Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 18 MGL dydžio, t. y. 677,88 eurų bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 16 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. buvo atvykęs į Telšius pas draugę. Tą dieną vartojo alkoholinių gėrimų, tačiau nesijautė labai apsvaigęs, todėl apie 16 val. nusprendė jam priklausančiu automobiliu Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti namo į Klaipėdą. Teisę vairuoti automobilį yra praradęs 2017 metais, kai taip pat vairavo būdamas neblaivus ir jam 2 metams buvo atimta teisė vairuoti. Vairuotojo pažymėjimo nėra atgavęs, nes nėra įvykdęs visų sąlygų. Automobilį įsigijo apie 2024 m. pavasarį Tauragėje už 700 eurų, tačiau jo numatyta tvarka savo vardu nepersiregistravo. Supranta, kad pasielgė netinkamai vairuodamas automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., e. b. l. 176-179).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Manto Berenio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., jam patruliuojant kartu su to paties skyriaus vyriausiąja patrule G. Petroškaite, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastebėtas po važiuojamąją kelio dalį įtartinai manevruojantis automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius, buvo sustabdytas apie 16 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu. Priėjus prie automobilio vairuotojo ir bekontakčiu alkotesteriu patikrinus, ar šis nėra vartojęs alkoholio, alkotesteris parodė, kad vairuotojas alkoholį yra vartojęs. Iš pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nustatyta, kad automobilį vairavo R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), su kuriuo pradėjus bendrauti iš jo burnos ertmės sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vairuotojo judesiai - nekoordinuoti. Paklausus R. T., kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė kad vakar, 2024 m. rugpjūčio 17 d., vakare apie 23 valandą vartojo alų. Atlikus neblaivumo nustatymo testą, automobilio vairuotojas R. T. pataikyti į nosies galą tiek atsimerkęs tiek užsimerkęs galėjo, paeiti tiesia linija pėda po pėdos nesugebėjo. Alkotesteriu Alcotest 6820 Nr. ARHM-0375, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2066525, pirmu patikrinimu 16 val. 27 min. jam buvo nustatytas vidutinis 1,68 promilių, antru patikrinimu - 16 val. 49 min. 1,61 promilių girtumo laipsnis (1 t., e. b. l. 18-28).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelių nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas tamsiai mėlynos spalvos automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bagažinėje matoma pakuotė alkoholinio alaus ,,Volfas-Engelman“, butelių taros ir kiti daiktai, užfiksuoti alkotesterio parodymai, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (1 t., e. b. l. 5-17).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. R. T. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Alkotesteriu Alcotest 6820 Nr. ARHM-0375, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2066525, pirmu tikrinimu 16 val. 27 min. nustatytas 1,68 promilių, antru tikrinimu 16 val. 49 min. – 1,61 promilių neblaivumas (1 t., e. b. l. 43).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra J. V. (1 t., e. b. l. 39).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. V. savanoriškai pateikė automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties kopiją (1 t., e. b. l. 33-35).

Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), R. T. 2024 m. sausio 28 d. įsigijo iš J. V. (1 t., e. b. l. 36-37).

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Kruciuose, Beržyno g. 10 (1 t., e. b. l. 38).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra teistas, administracine tvarka baustas. Ši kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga suponuoja išvadą, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir asmenį charakterizuojančią medžiagą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto kaip bausmės rūšies minimalus dydis už nusikaltimą yra 15 parų, o maksimalus 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nepaisant to, kad kaltinamasis ir prisipažino nusikalstamą veiką, tačiau veikos padarymo aplinkybės, taip pat analogiško nusikaltimo padarymas neišnykus teistumui, negali būti traktuojamos kaip nuoširdus gailestis. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus nusikalstamą veiką padariusio asmens charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skiriama didesnė nei vidurkio 75 parų arešto bausmė.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 50 parų arešto bausmė.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos gali būti skiriami kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T. inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuodamas automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis R. T. Teismas daro išvadą, jog minėtas automobilis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, todėl transporto priemonė Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina.

Kaltinamasis R. T. šioje byloje nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs visos jam paskirtos baudos (2 t., e. b. l. 143-145, 150-153). Atsižvelgiant į tai, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintina visiško sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 18 MGL (677,88 Eur) baudos neatlikta dalimi – 167,68 Eur bauda, ir skirtina galutinė bausmė - 50 parų arešto ir 167,68 Eur bauda.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nepaisant to, kad kaltinamajam ir skiriama pirmą kartą arešto bausmė, tačiau kaltinamasis teisiamas antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką, net gi visiškai neatlikęs bausmės skirtos už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Be to, jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę šia teise naudojosi ir dar kartą padarė analogišką nusikaltimą. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas būtų formali bausmė, kuri visiškai nepaveiktų kaltinamojo ir tikslai atidėjus arešto bausmės vykdymą nebūtų pasiekti. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Kadangi R. T. ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai, terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 50 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. T. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 18 MGL (677,88 Eur) baudos neatlikta dalimi – 167,68 Eur bauda, ir paskirti galutinę bausmę - areštą 50 (penkiasdešimties) parų ir 167,68 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių Eur 68 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu: Mažeikių r., Kruciai, Beržyno g. 10, valstybės nuosavybėn.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.