Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1dalį (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-12-20 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 13 086,14 Eur, įsiskolinimas VSDFV sudaro 1058,90 Eur. 2016-10-25 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas ir 2016-11-25 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma.

Bendrovė nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose).

Bendrovė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui yra pateikusi balansą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31. Bendrovės pateiktame balanse nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės - 2014-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 138648 Lt, o viso turto vertė nurodyta 136531 Lt. Vertinant Bendrovės turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį, matyti, kad Bendrovės būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Taigi, Bendrovės įsipareigojimai 2014-12-31, viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tai patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki, nes jos būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Esminę reikšmę konstatuojant įmonės nemokumą turi tai, jog įsipareigojimai būtų pradelsti, o 2014-12-31 balanso duomenys patvirtina, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 138648 Lt Šie duomenys patvirtina tai, kad Bendrovė jau 2014 m. buvo nemoki, todėl Bendrovės vadovas žinodamas šią aplinkybę turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Vadovaujantis viešai prieinamais teismų pranešimais apie nagrinėjamas bylas iki 2016-12-20 nė vienas iš kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Paskutinė Bendrovės pateikta mėnesinė pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracija, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio (FR0572) už 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin. 2002, Nr. 73- 3085; 2003, Nr. 116-5254) 24 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymu (Žin. 2004, Nr. 63-2243) mokesčius išskaičiuojantys asmenys privalo teikti tinkamai užpildytą deklaraciją, jeigu per mokestinį laikotarpį išmokėjo išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms. Tokiomis pajamomis yra ir su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios sumos. Deklaracijos duomenys patvirtina, kad Bendrovė nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio nemoka su darbo santykiais susijusių pajamų, nes galimai nevykdo veiklos. Šią aplinkybę patvirtina ir Bendrovės buhalterės paaiškinimas operatyvaus patikrinimo pažymoje, nurodant, kad Bendrovė nedirba nuo 2015 m. gruodžio mėn.

Bendrovė Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 2007-04-12, PVM mokėtojo kodas LT100003018214. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją FR0600 privalo pateikti Lietuvos Respublikoje PVM mokėtojais įsiregistravę asmenys. Mokesčio laikotarpio (kalendorinio mėnesio, kalendorinio pusmečio, kito mokestinio laikotarpio) PVM deklaracijos FR0600 forma pateikiamos ne vėliau kaip per 25 dienas po mokestinio laikotarpio pabaigos. Už šiuos mokestinius laikotarpius apskaičiuota PVM suma privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 25 dienos po mokestinio laikotarpio pabaigos. PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas laikomas įvykusiu Lietuvoje. PVM objektu taip pat gali būti prekių ir paslaugų įsigijimas Lietuvoje už atlygį iš kitos valstybės narės. Paskutinė Bendrovės pateikta PVM deklaracija yra už mokestinį laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31. Nesant pateiktų vėlesnių deklaracijų darytina išvada, kad Bendrovė nevykdo jokių prekių ir paslaugų tiekimo sandorių.

VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-12-20 duomenimis Bendrovė nuo 2016-11-25 (VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo data) nėra pervedusi jokių įmokų į valstybės biudžetą.

Bendrovės vadovas nesiima priemonių Bendrovės mokumui išlaikyti. Todėl Bendrovės vadovas E. P. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. Š. prašė taikyti administracinę nuobaudą E. P. dėl to, kad jis kaip įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad atlikus operatyvų Bendrovės patikrinimą dėl mokestinės nepriemokos vykdymo buvo nustatyta, kad mokestinė nepriemoka tiek operatyvaus patikrinimo dienai, tiek surašymo pažymos dienai, tiek šiai dienai yra virš 13 000 Eur. Šią sumą Bendrovė yra skolinga Valstybės biudžetui. Duomenų, kiek juridinis asmuo turi įsiskolinimų kitiems fiziniams asmenims, VMI neturi, kadangi šie duomenys yra įmonės žinioje. Tačiau įvertinus tai, kad bendrovė juridinių asmenų registrui pateikė balansą už 2014 metus ir gruodžio 31 d. jau įmonės vadovui buvo žinoma iš balansinių duomenų, kad pusę balansinio turto, t. y. bendrovės įsipareigojimai viršija pusę balansinio turto vertės. Tai reiškia, jau vadovas 2014-12-31 žinojo. Šiai dienai nesant pateiktų vėlesnių balansų, jų pareiga yra teikti ir vėlesnius balansus. Veikla nėra sustabdyta, VMI nėra pateikta jokių prašymų, kad veikla yra stabdoma. Nėra jokių nei sprendimų, nei prašymų atidėti. Vien iš operatyvaus patikrinimo pažymos yra aišku, kad netgi pabendravus su įmonės buhaltere, ji patvirtino, kad dokumentai nuo 2015 metų yra pas įmonės direktorių ir įmonė veiklos nevykdo. Pagal 2016 metų įsigaliojusį bankroto įstatymą, 8 str. 1 d., pareiškimą teismui vadovas turi pateikti dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to kaip įmonė tapo nemoki. Tai reiškia jau 2014-12-31 jau buvo aišku, kad įmonė nemoki ir per 5 dienas turėjo pateikti pareiškimą. Direktorius turi kuo greičiau pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto administratorius parenka teismas. Prašė baudą paskirti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-3), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 4-7), 2016-11-25 operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b. l. 13-15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyviam patikrinimui pateiktų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos kopijos (b. l. 8-11), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 27).

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. E. P. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalį. Įvertinus ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirtina ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl E. P. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Šia straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Įmonės nemokumas – tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Teismas konstatuoja, kad E. P. neveikimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2016-10-25 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016-11-25 ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (23.30-08) FR1042-8121. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-12-20 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka buvo 13 086,14 Eur. Tokiu būdu VMI yra Bendrovės kreditorė. Bendrovė nuo 2016-11-25 nėra pervedusi jokių įmokų į valstybės biudžetą. Bendrovės vadovas nesiėmė priemonių Bendrovės mokumui išlaikyti ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. E. P. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau to sąmoningai nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog E. P. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. P. baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas (LITEKO duomenys). Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir motyvus, į E. P. turtinę padėtį, turi kreditorinių įsipareigojimų, gauna nedidelį atlyginimą, nesant sunkinančių aplinkybių, ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais jam skirtina mažesnė nuobauda negu numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą (ATPK 30¹ str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

E. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.