- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- e2-5381-1025/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00464-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- G. U.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Galina Morozova
išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Irenai Šaulytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui G. U. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais: dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko, jog būtina nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau nesutiko su ieškovės siūloma tvarka ir prašo nustatytą jo siūlomą bendravimo tvarką.
Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog pavyko taikiu būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo tvarkos, ir pateikė teismui 2018-06-28 taikos sutartį, kurią prašo patvirtini ir civilinę bylą nutraukti. Patvirtino, jog taikos sutarties sąlygos atitinka jų valią, taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės joms yra žinomos.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog taikos sutarties sąlygos atitinka šalių vaikų interesus ir jų nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina.
CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi. 2018-06-29 parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog pavyko taikiu būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo tvarkos, ir pateikė teismui 2018-06-28 taikos sutartį. Iš pateiktos tarp šalių 2018-06-28 sudarytos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys taikiu būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl bendravimo tvarkos tarp vaikų ir atsakovo nustatymo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, jog taikos sutarties sąlygos atitinka šalių vaikų interesus ir jų nepažeidžia.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys tarpusavio susitarimu ginčą išsprendė taikiu susitarimu, o šalių sudarytos taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.983 – 6.986 straipsniuose, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių interesų bei šalių nepilnamečių vaikų interesų, taip pat kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 140 str. 3 d. ir 293 str. 5 p.).
Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu šalims išaiškino sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmes. Šalys teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Taikos sutartyje šalys susitarė, jog šalys viena kitai nekompensuoja patirtų bylinėjimosi išlaidų, o dėl išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, sprendžia teismas.
Šalims sudarius taikos sutartį ir bylą nutraukus, ieškovei turi būti grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, nes ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jai negrąžintini 75 procentai žyminio mokesčio, o iš atsakovo priteistina 25 procentai žyminio mokesčio, tai yra 18,00 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-15 sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-T-354-3139 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei I. U. suteikta 100 procentų antrinės teisinės pagalbos. 2018-06-28 teisme gauta pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog atstovaujant ieškovę I. U. buvo patirtos 224,25 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė patyrė išlaidų. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Būtent CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu - pralaimėjęs moka. Rengiantis bylos nagrinėjimui buvo siekiama bylą užbaigti taikiai, tiek ieškovė, tiek atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, jog yra galimybė užbaigti bylą taikiai, taip pat atsakovas atvyko į parengiamąjį teismo posėdį, todėl visos šios nurodytos aplinkybės rodo, jog atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo elgesys teisminio proceso metu buvo tinkamas, įvertinus taikos sutarties sąlygas, jog ieškovė reikalavimų iš esmės atsisakė ir sutiko su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, todėl teismas, laimėjusia šalimi, laiko atsakovą ir sprendžia iš jo bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, teismas
nutaria:
patvirtinti ieškovės I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2018-06-28 taikos sutartį:
1. Šalys susitarė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:
1.1. Tėvas G. U. kiekvieną nelygines metų savaitės penktadienį nuo 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. bendrauja su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.2. Tėvas G. U. kiekvieną metų antradienį bendrauja su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 17.00 val. iki 20.00 val. jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš atitinkamų ugdymo įstaigų ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.3. Tėvas G. U. kiekvienų metų Gmodžio 24 ir pirmąją Šv. Kalėdų dienomis bendrauja su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo Gruodžio 24 dienos 10.00 val. iki Gruodžio 25 dienos 20.00 val., jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.4. Tėvas G. U. kiekvienais poriniais metais bendrauja su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini)Šv. Velykų antrą dieną, kiekvienais neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val,, jo pasirinktoje vietoje atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.5. Tėvas G. U. savo kasmetinių atostogų metu, pranešęs apie atostogas prieš dvi savaites, 14 kalendorinių dienų iš eilės praleidžia su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pirmos atostogų dienos 10.00 val. iki keturioliktos atostogų dienos 18.00 val., jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.6. Tėvas G. U. kiekvienais metais per vaikų pavasario, žiemos ir rudens atostogas atitinkamose ugdymo įstaigose, pusę vaikų atostogų laiko, pranešęs apie tai prieš vieną savaitę iki vaikų atostogų pradžios, gali nepertraukiamai bendrauti su dukromis D. U., gim. 2011-08-17, ir D. U., gim. 2013-05-29, jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.7. Tėvas G. U., kiekvienais metais, per savo gimtadienį, kovo 10 dieną, arba artimiausią nedarbo dieną bendrauja su dukromis D. U., (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. iki 20.00 val, jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.8. Tėvas G. U., kiekvienais poriniais metais, per D. U., gim. (duomenys neskelbtini), gimtadienį, Rugpjūčio 17 dieną arba artimiausią šeštadienį, bendrauja su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.9. Tėvas G. U., kiekvienais poriniais metais, per D. U., gim. (duomenys neskelbtini), gimtadienį gegužės 29 dieną arba artimiausią šeštadienį bendrauja su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.10. Dukros D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U. gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę, atsižvelgiant vaikų užimtumą ir norą, kartu su tėvu G. U. dalyvauti močiutės D. P. (lapkričio 5 dieną) ir senelio R. P. (birželio 19) gimtadieniuose nuo 10.00 val. iki 20.00 val., tėvui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.12 Tėvas G. U., kiekvienais metais per Tėvo dieną, t.y. pirmą birželio sekmadienį, bendrauja su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. iki 18.00 val., jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
1.13. Tėvas G. U. darbo dienomis gali lankyti dukras D. U. ir D. U. vaikų ugdymo įstaigose, dalyvauti ugdymo įstaigų renginiuose.
1.14. Tuo metu, kai tėvas G. U. bendrauja su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), išsivežant dukras iš jų gyvenamosios vietos, G. U. privalo sudaryti sąlygas vaikų mamai susisiekti su vaikais telefonu, internetu arba kitomis ryšio priemonėmis ir teikti vaikų mamai I. U. informaciją apie dukrų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užimtumus.
1.15. D. U., gim. (duomenys neskelbtini), arba D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ligos atveju, motina I. U., ne vėliau, kaip per 24 valandas nuo ligos pradžios, privalo informuoti tėvą G. U. apie ligą ir vaikų sveikatą bei pranešti apie ligos pabaigą.
1.16. D. U., gim. (duomenys neskelbtini), arba D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nelankant ugdymo įstaigos, atitinkamai mokyklos ar darželio, motina I. U., tą pačią dieną iki 17.00 val. privalo informuoti tėvą G. U. apie vaikų ugdymo įstaigos nelankymą bei nelankymo priežastį..
1.17. Pasikeitus D. U., gim. (duomenys neskelbtini), arba D. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamajai vietai arba jei vaikai ilgiau nei 5 naktis praleidžia ne nustatytoje gyvenamojoje vietoje, J. J. 34-2, Gargždai, motina I. U. privalo suteikti tikslų naujos gyvenamosios vietos adresą arba suteikti tikslią informaciją kur vaikai nakvoja.
1.18. Tais atvejais, kai tėvas G. U. neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą bendravimo tvarką, jis ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki nustatyto bendravimo pradžios apie tai informuoja vaikų motiną. Tokiu atveju tėvo bendravimas su vaikais gali būti perkeltas vėlesniam laikui.
1.19. Tėvas G. U. gali bendrauti su dukromis D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), telefonu ir kitomis ryšių priemonėmis nuo 10.00 val. iki 20.00 val., netrukdant vaikų režimui ir užimtumui.
2. Ieškovė I. U., sudarant taikos sutartį, ieškinio reikalavimų atsisakė.
3. Šalys viena kitai nekompensuoja patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą I. U. sprendžia teismas.
4. Šalys patvirtina, kad supranta ir žino, jog pagal LR CK 6.983 ir 6.985 str. nuostatas taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
5. Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 42 str., 140 str. 1 ir 3 d., 293 str. 4 ir 5 p., 294 str., šalims suprantamos ir žinomos - šalys netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
6. Šalys supranta ir žino, kad pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir formos bei bendravimo tvarkos pakeitimo pagal LR CK 3.169,3.201 str. nuostatas.
Civilinę bylą Nr.e2-5381-1025/2018 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.