Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-173-544-08

teisėja Dalia Pranckienė Procesinio sprendimo kategorija:44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 44.8; 95.2; 106.7;114.11;121.18;121.20;

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Romualdo Januškos, Ramunės Čeknienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant atsakovui M. N., jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ir atsakovo M. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-739/2008 pagal ieškovo ieškinį atsakovui, tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, dėl turtinės žalos sužalojus sveikatą ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, atsakovą ir jo atstovą, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti ir priteistas žalai atlyginti sumas sumažinti per pusę,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Ieškovo D. M. ir atsakovo M. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 2754,21 Lt turtinei ir 4500 Lt neturinei žalai atlyginti, o ieškinys likusioje dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas, paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui priteistos negautos pajamas sužalojus sveikatą už laikotarpį nuo 2005-06-10 iki 2007-11-05, o likusioje dalyje ieškinys dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą atmestas, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo šalims ir valstybei naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šioje dalyje teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 141 str. 1 d., 3 d., 185 str., CK 6.246-6.249 str., 6.263 str. 2 d., ir dėl šių procesinių pažeidimų minėtas klausimas buvo išspręstas neteisingai, šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė, o pagal bylos įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo dalyje, kurią nutariama palikti nepakeistą, ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p., 6.250 str.). Šioje dalyje teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvai. Byloje esančių įrodymų visuma yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6,246-6.249 str., nes byloje įrodyta, kad 2005-06-10 atsakovas, vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį Audi – 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53, 68, 172 punktų reikalavimus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į pakelės medį, ko pasekoje ieškovui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata: nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kaklo antro slankstelio lūžis ir panirimas be nugaros smegenų sužalojimo, muštinės žaizdos viršugalvyje ir pakaušyje, minkštųjų audinių sumušimai dešinėje veido pusėje, kairėje alkūnėje ir kairiajame kelio sąnaryje. Įsiteisėjusius Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-06-19 nuosprendžiu atsakovas M. N. pripažintas kaltu už virš aprašytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 2 d., padarymą ir nubaustas atitinkama bausme (CPK 182 str. 3 p., baudž. bylos Nr. Nr.I-432-768/2006, 2 t., b. l. 168-168). Ieškovas ilgą laiką buvo nedarbingas ir gydėsi, dėl to patyrė gydymo, vaistų įgijimo išlaidų ir išlaidų diagnostikos tikslais, taip pat neturtinę žalą, kurį teismas tinkamai nustatė pagal CK 6.250 str. kriterijus (1 t., b. l. 23-28, 30-31, 60, 64-67, 73-74, 91-92, 95-103, 2 t., b. l. 17-21, 30-31, 35-38). Ieškovas taip pat patyrė turtinę žalą dėl nepataisomai sugadinto jam priklausiusio automobilio, jo transportavimo, įvertinimo, taip pat už sugadintus drabužius, kurią teismas pagal pateiktus įrodymus priteisė (1 t., b. l. 29, 32, 33, 35-52). Teismas, ieškovui priteisdamas 31 Lt žalai dėl sugadintų drabužių ir avalynės atlyginti, skaičiavimo klaidos nepadarė, o 50 Lt ir 761 Lt žalos dėl striukės, telefono su priedais, pakelėjo, rankų rinkinio, akumuliatoriaus praradimo nepriteisė, nes sprendė, jog šioje dalyje ieškinys nepagrįstas, nes neįrodyta, jog šių daiktų praradimas yra susijęs su dėl atsakovo kaltės kilusiu autoįvykiu, ir su tuo nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pats apeliantas skunde nenurodo, kokius įrodymus teismas šioje dalyje įvertino neteisingai ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą apie šios ieškinio dalies neįrodytinumą. Teismo sprendimas šioje dalyje nėra prieštaringas, nes, nors liudytoja O. M. parodė, kad minėtų daiktų po autoįvykio buvo pasigesta, tačiau ji parodė ir tai, kad nežino, ar ieškovas prieš įvykį minėtus daiktus turėjo, apie įvykį sužinojo kitą dieną bei kad, nors buvo kiti suplėšyti rūbai, tačiau striukės, kaip ir telefono, raktų, akumuliatoriaus, pakelėjo, pasigedo (1 t., b. l. 136). Todėl tai neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant atsakovas turėtų atsakyti už žalą minėtoje dalyje. Tuo labiau, kad ieškovas buvo ilgalaikiai vartojęs alkoholinius gėrimus, kaip pats baudžiamojoje byloje aiškino, važinėjo po įvairias vietas, kur toliau girtavo ir vis prarasdavo sąmonę, todėl ne viską prisimena (1 t., b. l. 61-68, 2 t., b. l. 161). Todėl daiktus galėjo palikti ir prarasti bet kur. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ieškovo telefonas už 449 Lt buvo įgytas 1998 metais, o įvykis įvyko 2006 m ( 1 t., b. l. 140). Todėl, net ir esant įrodytoms kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, toks žalos dydis, kokį prašoma priteisti, būtų neįrodytas, nes atlyginama prarasto turto reali rinkos vertė. Ieškovas teisingai nurodo, kad už nepataisomai sugadintą automobilį žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Tačiau ieškovas nesivadovauja, o teismas pagrįstai vadovavosi ir CK 6.249 str. 5 d. nuostatomis, kurios numato, kad turi būti atlyginama reali žala pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo, žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Turto vertintojo atliktos minėto automobilio įvertinimo ataskaitos duomenimis nustatyta, kad reali ieškovo automobilio vertė įvykio dienai buvo 1200 Lt. Kadangi ieškovas pageidavo, kad automobilio liekanos liktų jam, teismas pagrįstai ieškovui priteisė realią automobilio rinkos vertę 1090 Lt. Nors ieškovas teigia, kad tai neatitinka vidutinės automobilio Audi-80 rinkos kainos ir už tokią kainą jis negalėtų nusipirkti techniškai tvarkingo analogiškų metų ir markės automobilio, tačiau šiam argumentui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Kadangi minėtos ataskaitos duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio remonto kaštai viršija 75 % automobilio rinkos vertės prieš autoįvykį, nėra pagrindo nesutikti su turto vertintojo ir teismo išvadomis, kad tokio sugadinimo laipsnio automobilio, nuo kurio pagaminimo praėjo daugiau kaip 20 metų, ekonominiu požiūriu remontuoti netikslinga (baudž. bylos b. l. 115-135). Todėl teismas šioje dalyje nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų CPK 177 str., 185 str., 186 str., 189 str., tinkamai šią sprendimo dalį motyvavo, taip pat laikėsi formuojamos teismų praktikos nurodytu klausimu. Kasacinis teismas nutartyse yra nurodęs, kad netekto daikto vertę turi patvirtinti įrodymai ir vien ta aplinkybė, kad teismas dėl vienų prarastų daiktų sutinka su kreditoriaus nurodyta verte, o kitų vertę sumažina, savaime nerodo, kad teismas pažeidė CPK 185 str., nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Turtas gali būti įvertintas individualiai didele verte dėl reikalingumo asmeniui ar ypatingų aplinkybių, bet teismas patikrina, ar tokia įvertinimo suma yra reali ir protinga. Nors daiktas gali būti labai reikalingas ir nepaisant jo nusidėvėjimo galėtų būti ilgai naudojamas, tai nėra pagrindas jį įvertinti neprotingai didele verte. Daiktai, asmens brangiai įvertinti dėl individualių savybių, nedraudžia teismui turtą įvertinti savaip, bet tai reikia daryti motyvuotai ir patikrinti, ar nurodyta vertė yra protinga, ar atitinka teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus (pvz., 2006-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2006). Todėl teismas šioje dalyje visiškai atskleidė bylos esmę, o ieškovas be pagrindo skunde teigia priešingai.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti nei su ieškovo, nei su atsakovo apeliacinių skundų argumentais dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimo. Padaryta neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, todėl jį nustato teismas pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatytas neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus. Teismas sprendime nurodė, kad, nustatydamas žalos dydį, be kita ko, atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir, įvertindamas visus kriterijus, neturinės žalos dydį nuo 20 000 Lt sumažino iki 4500 Lt. Todėl, nors sprendime konkrečiai nenurodyta, iš minėtų aplinkybių spręstina, kad teismas svariais kriterijais nustatant šios žalos dydį laikė tiek paties ieškovo netinkamo elgesio bei girtavimo įtaką buvusiai situacijai susidaryti bei tam, kad neblaivus atsakovas turėjo sąlygas pasinaudoti ieškovo automobiliu, tiek ir faktus, kad atsakovas žalą padarė, nors ir netyčiniu smurtiniu, bet nusikaltimu, kurį padarė neblaivus, kad sužalojo net tris žmones, neatlygino žalos, kad klaidino ikiteisminio tyrimo institucijas neprisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką ir ją padarius nepagrįstai kaltindamas ieškovą, dėl ko pastarajam neabejotinai sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus ir emocijas. Todėl atsakovo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo elgesio įtaką žalos atsiradimui bei ieškovo argumentas, kad teismas dėmesį skyrė tik aplinkybių, lengvinančių atsakovo padėtį paieškai, neatsižvelgė į atsakovo kaltę ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Teismas šiuo aspektu tinkamai įvertino aplinkybę, kad dėl įvykio ieškovo sveikata sutrikdyta nesunkiai, bet jis ilgalaikiai buvo nedarbingas, prarado dalį darbingumo, tam tikrą laiką truko liekamieji traumos reiškiniai, nerimas dėl sveikatos ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad avarijoje nukentėjo trys asmenys, kurių kiekvienas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, todėl teismas pagrįstai vienu iš žalos dydžio nustatymo kriterijų laikė ir atsakovo turinę padėtį.

Kaip jau nurodyta, skundžiamojo teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovui priteistos negautos pajamos sužalojus sveikatą už laikotarpį nuo 2005-06-10 iki 2007-11-06, o likusioje dalyje ieškinys dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą atmestas, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo šalims ir valstybei naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Pagal CK 6.288 str. 1 d., žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau ar mažiau nei nukentėjusysis patyrė žalos. Teisėtą ir pagrįstą žalos dydį pagal byloje pateiktus faktinius duomenis galutinai turėjo nustatyti bylą nagrinėjantis teismas, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, šios savo pareigos tinkamai ir pilnai neįvykdė dėl šių argumentų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2006-07-10 išvados duomenimis nustatyta, kad ieškovas dėl patirtų traumų yra netekęs 10 % darbingumo, bet yra darbingas (1 t., b. l. 6), o 2006-11-06 išvados duomenimis – kad laikotarpiu nuo 2006-11-06 iki 2009-11-04 jis buvo netekęs 45 % darbingumo ir buvo iš dalies darbingas (1 t., b. l. 93, 94, 147-172, 2 t., b. l. 27-28). Teismo ekspertizės akto duomenimis nustatyta, kad dėl 2005-06-10 autoįvykio metu patirtų sužalojimų – liekamųjų padarinių po kaklo antro slankstelio lūžio ir panirimo, - ieškovas prarado 15 % bendrojo darbingumo iki 2007-11-05, dėl gauto sužalojimo prieš autoįvykį bei dėl susirgimų iki autoįvykio bendrojo darbingumo nebuvo praradęs (1 t., b. l. 113-114, 136-137). Iš ieškinių turinio bei pateiktų jam pagrįsti įrodymų matyti, kad ieškovas siekė gauti iš atsakovo visišką jam pagal įstatymus priklausantį žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo nedarbingumo laikotarpiu dėl netekto darbo užmokesčio ir jo dalies tuo laikotarpiu, kai darbo užmokestis sumažėjo dėl netekto darbingumo. Tuo tikslu ieškovas tikslino ieškinį, savo iniciatyva ir įpareigotas 2007-05-15, 2007-09-27, 2007-11-14, 2007-12-11 teismo protokolinėmis nutartimis teikė papildomus įrodymus žalos atlyginimo dydžiui apskaičiuoti (1 t., b. l. 3-5, 57-59, 88-90, 135-137, 2 t., b. l. 4-5, 32-33). 2007-12-11 teismo posėdyje teismui nutarus, kad, nežiūrint pateiktų įrodymų, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, susijusius su ieškovo netektu dėl sužalojimo darbo užmokesčiu, teismas nutarė pasiūlyti ieškovui iki 2008-01-18 pateikti papildomus įrodymus apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį iki sužalojimo ir, atsižvelgiant į šiuos įrodymus, patikslinti pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 32-33). Teismo nustatytu terminu 2008-01-02 ieškovas pateikė papildomus įrodymus ir patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 35-41). Tačiau teismas 2008-01-07 nutartimi CPK 141 str. pagrindu atsisakė tenkinti 2008-01-02 ieškovo pateiktą pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko papildymo ir pakeitimo, konstatavęs, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, kad ieškovas kelia naujus reikalavimus, nesavalaikiai papildė ieškinio pagrindą ir padidino ieškinio dalyką, kad byloje nenustatyta, jog būtinybė atlikti minėtus veiksmus atsirado tik šiuo metu ir kad pareiškimo pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą patenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą (2 t., b. l. 42). Atsisakęs patenkinti minėtą ieškovo pareiškimą, teismas, kaip sprendime nurodo, už laikotarpį nuo 2006-07-10-2006-11-05, priteisė 217,76 Lt negautų pajamų, nors konstatavo, kad faktiškai negautos pajamos pagal pateiktus bylos įrodymus būtų didesnės (2 t., b. l. 51). Todėl teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai taikė CPK 141 str. 1 d. reikalavimus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas 2008-01-02 ieškiniu pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindo, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad teisėtas ir pagrįstas faktiniais duomenimis teisingo žalos atlyginimo nustatymas ir priteisimas yra išėjimas už ieškinio ribų. Dėl minėto netinkamo procesinių teisės normų taikymo žalos atlyginimo dydžio klausimas buvo išspręstas neteisingai. Iš ankstesnių ieškinių ir 2008-01-02 pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas minėtoje dalyje visą laiką prašė priteisti jam turtinę žalą – prarastą darbo užmokestį UAB „Piniava“ už laikotarpį nuo 2005-06-10 iki 2006-01-19 bei netekto darbo užmokesčio dalį dėl prarasto darbingumo už laikotarpį nuo 2006-07-10 iki 2007-11-05. Todėl ieškinio dalykas visada buvo prašoma priteisti tam tikra pinigų suma, t. y. ieškinio dalykas nebuvo keičiamas, o tik didinamas. Ieškinio patikslinimuose ieškovas nevienodai apskaičiuoja reikalavimo dydį, nes žalos atlyginimo pagrindu imamai skirtingi gauto užmokesčio dydžiai ir/ar laikotarpiai. Ieškinio pagrindu visuose pareiškimuose nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, 2008-01-02 patikslinto ieškinio nepriimti CPK 141 str. pagrindu nebuvo pagrindo, nes ieškinio turinį buvo pagrindas vertinti tik kaip ieškovo teisės padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus realizavimą, o ne ieškinio dalyko ir/ar pagrindo keitimą (CPK 42 str. 1 d.). Be to, šis veiksmas buvo atliktas pačiam teismui nusprendus, kad būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su ieškovo gautu darbo užmokesčiu ir vykdant teismo nutartį, siūlančią ieškovui patikslinti reikalavimą dalyje dėl žalos atlyginimo ir pateikti papildomus įrodymus žalos dydžio apskaičiavimui pagrįsti (2 t., b. l. 32-33). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendime nėra motyvų ir argumentų apie tai, kuo pasireiškė teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios ieškovui žalos dalyje dėl negautos darbo užmokesčio dalies, ir, jei jis nustatomas, tai kaip konkrečiai jis pasireiškia. Šį ryšį būtina nustatyti ir pagrįsti todėl, kad neaišku, ar ieškovo darbo užmokestis sumažėjo sveikatos sužalojimo pasekoje dėl netekto darbingumo dalies, ar dėl kitų priežasčių, nes ieškovas UAB „Piniava“ ir įmonėje „Medis“ dirbo ne vienodą darbą (vairuotojo ir darbininko), iš darbo UAB „Piniava“ išėjo ne dėl sveikatos būklės, o DK 127 str. 1 d. pagrindu (darbuotojo pareiškimu), po to nuo 2006-02-09 iki 2006-05-22 gavo nedarbo draudimo išmoką iš darbo biržos (1 t., b. l. 60, 64-66, 2 t., b. l. 19-20, 30-31, 35, 36-37).

Kadangi dalis skundžiamo sprendimo panaikinama ir perduodama nagrinėti iš naujo, tai naikinama ir teismo sprendimo dalis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo šalims ir valstybei, nes jų proporcingumą ir dydį galima nustatyti tik galutinai išsprendus ieškinio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. N. ieškovui D. M. priteista 2754,21 Lt turtinei ir 4500 Lt neturinei žalai atlyginti, o ieškinys likusioje dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas, palikti nepakeistą.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteistos negautos pajamos sužalojus sveikatą už laikotarpį nuo 2005-06-10 iki 2007-11-05, o likusioje dalyje ieškinys dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą atmestas, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo šalims ir valstybei panaikinti ir klausimą šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.