie laiškai buvo realiai išsiųsti, nėra duomenų apie tai, ar buvo gauti atsakymai į šiuos laiškus, be to, toks skelbimo turinys, nenurodant detalių duomenų apie daro pobūdį, reikalavimus keliamus darbuotojams, darbo užmokestį, neatitinka įprastai tokių skelbimų turiniui keliamų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog iš laiškų turinio matyti, jog jie surašyti tik 2017-01-11 (t. I, b. l. 15–19).
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog Departamentas formaliai vertino situaciją, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimų, kadangi nagrinėjamu atveju Departamentas nevertino UAB „ITL Energy“ fiktyvumo, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašu, taigi nagrinėjamu atveju Departamentas neprivalėjo prašyti pareiškėjos pateikti paaiškinimus.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 40 straipsnį nekilnojamojo turto turėjimas nesudaro pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi. Teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertins aplinkybės, jog pareiškėja turi Lietuvoje nekilnojamojo turto.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas ir panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Departamento 2017-02-28 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-195(00238) paliktinas galioti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos B. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.