Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies per programą „Zoom“) išnagrinėjo antstolio Sauliaus Mulevičiaus teikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu nuteistajam C. D. S. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

C. D. S. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirta 54 MGL (2700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir C. D. S. N. skirta galutinė bausmė – 36 MGL (1800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo ir nustatytas galutinis baudos dydis 34 MGL (1700 Eur). Nustatytas dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 3 d.). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš C. D. S. N. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto automobilio „BMW X1“, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 26 d. gautas antstolio Sauliaus Mulevičiaus teikimas, kuriuo prašoma neišieškotą baudą – 34 MGL – pakeisti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Teikime nurodyta, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), bet grįžo neįteikti. Gyventojų registro duomenimis skolininkas gyvenamosios vietos nedeklaravo. Vykdomajame rašte nenurodytas skolininko, C. D. S. N., kuris yra užsienio pilietis, asmens kodas, gyventojų registre nėra duomenų apie tokį asmenį, todėl antstolis neturi galimybės patikrinti skolininko turtinės padėties, ar jo vardu yra sąskaitų bankuose bei jas areštuoti, taip pat nėra galimybės patikrinti Sodros, ar skolininkas dirba. Pažymėtina, kad kitoje antstolių kontoroje buvo vykdoma dar viena byla, kuri užbaigta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu. Nuteistas asmuo žinodamas, kad turi skolų ir baudų, jų nesumokėjo, todėl traktuotina, kad šios baudos skolininkas nemoka sąmoningai, t. y. siekia išvengti baudos sumokėjimo. 2024 m. birželio 18 d. vykdomojoje byloje priimtas išieškojimo negalimumo aktas.

Antstolio padėjėja teismo posėdžio metu palaikė teikimą su jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad vadovaujantis BPK 342 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kadangi asmuo yra užsienio pilietis, straipsnis numato, kad kai nėra randamas turtas ar lėšos iš kurių galima išieškoti baudą, teismas savo iniciatyva ar bausmę vykdančios institucijos teikimu gali bausmę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti. Keisti 34 MGL baudą į viešuosius darbus nėra galimybės, nuteistas asmuo nerastas, reikalingas nuteistojo sutikimas, o alternatyvos prašymas dėl laisvės apribojimo nėra teisiškai įmanomas, kadangi 34 MGL bauda, tai būtų 34 dienos laisvės apribojimo, įstatymas numato, kad bausmės tikslams pasiekti mažiausiai turi būti 3 mėnesiai laisvės apribojimo. Dėl papildomai pareikšto prašymo, klausimas turi būti išspręstas pirmiausia dėl teikimo, nes nežinome teismo sprendimo, antstoliai prašo keisti į viešuosius darbus ir laisvės apribojimą, šiuo klausimu bus vienas ar kitas spendimas, vėliau sekantis etapas būtų jau kaip minėjo antstolio padėjėja, todėl klausimas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją turėtų būti nenagrinėtas.

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti. Vadovaujantis tais pačiai motyvais, kuriuos nurodė teikimą pateikusi antstolio padėjėja, teikimas yra beviltiškas, neįvykdomas.

Antstolio Sauliaus Mulevičiaus teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 8 straipsnis nustato, kad baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Iš antstolio pateikto teikimo nustatyta, kad neišieškota bauda C. D. S. N. sudaro 34 MGL (1700 Eur). Procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteikti. Skolininkas gyvenamosios vietos nedeklaravo. Vykdomajame rašte nenurodytas skolininko, C. D. S. N., kuris yra užsienio pilietis, asmens kodas, gyventojų registre nėra duomenų apie tokį asmenį, todėl antstolis neturi galimybės patikrinti skolininko turtinės padėties, ar jo vardu yra sąskaitų bankuose bei jas areštuoti, taip pat nėra galimybės nustatyti ar skolininkas dirba.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Nagrinėjamu atveju antstolis nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo sutikimą, kad jam skirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Teismui išnaudojus visus turimus kontaktinius C. D. S. N. duomenis su nuteistuoju susisiekti nepavyko, asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, todėl nuteistojo pozicija dėl baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais teismui nėra žinoma. Todėl pakeisti baudos bausmę viešaisiais darbais nėra teisinio pagrindo.

Bauda keičiama į laisvės apribojimą vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje įtvirtinta taisykle, pagal kurią viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai. Pakeitus C. D. S. N. 34 MGL baudą pagal minėtą normą, susidarytų 34 dienos laisvės apribojimo bausmės. Tuo tarpu BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas minimalus laisvės apribojimo terminas yra 3 mėnesiai, o laisvės apribojimo bausmės laikas turi būti skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Tokios įstatymo nuostatos yra tam, kad per trumpą laisvės apribojimo laiką (kuris būtų bausmę skaičiuojant dienomis) yra sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kyla problemos kontroliuoti jo elgesį. Priešingai, laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų pasekmes ir reikšmingai keistų savo elgesį. Todėl šiuo atveju baudos keitimas laisvės apribojimo bausme remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra įmanomas.

Teismo posėdžio metu antstolio padėjėja nurodė, jog vadovaujantis BPK 342 straipsnio 5 dalies nuostatomis baudos bausmę galima perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

BPK 342 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. BPK 362 straipsnio 3 dalis numato, kad klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės), 3 punkte numatyta, kad „jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2,3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo (toliau – nubaustas asmuo) ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Nagrinėjamu atveju teikimo medžiagos duomenimis skolininkas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojus skyriaus tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, jog teikime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) asmuo nebuvo rastas, kaimynės pateiktais duomenimis ankščiau šiuo adresu gyveno studentas, bet apie 2 mėnesius jo nebesutinka. VRIS Centriniame duomenų banke duomenų apie asmenį nerasta (b. l. 39). Antstolio padėjėjos išsakyta pozicija, jog C. D. S. N. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl baudos bausmės vykdymas turi būti perduotas (duomenys neskelbtini) nepagrįsta ir neparemta aktualiais duomenimis, kadangi nėra nustatyta nuteistojo dabartinė gyvenamoji ir turto būvimo vieta ir gali būti tik preziumuojama, jog asmuo išvyko į (duomenys neskelbtini), taip pat ir bet kurią kitą užsienio valstybę. Neturint tokio pobūdžio informacijos teismas negali remdamasis tik prielaidomis perduoti sprendimą vykdyti Europos Sąjungos valstybei narei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutarė:

antstolio teikimą dėl C. D. S. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.