Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sunkiai sužalojo žmogų: 2009 m. rugsėjo 27 d., apie 00 val. 15 min., būdamas savo buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), balkone, tyčia iššaudamas ne mažiau kaip tris kartus iš graižtvinio, 5.5 mm kalibro, D kategorijos, pneumatinio, B3 modelio nešaunamojo ginklo, skirto šaudyti 5.5 mm kalibro šoviniais, į asmenų, buvusių automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pusę ir pataikydamas nukentėjusiajai I. R. į dešinę šlaunį, sukėlė pastarajai fizinį skausmą, bei pataikydamas nukentėjusiajam A. V. į dešinę akį, padarė pastarajam kiauryminę dešinės akies obuolio žaizdą su įstrigusiu svetimkūniu akies obuolyje, sukėlusią aklumą dešine akimi. Tokiais veiksmais D. S. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam A. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kiauryminio akies obuolio sužalojimo, sukėlusio apakimą dešine akimi, nukentėjusysis A. V. prarado didelę dalį, 35 procentus, bendrojo darbingumo,

Apklaustas kaltinamuoju D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. vasaros pradžioje turguje jis nusipirko orinį šautuvą, skirtą šaudyti 5,5 mm kalibro šoviniais, kuriam leidimas nereikalingas. Šautuvo charakteristikos, šaunamosios galios jis nežinojo, nebuvo mėginęs, kiek toli ir kaip šauna. 2009 m. rugsėjo 27 d. maždaug 00.15 val. jis išėjo į savo buto, esančio namo adresu (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, balkoną, kuris yra į „Šiaulių arenos“ pusę. Prie krūmų buvo popierius ar popierinė dėžė ir jis sušovė į tą popierių tris kartus. Buvo tamsu ir jis nematė jokių automobilių ar žmonių, nei vaikinų, nei merginų. Tuo momentu nemanė, kad aikštelėje kas nors gali būti, kad gali sužaloti. Dabar supranta, kad turėjo suprasti, jog gali sužaloti žmogų. Nieko nenorėjo sužaloti ar pagąsdinti. Tokiu ginklu nepagąsdinsi, nes jis neskleidžia garso, iki tol vieną kartą buvo šovęs garaže, į taikinį įsmigo kulka. Tik paskui suprato, kad netyčia į kažką pataikė, kai pradėjo žmonės šaukti: „Nešaudykit“. Pradėjo judėti žmonės, vaikščioti už krūmo aikštelėje, prie arenos. Automobilių jis nematė. Po kiek laiko priėjęs prie lango vienas liudytojas su pareigūnais išvadino jį žąsinu. Priėjusiems prie jo balkono asmenims jis pasakė, kad nešaudė, kad šautuvo neturi. Jis niekam negrasino ir nesakė: „Ir tave pašausiu“. Tyčios nebuvo, niekada į gyvus objektus jis nešaudė.

Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad šaudamas matė žmones, nes galvojo, jog taip padės tyrimui, kad pareigūnams palengvins darbą. Pirminiai parodymai duoti neteisingi, nes tai buvo pirmas kartas gyvenime, policijoje nėra buvęs, išskyrus KET pažeidimus, buvo susijaudinęs. Dabar neigia parodymus, kad matė vaikinus ir automobilius, kad pastarieji triukšmavo. Neįmanoma vizualiai pastebėti, ar aikštelėje yra žmonių ir automobilių. Ten buvę žmonės galėjo jį matyti, o jis nematė žmonių. Jo kambaryje degė šviesa, balkone buvo vienas, blaivus. Jis pats į policiją nuėjo, prisipažino padaręs nusikaltimą, tik paskui gavo šaukimą.

Jis nesusipažinęs su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, mano, jog galima šaudyti garaže, ar dar kur, kai užtikrintas žmonių saugumas. Laisvai parduodamas šautuvas, todėl manė, kad galima šaudyti. Šautuvas nepersilenkia, nebent sulaužysi jį.

Dabar labai gailisi, kad taip įvyko. Daugiau niekada gyvenime to nedarys. Su VSDFV ir Ligonių kasos ieškiniais sutinka. Turi šeimą, yra žmona, dukra 6 mėn. ir sūnus 8 metų. Butas yra įkeistas bankui, prieš trejus metus trisdešimt penkeriems metams yra paėmęs kreditą, 250 tūkst. Lt. Sumokėta dalis, liko 220000 Lt išmokėti. Dar prieš metus yra paėmęs 10000 Lt vartotojo paskolą. Jokio kito turto neturi.

Apklaustas pagal pakeistą kaltinimą kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad įvykio metu šaudamas į automobilių stovėjimo aikštelės prie „Šiaulių arenos“ pusę jis norėjo išbandyti šautuvą ir nesuprato, kad gali sužaloti žmones. Dėl žalos atlyginimo – 85000 Lt su nukentėjusiuoju susitarė, dalį žalos – 35000 Lt, jau atlygino.

Ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą D. S. parodė, kad 2009 m. rigsėjo 27 d. apie 00.15 val., būdamas savo namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), išėjo į balkoną parūkyti. Automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Šiaulių arenos“, matė keletą automobilių, girdėjosi vaikinų balsai, šūkaliojimai, garsiai grojo muzika. Jis sugalvojo pašaudyti iš orinio šautuvo, buvusio balkone. Užtaisęs šautuvą 2 ar 3 kartus iššovė į medį, esantį automobilių aikštelės pusėje, ketindamas išgąsdinti ten esančius vaikinus, kad jie nebetriukšmautų. Konkrečiai į kurį nors iš jų jis netaikė ir nesitikėjo pataikyti, nes automobilių stovėjimo aikštelė yra maždaug 200 m atstumu nuo jo namo ir medis užstojo ten buvusius žmones. Jis negirdėjo ir nematė, kad pataikė į žmones, nes buvo tamsu. Netrukus prie namo pamatė policijos pareigūnus, su kuriais buvo keletas vaikinų ir mergina, kurie šaukė, kad jis į juos šaudė ir sužalojo. Jis tai paneigė, nes išsigando pasekmių, bei suvokė, kad šaudydamas į aikštelės pusę, galėjo ką nors iš jų sužaloti. Labai gailisi, kad dėl jo tokio neatsakingo elgesio buvo sužalotas vaikinas, ketina jo atsiprašyti, atlyginti žalą (t. 1, b. 1. 128).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. savo buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), balkone, parodė, kur ir kokiu būdu 2009 m. rugsėjo 27 d. apie 00.15 val. jis du ar tris kartus iššovė iš orinio šautuvo link automobilių aikštelės, kurioje buvo automobiliai bei žmonės. Aikštelėje prie „Šiaulių arenos“ parodė vietą, kur įvykio metu buvo žmonės bei automobiliai (t. 1, b. 1. 129-133).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. parodė, kad 2009 m. spalio 26 d. vėlai vakare, gal jau buvo spalio 27 d., apie 24 val. kartu su A. K. ir O. Š. savo automobiliu „Honda Accord“ jis atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Šiaulių arenos“ susitikti su draugais. Sustojo po aikštelės apšvietimo žibintu, ne aikštelės viduryje, bet ir ne pakraštyje, arčiau gyvenamojo namo, kurį nuo aikštelės skiria žolynas, krūmai. Aikštelėje buvo dar vienas automobilis, o kitas buvo už kelių metrų. Toliau stovėjo dar keletas automobilių. Ar juose buvo žmonių, nežino. Išlipęs iš automobilio, jis pasisveikino su draugais, pažįstamais. Ten buvo I. R., jos draugas bei K. K.. Jokio triukšmo nebuvo, net muzikos nebuvo, tik jie kalbėjo, buvo žmonių sambrūzdis. Po to jis grįžo į automobilį, prisidegė cigaretę. Tuo metu buvo atidarytos automobilio durelės ir praviras langas. Automobilio vairuotojo vieta buvo atsukta į gyvenamojo namo pusę. Sėdėdamas automobilyje girdėjo sambrūzdį, kad kažkas vyksta, girdėjo balsus, kad kažkas šaudo. Jis sukosi lipti iš automobilio, kai pajuto skausmą dešinėje akyje, griebėsi už akies, nesuprato, kad tai šūvis. Pajutęs skausmą, paprašė A. K. vežti į ligoninės priimamąjį. Draugas pradėjo ieškoti, kas tai padarė ir šūkauti. Atsiliepė turbūt kaltinamasis, jis girdėjo tokius žodžius: „Dar parėkauk, ir tave pašausiu“. Išvažiuodamas girdėjo tuos žodžius. Kur buvo tas asmuo, kuris šaukė, jis nematė, tik balsą girdėjo. Važiuojant A. K. nieko nesakė. Jis gydėsi Šiauliuose, paskui Kauno klinikose, kur buvo nustatytas kiauryminis akies sužeidimas su svetimkūniu akyje. Buvo atlikta akies operacija. Jam nustatytas sunkus kūno sužalojimas. Svetimkūnis yra ir dabar akyje, dar gydymas nesibaigė, šita akimi jis bus aklas, gali tekti išimti akį. Su kita akimi daromi tyrimai, nes, kaip jam paaiškino, abi akys yra labai susijusios, „ant vieno siūlo“, bet koks vienos akies uždegimas kelia grėsmę kitos akies matymui, regėjimui.

Iš bylos žino atstumą nuo namo iki įvykio vietos. Atstumas buvo išmatuotas remiantis jo nurodyta tikslia vieta, kur buvo automobilis, kai į jį pataikė. Atstumas nuo namo iki automobilio buvo apie 80 metrų. Yra atitverta aikštelė. Stovėjo automobilis už atitvėrimo arenos pusėje. Aikštelė yra šiokioje tokioje dauboje, nes link namo lyg yra pakilimas.

Ieškinį pareiškė norėdamas apsidrausti ateičiai, nes gali apakti ir sveikąja akimi. Jam atimta daug vairavimo teisių, palikta tik B kategorija. Jo hobis buvo kartingo sportas, dabar negali užsiimti jokiu autosportu ar motosportu, mano, kad sugadintas jo gyvenimas. Darbdavys dėl įstatymų negali jo atleisti, bet, neaišku, kaip bus toliau, nes jis gali dirbti tik 5 val. per dieną. Neturi jokių vilčių ateičiai, aklumas trukdo gyventi. Pareikštą civilinį ieškinį mažina iki 85000 Lt. Su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo ir kaltinamasis jam jau sumokėjo 35000 Lt. Kaltinamajam jis atleido ir prašo nebausti kaltinamojo laisvės atėmimo bausme.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. V. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Šiaulių arenos“, kur 2009 m. rugsėjo 27 d. apie 00.15 val. stovėjo jo automobilis su praviru vairuotojo pusės durelių stiklu, kai jis, veidu pasisukęs į gyvenamojo namo pusę, pajuto stiprų smūgį į dešiniąją akį (t. 1, b. 1. 111-114).

Nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2009 m. rudenį, galėjo būti vidurnaktį iš rugsėjo 26 į 27 d., ji su draugu M. S. sėdėjo mašinoje, aikštelėje prie „Šiaulių arenos“, ir laukė atvažiuojant draugų. Buvo aikštelės dalyje, kuri arčiau daugiabučių namų, bet ne prie pat daugiabučių. Atvažiavus automobiliui, jie išlipo iš mašinos pasitikti nukentėjusiojo A. V. su draugais A. K. ir O. Š.. Atvažiavusieji sustojo netoli jų. Jų automobilis į namą stovėjo dešiniu šonu, iš keleivio pusės, o A. V. automobilis sustojo priekyje, ne visai šonu. Kurioje pusėje buvo to automobilio vairuotojo pusė, nepamena. Automobiliuose muzika negrojo, nebent labai tyliai. Jie pasisveikino, balsai buvo girdėti, tačiau kitokio triukšmo nebuvo, šūkavimų nebuvo, jie buvo blaivūs. Jie su kitais draugais šnekėjosi, o A. V. sėdo į savo automobilį. Ji stovėjo pasisukusi dešiniu šonu į daugiabutį namą, kai pajuto smūgį, pamanė, kad kažkas metė iš akmens, pajuto skausmą klube. Nespėjus pasakyti, kad kažkas jai pataikė, A. V. pradėjo šaukti, kad jam į akį pataikė, pasirodė kraujas, jie išsigando. Tai pamačius, ji pasakė, kad ją taip pat kliudė. Tuomet jie suprato, kad kažkas vyksta. Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad turbūt šaudo. Jie bandė už automobilių pasislėpti, o A. V. draugas išvežė į ligoninę. Matė, kad A. V. iš akies bėga kraujas. Jie pasiliko laukti pareigūnų, suprato, kad iš namo šaudė. Namas gerai matėsi, tačiau ji negali pasakyti, ar matėsi pirmas aukštas. Buvo tamsu, bet šviesa degė aikštelėje. Atvykęs pareigūnas su vienu vaikinu lyg ėjo prie to namo. Ji nėjo, su niekuo nekalbėjo, ką kiti šnekėjo, negirdėjo, nes buvo išsigandusi, ir nežino, ar kas nors kalbėjo apie sužalijimą. Jai į šlaunį pataikė, pajuto tik fizinį skausmą, dėl to niekur nesikreipė. Ji neturi jokių pretenzijų, nereiškia ieškinio.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2009 m. rugsėjo ar spalio mėnesį apie 24 val. savo mašina nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Šiaulių arenos“. Sustojo arčiau gyvenamųjų namų, aikštelės pakraštyje. Kartu su juo buvę draugai išlipo iš automobilio ir nuėjo, o jis liko. Atvažiavo A. V. su draugais, dviem ar trim. Buvo dar vienas automobilis, panelė su draugu, kurių jis napažinojo. A. V. išlipo iš savo automobilio, jie persimetė keliais žodžiais ir A. V. grįžo užsirūkyti į savo automobilį. A. V. draugai buvo išlipę iš mašinos. Pasigirdo garsas, lyg kažkas atsitrenktų nuo skardos, ir tuo metu užsiėmęs už akies A. V. išlipo iš automobilio. Panelė pasakė, kad gal kažkas mėtosi akmenimis. Jie suprato, kad šaudo. Po minutės ar dviejų A. V. pradėjo bėgti kraujas. Kažkuris A. V. draugas po šūvių pasakė, kad kažkoks vyras užsitaisinėja šautuvą. Jis pats to nematė, pradėjo dairytis, kas šaudo, ir nusprendė, kad iš namo pusės, nes automobilio durys buvo pravertos į namo pusę. Toje vietoje netoli jų stovėjimo vietos stovi gyvenamasis namas, kurio tik trijuose namo languose degė šviesa. Jis iš karto suprato, kas šaudo, nes viename balkone pirmame aukšte kampe sėdėjo vyriškis, matėsi siluetas. Balkonas matėsi iš toli, niekas neužstojo. Vyras galėjo matyti žmones aikštelėje. Jie iš tolo su tuo vyru apsisvaidė žodžiais. Jie šaukė: „Ką darai?“ ar „Ką galvoji?“, o vyriškis atsakė: „Tau dar mažai, nori dar?“ Vyriškis neneigė, kad šovė, ir iš atsakymo jis suprato, kad šaudė tas vyriškis. Jie neklausė, ko mažai, nes buvo aišku, suprato, ką turėjo omenyje. Tada visi pasitraukė toliau, suprato, kad gali sulaukti tolimesnių veiksmų, kad dar gali apšaudyti. Vyras, su kuriuo jie svaidėsi žodžiais, balkone buvo vienas. Jis suskaičiavo, kuris langas, lyg penktas langas nuo kairės. Arčiau prie namo jis nėjo, kol neatvyko policijos pareigūnai. A. V. draugas išvežė į ligoninę, o jie keliese nuvyko į PK, parašė pareiškimą. Kai su pareigūnais jis ėjo prie namo, tame balkone kartu su vyru buvo dar dvi moterys. Tai buvo tas pats vyras, su kuriuo jis bendravo prieš tai, kuris sakė, kad dar gausime. Prie balkono jie ėjo tiesiai iš aikštelės, ten yra šioks toks šlaitas, gal du metrai, dalies aikštelės nuo pirmojo aukšto nesimatė, bet labai nedaug, gal metro, dviejų ar trijų, o jų automobiliai stovėjo už 10–15 metrų nuo aikštelės krašto. Krūmas ant šlaito buvo dešinėje pusėje ir nuo balkono matėsi automobiliai. Ar automobiliai buvo su įjungtomis šviesomis, nepamena, tačiau merginos automobilis buvo su įjungtu avariniu signalu, lemputės matėsi iš visų pusių. Ta vieta, kur stovėjo automobiliai, buvo apšviesta žibinto, aiškiai matėsi automobiliai, visi trys buvo kelių metrų spinduliu.

Atvykusiems pareigūnams jis nurodė balkoną, iš kurio, jo manymu, buvo šauta, nurodė vietą, kur stovėjo automobiliai. Toje vietoje buvo keli lašai kraujo, kurį pasišviesdami prožektoriumi pamatė kriminalistai.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2009 m. rugsėjo pabaigoje apie vidurnaktį kartu su A. V., O. Š. ir A. K., A. V. vairuojamu automobiliu „Honda Accord“ jis nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Šiaulių arenos“. Ten jau stovėjo automobilis, aikštelėje buvo dar asmenų, gal dar kokie 4 žmonės: nukentėjusioji mergina ir gal dar trys vyrai. A. V. automobilis sustojo arčiau pagrindinio išvažiavimo, arčiau namų, gal už 10 metrų nuo aikštelės krašto. Išlipęs iš automobilio jis nuėjo į priekį, o A. V. lyg liko mašinoje. Tuomet ten buvusi mergina pradėjo sakyti, kad šaudo, o A. V. pradėjo šaukti, kad jam į akį šovė. Šūvio garso jis negirdėjo. Pažvelgęs į namo pusę, jis pamatė, kad pirmame aukšte septintame lange iš kairės žmogus šautuvą užsitaiso. Po šūvių jis surėkė kažką, kad ateitų čia, gal nusikeikė, o vyras balkone jam atsakė keiksmažodžiais. Tada jis pavažiavo toliau ir pamatęs, kad A. V. akis peršauta, tuoj išvežė nukentėjusįjį į ligoninės priimamąjį, iš kurio pastarasis buvo išvežtas į Kauną su reanimobiliu. Po to sužinojo, kad ir merginai į koją pataikė.

Po poros dienų toje aikštelėje rado deformuotą kulką, kurią atidavė policininkams. Atstumas nuo jo iki to balkono buvo apie 100 metrų. Balkone viskas matėsi, nes lange degė šviesa, geltonas fonas. Kaip buvo apsirengęs vyras, nepamena.

Liudytojas G. D. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK patrulio rinktinės patruliu. 2009 m. rugsėjo mėnesį tamsiu paros metu gavo iškvietimą, kad jaunuoliui prie „Šiaulių arenos“ peršauta akis iš (duomenys neskelbtini) namo. Nuvykus prie „Šiaulių arenos“, jaunuoliai bandė nurodyti, iš kokio lango galėjo šaudyti. Jaunuoliai konfliktavo su (duomenys neskelbtini) namo gyventoju, manyta, kad galėjo būti šauta iš to buto, nes ten šviesos užsidegė, užgeso. Jis nuėjo prie to namo, pirmame aukšte balkone buvo moteris, vyras, jie rūkė. Jokio šautuvo jis nematė, niekas nepripažino savo kaltės. Iš pradžių jaunuoliai nurodė vietą, kur jie buvo, kai šovė. Į tą vietą pataikyti iš balkono neįmanoma. Po to jaunuoliai nurodė kitą savo stovėjimo vietą, kiek toliau. Į tą vietą buvo galima pataikyti iš bet kurios namo vietos. Aikštelėje gal buvo keli lašai kraujo arčiau „Šiaulių arenos“. Jis nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje, buvo jau atvykusi operatyvinė grupė. Nežino, ar žmonės balkone buvo išgėrę, o jaunuoliai buvo blaivūs, nesijautė alkoholio kvapo. Iš aikštelės prie namo jis ėjo tiesiai per pievą, buvo šlaitas, nedidelis krūmas vienoje vietoje. Automobilių stovėjimo aikštelė gerai matėsi nuo pirmojo aukšto balkono. Niekas neužstojo vaizdo.

Liudytojas O. Š. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 27 d. naktį keturiese nukentėjusiojo A. automobiliu nuvažiavo prie „Šiaulių arenos“ susitikti su pažįstamais. A. vairavo, kartu dar buvo A. K. ir A. K. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo dar du automobiliai. Buvo viena mergina, keletas vaikinų. Nebuvo triukšmo, jaunuoliai tik kalbėjosi, muzikos nebuvo. Jis su A. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo, o kai sugrįžo, A. K. su A. jau buvo išvykę į ligoninę. Jam grįžus į aikštelę, automobiliai buvo prie įvažiavimo, pasitraukę iš ankstesnės vietos aikštelės krašte arčiau daugiabučio namo. Jaunuoliai buvo pasimetę, sakė, kad kažkas iš daugiabučio langų šaudė, nurodė, iš kurio lango šaudė. Jis paskaičiavo, kelintas tai buvo langas pirmame aukšte, lyg penktas langas, jau nepamena. Tuo metu lange jau nebedegė šviesa. Vaikinai sakė, kad apsižodžiavo su vyru, kuris pasakė: „Jei nori, ir tave galiu pašauti“. Du vaikinai išvyko į policiją, o jis išvažiavo į ligoninę. Iki balkono nuo tos vietos, kur pirmiausia stovėjo automobiliai ir kur buvo sužalotas nukentėjusysis, aiškiai viskas matėsi, niekas neužstojo balkono. Turėjo ir juos matyti.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju ir atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. 2009 m. spalio mėnesį, tiksliai datos nepamena, dar jam nenustačius įtariamojo asmens, pas jį atvyko D. S., kurio tuo metu jis nepažinojo. D. S. jam papasakojo, kad būdamas savo buto balkone iššovė link triukšmaujančių jaunuolių, pats nurodė, kur yra šautuvas. Paėmus ginklą ir grįžus į komisariato patalpas, kaltinamasis sutiko duoti parodymus įvykio vietoje, pasiūlė vykti į jo butą, parodė kokiu būdu iš balkono iššovė į „Šiaulių arenos“ aikštės pusę, po to pasiūlė nuvykti į aikštę, parodė vietą, kur buvo automobiliai, jaunimas. D. S. nurodyta įvykio vieta sutapo su nukentėjusiojo nurodyta vieta. Iš kaltinamojo buto balkono gerai matėsi „Šiaulių arenos“ aikštė, vieta, kur įvykio metu buvo jaunuoliai bei automobiliai, augantys krūmokšniai bei reljefo pakilimas prieš aikštelę matomumui netrukdė. Iš aikštės D. S. buto balkonas irgi matėsi gerai.

Operatyviniai darbuotojai vyko su D. S. paimti ginklą, kuris buvo ne pastarojo namuose. Jei kaltinamasis būtų nenurodęs, kur padėtas ginklas, jie nebūtų jo radę. Mano, jei ne D. S. veiksmai, geranoriškumas, ginklas nebūtų rastas, tyrimas gal būtų pakrypęs kita linkme. Įtarimą D. S. jis pateikė tą pačią dieną, kai pastarasis atvyko. Pirmas įtarimas buvo pagal LR BK 138 str. 1 d. Papildomos apklausos metu buvo dar tikslinamos aplinkybės, įtariamasis stengėsi patikslinti savo veiksmus, bet iš esmės parodymų nekeitė, jo parodymai šiaip atitiko bylos aplinkybes bei kitų asmenų parodymus.

Įvykio vietos apžiūros metu automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Šiaulių arenos" pastato, Šiauliuose, Jablonskio g. 16, 3 metrų atstumu nuo aikštelės krašto kairėje pusėje rasta raudonos-rudos spalvos dėmė, būdinga kraujui (t. 1, b. 1. 10-12)

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad prie automobilių stovėjimo aikštelės prie „Šiaulių arenos" pastato, Šiauliuose, Jablonskio g. 16, rytinėje dalyje yra žolynas, du pavieniai krūmokšniai, už žolyno penkiaaukštis gyvenamasis namas, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atstumas nuo nukentėjusiojo A. V. parodytos vietos, kurioje jis buvo sužalotas, iki aikštelės krašto yra 17,9 m, o iki D. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra 75,9 m. (t. 1, b. 1. 13-15)

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis D. S. 2009 m. spalio 8 d. savo iniciatyva pateikė pneumatinį šautuvą su ruda medine buože ir juodu metaliniu vamzdžiu, su užrašu „CLASSIC STYLE GERMANY" (t. 1, b. l. 24).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. K. pateikė šovinio kulką (t. 1, b. 1. 25).

Specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1343 nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 5.5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, D kategorijos, B3 modelio nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5.5 mm kalibro šoviniais; šautuvas gali būti pavojingas iki 343 metrų; tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 4.5 mm kalibro pneumatinio šautuvo kulka, ant kurios esantys pėdsakai konkretaus ginklo identifikavimui netinkami (t. 1, b. 1. 28-30).

2002-01-15 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705 reglamentuotos D kategorijos ginklų (6 straipsnis) savininko pareigos (31 straipsnis), įsigijimo (13 straipsnio 10 punktas), laikymo ir saugojimo (32 straipsnis), nešiojimo ir gabenimo (33 straipsnis) ir naudojimo (34 straipsnis) taisyklės.

Specialisto išvadoje Nr. G 1456/09(04) nurodyta, kad A. V. padaryta kiauryminė dešinės akies obuolio žaizda su įstrigusiu svetimkūniu akies obuolyje, sukėlusi aklumą dešine akimi; rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; A. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kiauryminio akies obuolio sužalojimo, sukėlusio apakimą dešine akimi, nukentėjusysis prarado didelę dalį, 35 procentus bendrojo darbingumo; tikėtina, kad A. V. dešinės akies sužalojimas galėjo būti padarytas šaunant iš pneumatinio ginklo (t. 1, b. 1. 86).

Ekspertas Jurgis Sakalas teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad A. V. yra nustatytas 35 procentų bendrasis nedarbingumas remiantis Darbingumo nustatymo taisyklių akių skyriaus 1 lentelėje, 18 p. Tolimesnė akies perspektyva tik blogėjanti. Priimant į Šiaulių ligoninę dar regėjimas likutinis buvo, šviesą skyrė, o išrašant iš Kauno klinikų regėjimo aštrumas buvo nulis, neperspektyvus akies obuolys, t. y. regėjimas nepagerės. Apie antrą akį nieko negali pasakyti, medicininėje literatūroje nurodoma, kad, esant vienos akies aklumui, blogėja ir kitos akies regėjimas. Jei antros akies regėjimui pablogėjus bus ryšis su trauma, bus dar didesnis nedarbingumas. Užtenka vienos akies regėjimo netekimo, kad būtų nustatytas 35 procentų bendrojo darbingumo netekimas. Jei būtų ir kitos akies regėjimo netekimas, sumuotųsi nedarbingumo procentai. 30 ir daugiau procentų darbingumo netekimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Spręsdamas kaltinamojo D. S. kaltės klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir sunkaus nukentėjusiojo A. V. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų teismas remiasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados bei teismo medicinos eksperto paaiškinimų teisiamajame posėdyje, nukentėjusiajam A. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kiauryminio akies obuolio sužalojimo, sukėlusio apakimą dešine akimi, nukentėjusysis prarado didelę dalį, 35 procentus bendrojo darbingumo, ir tikėtina, kad A. V. dešinės akies sužalojimas galėjo būti padarytas šaunant iš pneumatinio ginklo. Šios išvados teismui nekelia abejonių dėl jų pagrįstumo.

Remiantis nukentėjusiųjų A. V. ir I. R. bei įvykio vietoje buvusių liudytojų A. K. ir K. K. parodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. V. buvo sunkiai sužalotas, o nukentėjusiajai I. R. sukeltas fizinis skausmas kaltinamojo D. S. iš ginklo iššautomis kulkomis. Pats kaltinamasis D. S. taip pat neneigia sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį A. V. bei sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajai I. R.. Netiesiogiai šias aplinkybes patvirtina liudytojų O. Š., G. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota aplinkybė, kad atstumas nuo D. S. buto balkono iki nukentėjusiojo A. V. sužalojimo vietos yra 75,9 m, bei Specialisto išvada, kad kaltinamojo pateiktas D kategorijos šautuvas gali būti pavojingas iki 343 metrų.

Šių įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis D. S., iššaudamas iš graižtvinio, 5.5 mm kalibro, D kategorijos, pneumatinio, B3 modelio nešaunamojo ginklo ir pataikydamas į dešinę šlaunį I. R., sukėlė pastarajai fizinį skausmą, bei pataikydamas į dešinę akį sužalojo nukentėjusįjį A. V., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo D. S. padarytos veikos ir kaltinime nurodytų pasekmių.

Kaltinamasis D. S., sutikdamas su kaltinime išdėstytais jo padarytų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu padariniais, nurodo, kad iš pneumatinio ginklo jis iššovė tris kartus į automobilių stovėjimo aikštelės prie „Šiaulių arenos“ pusę norėdamas išbandyti šautuvą ir nesuprato, kad gali sužaloti žmones.

Iš tokių kaltinamojo teiginių yra aišku, kad jis ginčija jam inkriminuotos kaltės formą – tyčią, ir pripažįsta atsiradusias pasekmes kaip savo neatsargaus bei nerūpestingo elgesio padarinį.

Tyčinis ir neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas baudžiamajame įstatyme (BK 135 ir 137 str.) apibūdinti materialiosiomis sudėtimis, nes būtinas jų požymis yra ir nusikalstami padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytomis formomis. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 15, 16 str. nuostatomis, teismas turi išsiaiškinti visus kaltinamojo psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo padarytais veiksmais nukentėjusiųjų atžvilgiu ir tų veiksmų padariniais, t. y. išsiaiškinti, kaip kaltinamasis įvykio metu suvokė Lietuvos Respublikos BK 135 ir 137 str. 1 dalyse įtvirtintų sudėčių požymius ir kokios buvo jo valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių.

Analizuodamas kaltinamojo D. S. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės – turinį, teismas remiasi liudytojų K. K., O. Š., A. B. ir G. D. parodymais nustatytomis bylos aplinkybėmis, kad kaltinamojo buto balkonas namo pirmame aukšte aiškiai matėsi iš tos vietos, kur buvo sužalotas A. V., kad balkono niekas neužstojo. Be to, liudytojo K. K. teigimu, būdamas įvykio vietoje jis net kalbėjosi su balkone buvusiu ir šaudžiusiu asmeniu. Nukentėjusysis A. V., atsižvelgiant į jo sužalojimo pobūdį, taip pat patvirtino girdėjęs šaudžiusio asmens žodžius.

Šie bylos duomenys patvirtina, jog įvykio metu kaltinamajam nebuvo kliūčių matyti aikštelėje prie „Šiaulių arenos“ buvusius žmones bei automobilius.

Teismas remiasi ir paties kaltinamojo D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tuojau po įvykio, kurie sutampa su anksčiau išdėstytais įrodymais apie įvykio vietos apibūdinimą bei įvykio eigą, kuriuose kaltinamasis nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Šiaulių arenos“, jis matė keletą automobilių, girdėjo vaikinų balsus, šūkaliojimus, garsiai grojančią muziką, todėl užtaisęs šautuvą 2 ar 3 kartus iššovė į medį, esantį automobilių aikštelės pusėje, ketindamas išgąsdinti ten buvusius vaikinus. Be to, minėtoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad jis suvokė, jog šaudydamas į aikštelės pusę, gali ką nors sužaloti.

Aptarti bylos duomenys, įvertinus ir nusikalstamos veikos įrankio (šautuvo) pavojingumą, teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. S., atsižvelgiant į jo amžių (32 m.), socialinę padėtį (įmonės vadovas), išsilavinimą (aukštesnysis), būdamas normalios psichikos, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, įvykio metu suprato savo veiksmų pavojingumą ir numatė, jog savo veiksmais kelia pavojų kitų žmonių sveikatai.

Pats kaltinamasis teigia nenorėjęs sužaloti žmones ir byloje nenustatyta, kad kaltinamasis D. S. būtų siekęs pavojingų padarinių. Tačiau anksčiau aptartų bylos duomenų visuma duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis buvo abejingas galimiems padariniams. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. S. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad taip veikdamas gali sutrikdyti kitų žmonių sveikatą, ir nors ir nenorėjo sunkiai sužaloti A. V., sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. S. sunkiai sužalojo A. V. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktuose ir teisiamajame posėdyje ištirtuose įrodymuose atsispindinčią įvykio eigą, kai tamsiu paros metu, be jokios svarbios dingsties, iššaudamas tris kartus į automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje buvo nukentėjusieji bei kiti asmenys, pusę, t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu pažeisdamas viešąją tvarką, kaltinamasis D. S. demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, moralės normas bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme reglamentuotas D kategorijos ginklų savininko pareigas (31 straipsnis), naudojimo taisykles (34 straipsnis), tuo priešpastatydamas save aplinkiniams ir demonstruodamas niekinantį požiūrį į juos, patvirtina kaltinimą, jog kaltinamasis D. S. sunkiai sužalojo A. V. dėl chuliganiškų paskatų.

Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008). Todėl ir nagrinėjamu atveju nusikaltimo padarymo vieta laikoma vieša vieta, kadangi kaltinamasis, nors ir būdamas savo buto balkone, šaudė į automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią patekti nėra jokių kliūčių,

Chuliganiškų paskatų buvimą kaltinamojo veikoje rodo ir tai, kad kaltinamojo D. S. veiksmai įvykio metu nebuvo nei nukentėjusiųjų, nei kitų įvykio vietoje buvusių asmenų išprovokuoti, tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo anksčiau nebuvo jokių priešiškų santykių.

Išdėstytos teismo išvados apie kaltinamojo D. S. chuliganiškas paskatas sunkiai sužalojant nukentėjusįjį A. V., kai kaltinamasis elgėsi ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles, įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, nes įvykio vietoje tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų kilo sąmyšis, rodo, kad kaltinamojo D. S. veikoje yra visi būtinieji ir viešosios tvarkos pažeidimo, nurodyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėties požymiai.

Kaltinime D. S. nurodyta, kad iššaudamas iš D kategorijos pneumatinio nešaunamojo ginklo, jis pataikė nukentėjusiajai I. R. į dešinę šlaunį. Ši kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymį „smurtas, sukėlęs žmogui fizinį skausmą“. Tačiau minėta kaltinamojo veika atitinka ir Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys“. Kadangi nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., yra tik dalis pavojingesnės veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaltinamojo D. S. veika dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei fizinio skausmo sukėlimo I. R. pagrįstai kvalifikuota tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kita, anksčiau jau aptarta, tais pačiais įžūliais veiksmais padaryta kaltinamojo D. S. veika sunkiai sužalojant nukentėjusįjį A. V. dėl chuliganiškų paskatų yra pavojingesnė už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.), todėl šios kaltinamojo veikos, numatytos skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamojo D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.

Pakeistame kaltinime D. S. nurodyta, kad įvykio metu jis buvo savo buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), balkone. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp jų ir kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo, kaltinamojo butas yra pažymėtas ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) numeriu. Todėl teismas patikslina kaltinime nurodytos įvykio vietos aprašymą.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis D. S., nors ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis pripažįsta esmines jam inkriminuojamų nusikaltimų faktines aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Be to, jis padėjo policijos pareigūnams išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tai pripažinti kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaip matyti iš teismui pateikto susitarimo tarp kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiojo A. V. dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis D. S. jau atlygino dalį 35000 Lt žalos nukentėjusiajam A. V. ir jie susitarė dėl likusios žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 79). Šią aplinkybę teismas taip pat pripažįsta kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės – chuliganiškų paskatų, teismas nelaiko kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, kadangi chuliganiškos paskatos yra kaltinamojo D. S. padarytos nusikalstamos veikos (BK 135 str. 2 d. 8 p.) kvalifikuojantis požymis.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam D. S. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus, ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais.

Vertindamas šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam D. S. skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.

Kaltinamasis D. S. padarė du tyčinius nusikaltimus – labai sunkų ir nesunkų (BK 11 str. 3 d., 6 d.), tačiau nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 151), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. 1. 152-154), apylinkės inspektorių veiklos grupės pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. 1. 157), darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba direktoriumi nuo pat bendrovės įsteigimo 2003 m. liepos 22 d., charakterizuojamas labai gerai (t. 2, b. l. 50), byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių kaltinamojo D. S. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo D. S. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia.

Parinkdamas bausmių rūšis bei dydžius kaltinamajam D. S. teismas atsižvelgia ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į kaltinamojo asmenines savybes, amžių, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. S. pats savo noru nuvyko į policijos komisariatą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savanoriškai atidavė policijos pareigūnams turėtą ginklą, iš kurio šaudė įvykio metu, tuo padėdamas ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstamą veiką. Šias aplinkybes nurodė ne tik pats kaltinamasis D. S., bet jas patvirtino ir liudytoju apklaustas Šiaulių apskrities VPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas A. B., kurio teigimu, jei ne kaltinamojo D. S. veiksmai, geranoriškumas, ginklas nebūtų rastas, tyrimas gal būtų pakrypęs kita linkme. Be to, kaltinamasis D. S. atlygino dalį – 35000 Lt padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajam A. V. ir jie susitarė dėl likusios žalos dalies – 50000 Lt, atlyginimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad kaltinamasis D. S. yra dar gana jauno amžiaus (33 m.), turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai (t. 2, b. l. 47-49), atsižvelgia ir į nukentėjusiojo A. V. prašymą neskirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės.

Šios bylos aplinkybės nepašalina D. S. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti kaltinamojo atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamojo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką padarytų nusikaltimų pavojingumui, buvimą, taip pat nurodytus kaltinamojo D. S. asmenybę apibūdinančius duomenis ir siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos kaltinamajam D. S. taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatas ir paskirti jam už labai sunkų nusikaltimą (BK 135 str. 2 d. 8 p.) švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, t. y. laisvės apribojimą. Toks sprendimas, teismo įsitikinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatoms bei BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai ir Baudžiamajame kodekse įtvirtintam šanso principui, kurio esmė yra suteikti kaltinamajam galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Remiantis anksčiau išdėstytomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, teismas mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., D. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., kaltinamajam D. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas subendrina apėmimo būdu, kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. buvo pareiškęs 250000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 45-46), kurio dydį vėliau sumažino iki 85000 Lt. Ieškinio dydį civilinis ieškovas grindžia tuo, kad jam atimta daug vairavimo teisių, palikta tik B kategorija. Jo hobis buvo kartingo sportas, dabar negali užsiimti jokiu autosportu ar motosportu, mano, kad sugadintas jo gyvenimas. Darbdavys dėl įstatymų negali jo atleisti, bet, neaišku, kaip bus toliau, nes jis gali dirbti tik 5 val. per dieną. Neturi jokių vilčių ateičiai, aklumas trukdo gyventi. Ieškinį pareiškė norėdamas apsidrausti ateičiai, nes gali apakti ir sveikąja akimi.

Remiantis anksčiau nuosprendyje išdėstytais ir aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens – D. S. – kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos kaltinamojo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo A. V. sunkaus sužalojimo sąlygos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje kaltu dėl A. V. sužalojimo pripažįstamas kaltinamasis D. S., kuris ir yra atsakingas už nukentėjusiajam padarytą žalą, susijusią su minėtu nusikaltimu.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Pagal minėtame įstatyme įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Spręsdamas D. S. nusikalstama veika padarytos nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam A. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kurios, kaip absoliučios vertybės, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui.

Byloje nustatyta, kad A. V. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta kiauryminė dešinės akies obuolio žaizda su įstrigusiu svetimkūniu akies obuolyje, sukėlė aklumą dešine akimi, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį, 35 procentus, bendrojo darbingumo. Eksperto teigimu, tolimesnė akies perspektyva tik blogėjanti, o esant vienos akies aklumui, blogėja ir kitos akies regėjimas. Todėl akivaizdu, jog be patirto fizinio skausmo, nepatogumų, nukentėjusysis patiria dideles dvasines kančias bei išgyvenimus ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Sužalojimo pasėkoje nukentėjusiajam buvo apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimą, t. y. jis prarado didelę dalį bendrojo darbingumo, kas labai apriboja darbinę veiklą, dėl regos netekimo prarado galimybę užsiimti mėgstamu sportu, neaiškios jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės ateityje.

Kartu teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos kaltinamojo nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, t. y. į pastarojo turtinę padėtį (CK 6.282 str.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo D. S. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tačiau jo pirkimui 2006 m. lapkričio 3 d. 35 metams paimtas banko kreditas – 252700 Lt ir butas įkeistas (t. 1, b. l. 168-169, t. 2, b. l. 51-60). Kito nekilnojamojo turto ar transporto priemonių kaltinamasis neturi (t. 1, b. l. 168, 170). Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis turi šeimą ir du mažamečius vaikus.

Tokiu būdu, atsižvelgęs į dėl padaryto sveikatos sutrikdymo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiojo visuomeninei bei profesinei veiklai, įvertinęs jas ateities požiūriu, nukentėjusiojo, kaip jauno asmens (25 m.), turėtų galimybių praradimą, kartu siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. V. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai pagrįstai paties nukentėjusiojo įvertinti 85000 Lt neturtinės žalos dydžio suma, su kuo sutinka ir kaltinamasis D. S..

Kaip matyti iš teismui pateikto kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiojo A. V. susitarimo (t. 2, b. l. 79), nukentėjusysis A. V. jau gavo iš kaltinamojo D. S. 35000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o dėl likusios žalos dalies – 50000 Lt, atlyginimo sąlygų bei tvarkos kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitarė. Pateiktas susitarimas, teismo nuomone, neprieštarauja įstatymų nuostatoms, susitarime žalos atlyginimo tvarka ir sąlygos yra išsamiai ir konkrečiai išdėstytos, aiškios bei suprantamos susitarimo dalyviams ir atitinka jų tikrąją valią, ką teisiamajame posėdyje patvirtino kaltinamasis D. S. bei nukentėjusysis A. V.. Todėl teismas tvirtina kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiojo A. V. susitarimą dėl 50000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė 1314,49 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už A. V. išmokėtą ligos pašalpą (t. 1, b. l. 91-92).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 2415,55 Lt dydžio nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidų (t. 1, b. 1. 100-101).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškiniai pagrįsti ir tenkinami visiškai.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį A. V., pastarasis dėl sužalojimų buvo gydomas, jam buvo mokama ligos pašalpa. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo 2415,55 Lt (t. 1, b. l. 102), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius nukentėjusiajam A. V. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. išmokėjo 1314,49 Lt ligos pašalpą (t. 1, b. l. 93). Išlaidos minėtiems civiliniams ieškovams atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Todėl kaltinamasis D. S., neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų bei Valstybinio socialinio draudimo fondo dėl to turėtas išlaidas.

Daiktinis įrodymas – šautuvas (pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 5.5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, D kategorijos, B3 modelio nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5.5 mm kalibro šoviniais), perduotas saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą (t. 1, b. 1. 31-33), kaip nusikaltimo įrankis konfiskuojamas ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 str., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Daiktinis įrodymas – kulka (pramoninės gamybos, 4.5 mm kalibro pneumatinio šautuvo), perduota saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą (t. 1, b. 1. 31-33), kaip nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinama (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., per laisvės apribojimo laiką D. S. uždrausti įgyti, turėti, naudoti bei saugoti bet kokios kategorijos ginklus ir įpareigoti jį nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto būti namuose;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., per laisvės apribojimo laiką D. S. uždrausti įgyti, turėti, naudoti bei saugoti bet kokios kategorijos ginklus ir įpareigoti jį nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto būti namuose.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

Patvirtinti nukentėjusiojo A. V. ir nuteistojo D. S. susitarimą, kuriuo D. S. įsipareigoja po šešių mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos (2010 m. kovo 20 d.) pradėti mokėti po 700 Lt kiekvieną mėnesį tol, kol sumokės 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt likusį žalos atlyginimą.

Priteisti iš D. S. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2415,55 Lt A. V. gydymo išlaidų.

Priteisti iš D. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 1314,49 Lt už A. V. išmokėtą ligos pašalpą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., daiktinį įrodymą – šautuvą (pramoniniu būdu pagamintą, graižtvinį, 5.5 mm kalibro, tinkamą šaudymui, D kategorijos, B3 modelio nešaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 5.5 mm kalibro šoviniais), saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktinį įrodymą – kulką (pramoninės gamybos, 4.5 mm kalibro pneumatinio šautuvo), saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.