Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1313-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-16
Bylos Nr.
2S-1313-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pran.), Virginija Volskienė, Dalia Višinskienė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1313-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.17.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,teisėjų Virginijos Volskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės) S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės S. K.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (kreditorius) AB „Swedbank“ 2010-05-10 pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas priverstinai išieškoti iš skolininkės S. K. 284 308,63 EUR paskolą, 5 485,52 EUR nesumokėtų palūkanų, 460,74 EUR nesumokėtų delspinigių už paskolą, 508,85 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas, žyminio mokesčio išlaidų 131 Lt, taip pat priverstinai parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 1,53 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0808-9434; 74,79 kv.m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr.4192-4000-4012; 13 kv.m. užstatyto ploto tvartą, unikalus Nr.4192-4000-4034; 66 kv.m. užstatyto ploto daržinę, unikalus Nr.4192-4000-4045; 37 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4192-4000-4056; 18 kv.m. užstatyto ploto pirtį, unikalus Nr.4192-4000-4067; kiemo statinius, unikalus Nr.4192-4000-4078. Taip pat kreditorius prašė išieškoti 6 mėn. EURIBOR+1,6 proc. marža sutartinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos bei 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo visos įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas nutarė išieškoti kreditoriui iš skolininkės 284 308,63 EUR paskolą, 5 485,52 EUR nesumokėtų palūkanų, 460,74 EUR nesumokėtų delspinigių už paskolą, 508,85 EUR delspinigių, žyminio mokesčio išlaidų 131 Lt, 6 mėn. EURIBOR+1,6 proc. marža (nuo 2010-03-20 iki 2010-09-20 nustatyta palūkanų norma 2,551 proc.) sutartinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (284 308,63 EUR) bei 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo visos įsiskolinimo sumos (290 763,74 EUR) nuo bylos iškėlimo iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius skolininkei, ir priverstinai juos parduodant iš varžytinių.

Šalies argumentai

Pareiškėja (skolininkė) S. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. priimtą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba nutarties dalį pakeisti, nutariant iš skolininkės išieškoti kreditoriaus naudai 284 308,63 EUR negrąžinto kredito, 5 485,52 EUR nesumokėtų palūkanų, 242,40 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 290 036,55 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio bei 5% dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (284 551,03 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (2010-05-10) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą; arba skundžiamą nutartį pakeisti iš dalies, nutariant iš skolininkės išieškoti kreditoriaus naudai 284 308,63 EUR negrąžinto kredito, 5 485,52 EUR nesumokėtų palūkanų, 242,40 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 290 036,55 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio bei 5% dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito ir delspinigių sumos (284 551,03 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (2010-05-10) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą; arba nutarties dalį pakeisti nutariant iš skolininkės išieškoti kreditoriaus naudai 284 308,63 EUR negrąžinto kredito, 5 485,52 EUR nesumokėtų palūkanų, iš viso 289 794,15 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio bei 5% dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (284 308,63 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (2010-05-10) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą; taip pat priteisti skolininkei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog kreditorius nepagrįstai reikalauja iš skolininkės išieškoti ir palūkanas, ir delspinigius ir dar delspinigius nuo priskaičiuotų palūkanų pilna apimtimi, nes delspinigiai turi būti įskaičiuoti į palūkanas. Taip pat pažymi, jog kreditoriaus paskaičiuoti delspinigiai už palūkanas yra aiškiai per dideli ir teismas turi juos sumažinti iki protingų 0,2 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Teigia, jog kreditorius teismui nepateikė konkrečių skaičiavimų, o iš pateiktų skolos paskaičiavimų neaišku nuo kokių sumų, už kokius laikotarpius yra skaičiuojamos pradelstos palūkanos ir delspinigiai nuo kredito ir palūkanų, teismas tokių kreditoriaus pateiktų paskaičiavimų patikrinti negali, o skolininkė neturi galimybės jų ginčyti. Byloje būtina paskaičiavimus papildomai išreikalauti iš kreditoriaus, todėl nutartis turi būti naikintina, o byla gražinta nagrinėti iš naujo. Pabrėžia, jog kreditorius Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė 2010-03-09, po sutarties nutraukimo skolininkė ir toliau turi mokėti 6 mėn. EURIBOR + 1,6 % marža (nuo 2010-03-20 iki 2010-09-20 nustatyta palūkanų norma 2,551%), tačiau sutartyje tokios sąlygos nebuvo numatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje yra neteisėta ir naikintina. LR CK 6.37 str. 4 d. numato, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR CK 6.37 str. įtvirtintas nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, jog skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti hipoteka, turto hipotekos sandorį gali ginčyti LR CK išvardintais sandorių negaliojimo pagrindais ar ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Pagal LR CPK 4.192 str. 1 d. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. Pagal LR CPK 558 str. 1 d. hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, pagal LR CPK 558 str. 2 d. pagal hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistus daiktus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.

Nagrinėjamu atveju skolininkė pripažino, jog jis yra skolingas kreditoriui, tačiau nesutiko su kreditoriaus priskaičiuotu delspinigių, palūkanų dydžiu, taip pat EURIBOR paskaičiavimu nutraukus Kreditavimo sutartį. Nustatyta, jog skolininkei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-29 nutartimi areštavo skolininkei S. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 1,53 ha ploto žemės sklypą, 74,79 kv.m. ploto gyvenamąjį namą, 13 kv.m. užstatyto ploto tvartą, 66 kv.m. užstatyto ploto daržinę, 37 kv.m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, 18 kv.m. užstatyto ploto pirtį, kiemo statinius, įspėdamas skolininkę, jog negrąžinus 284 308,63 EUR kredito, 4 474,72 EUR nesumokėtų palūkanų, 199,64 EUR nesumokėtų delspinigių už kreditą, 321,20 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti (b.l.85-86). Minėta nutartis įteikta skolininkės S. K. motinai (b.l.95). Skolininkei neįvykdžius įsipareigojimų per 1 mėnesį, kreditorius įgijo teisę pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinės skolos išieškojimo parduodant įkeistą turtą iš varžytinių, šia teise jis pasinaudojo. Teismo hipotekos skyrius skundžiama nutartimi patenkino pakartotinį kreditoriaus pareiškimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – LR CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija, nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas, patikrinti ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.

Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, pripažįstama, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. LR CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi, ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, jog kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio, šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Todėl apeliantė nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmos instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta išieškoti iš jos delspinigius, palūkanas, nutraukus Kreditavimo sutartį.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nesutikdama su sutartyje nustatytu netesybų dydžiu bei jų skaičiavimo tvarka, skolininkė ginčo teisenos tvarka turi teisę kreiptis į teismą tiek dėl skolos dydžio nustatymo, tiek dėl sutartyje sulygtų netesybų mažinimo.

Vadovaudamasi minėtais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nutartis dėl įkeisto turto arešto buvo įteikta skolininkei ir įkeisto turto savininkei tinkamai, per mėnesį prievolės skolininkė neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė parduoti iš varžytinių įkeistą turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 130) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirąjį skundą, iš skolininkės priteistina 5,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., 338 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės S. K. (a.k(duomenys neskelbtini)) 5,70 Lt (penkis litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiKolegijos teisėjos Virginija VolskienėDalia Višinskienė