- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- e2-433-939/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00186-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Būsto paskolos draudimas“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankas, tretieji asmenys UAB ,,Būsto paskolos draudimas“, antstolis G. S., dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašo teismo pripažinti vienašalį kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nustačius, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, pažeidžiančiu ieškovo ir jo šeimos narių interesus, įpareigoti atsakovą tęsti kreditavimo sutartį t.y. šalis sugražinti į padėtį buvusią iki kreditavimo sutarties nutraukimo, ją pratęsiant. Nurodė, kad 2008-09-09 tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 33389,47 Eur kreditą būsto pirkimui, įkeičiant perkamą nekilnojamąjį daiktą; kredito grąžinimo terminas nurodytas 2048-10-13. Paaiškino, kad po sutarties pasirašymo įsipareigojimus vykdė, tačiau kuomet pasiekė ekonominė krizė atsiliepė jo finansinei padėčiai. Dėl to jis kreipėsi į banką kelis kartus buvo nuvykęs į banko filialą Vilniuje, bei bandė susisiekti telefonu, tačiau atsakovas nebendradarbiavo ir vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Mano, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį bei pažeidė sutarties nutraukimo procedūrą. Atsakovas iš anksto nepranešė apie sutarties nutraukimą, neleido ieškovui keisti sutarties sąlygų, visus teikiamus pasiūlymus bendradarbiauti atnaujinti kredito sutartį arba ignoruodavo arba atmesdavo remdamasis savo vidinėmis taisyklėmis bei nuostatomis. Sutartis ilgalaikė kredito gražinimo terminas yra 2048-09-08. Atsakovas turi pateikti įrodymus, kad sutartis nutraukta nepažeidžiant teisės normų, tačiau jų nepateikė. Banko nenoras derėtis dėl sutarties atnaujinimo pažeidžia skolininko, kaip vartotojo teises. Sutarties nutraukimas neproporcingas ir pažeidžia ieškovo interesus. Ieškovas augina du nepilnamečius vaikus, pardavus įkeistą butą, ieškovo šeima litų be gyvenamosios vietos. Šiuo metu ieškovo finansinė padėtis yra pagėrėjusi. Atstačius sutartį atsakovas nepateks į blogesnę padėtį bei nebus pažeista šalių pusiausvyra.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš ieškovo nebuvo gavęs informacijos apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl įspėjimus ieškovui siuntė bankui žinomu adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinis įspėjimas dėl sutarties nutraukimo buvo pasirašytinai įteiktas ieškovui, todėl ieškovo aplinkybė, kad jis apie sutarties nutraukimą nieko nežinojo, o sužinojo tik iš notaro pranešimo neatitinka tikrovės. Be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į SEB banką dėl kredito sutarties atnaujinimo. Kredito sutartis buvo nutraukta tik 2011-03-25 t.y. praėjus apie 7 mėnesiams nuo paskutinio atlikto mokėjimo (t.y. 2010-08-09). Ieškovas apie sutarties nutraukimą buvo tinkamai informuotas, apie tai sužinojo 2011 metų kovo mėnesį. Ieškovas kredito sutarties visiškai nevykdo nuo 2010-08-10. Pats ieškovas sutarties nevykdo nuo 2009-08-18. Dėl to tarp ieškovo ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ , kadangi kredito gražinimas pagal kredito sutartį buvo apdraustas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ buvo sudarytas atskiras susitarimas, pagal kurį UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo laikinai nuo 2009-09-09 iki 2010-08-09 vykdyti už kredito gavėją prisiimtus finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal kredito sutartį. Pasibaigus šiam laikotarpiui ieškovas nebeatliko nei vieno mokėjimo AB SEB bankui. Ieškovas po 2010-08-09 jokių kitų mokėjimų neatliko, kredito sutartis su ieškovu nutraukta tik 2011-03-25, praėjus apytikriai 7 mėnesiams nuo paskutinio atlikto mokėjimo. Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsakovas į antstolį kreipėsi tik 2015-08-21. Nuo 2010-08-09 iki 2015 metų rugpjūčio mėn., ieškovas neatliko nei vieno mokėjimo, nors apie kredito sutarties nutraukimą žinojo nuo 2011 m. kovo mėnesio. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gali sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Laiko, kad tokiais savo veiksmais ieškovas atliko esminį sutarties pažeidimą, kuris suteikė atsakovui pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu kreipėsi tik po to, kai sužinojo apie jam priklausančio ir AB SEB bankui įkeisto turto priverstinį pardavimą. Ieškovo elgesys, kai prašoma sutartį pripažinti neteisėtai nutraukta praėjus daugiau kaip 5 metams nuo paskutinio mokėjimo atlikimo, laikytinas nesuderintu su prievolių vykdymo principais, mano, kad ieškovas siekia vilkinti išieškoti iš įkeisto turto procesą.
Trečiasis asmuo, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas sutartį su atsakovu sudarė laisva valia ir pasirašė ginčo kreditavimo sutartį, todėl visiškai neaišku kodėl ieškovas sudarė kreditavimo sutartį, o dabar ginčija sąlygas. Neaišku kodėl sutartis ginčijama daugiau kaip po aštuonių metų po sutarties sudarymo ir daugiau kaip po penkių po kreditavimo sutarties nutraukimo. Kreditavimo sutarties sąlygos ir jos sudarymas buvo užtikrintas 2008-09-08 draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-09-18 hipotekos lakštu, todėl kreditavimo sutartį patvirtinus ieškovas neteko teisės jį ginčyti, todėl mano, kad pateiktu ieškiniu ieškovas siekia ne realaus kreditavimo sutarties vykdymo, o tik vilkinti skolos išieškojimo procesą. Ieškovas neneigia, kad tinkamai nevykdė kreditavimo sutarties. Ieškovas ginčija sutarties neteisėtą nutraukimą, duomenų apie ieškovo neveiksnumą nėra, todėl sveikam asmeniui aišku, kad jei jis nevykdys prisiimtų įsipareigojimų kreditavimo sutartis su ja bus nutraukta, bankas kreditavimo sutartį nutraukė ne sutartyje 5.2p. įtvirtintu nutraukimo terminu, o CK 6.218 str. 1 d. numatytais terminais. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas tinkamai pranešė ieškovui apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Ieškovas ilgą laiką nevykdė nemokėjo įmokų, todėl bankas pasirinko kraštutinę priemonę savo teisių gynime. Ieškovas nuo 2009-08-19 iš esmės tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų bankui, nepaisant to bankas po mokėjimų draudimo susitarimo pabaigos ieškovą ragino tinkamai vykdyti kreditavimo sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis pajėgus įvykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, nesiėmė aktyvių veiksmų pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, todėl toks ieškovo neveikimas sudarė teisėtą pagrindą atsakovui sutartį nutraukti ir nesuteikia jokių prielaidų daryti išvadai, kad ieškovas ateityje turėtų galimybę realiai įvykdyti kreditavimo sutartį. Ieškovo prašymas įpareigoti banką toliau vykdyti sutartį, taip pat keisti kreditavimo sutartie sąlygas teisiškai nepagrįstas, nes kreditavimo sutartis nutraukta ne dėl banko, o dėl ieškovo veiksmų/neveikimo, sutarties sąlygų pakeitimas teisme, turi būti išimtinė priemonė, ir tokį reikalavimą galima pareikšti tik po to, kai šalis atsisako pakeisti sutartį ir iš jos per 30 dienų negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį t.y. tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti arba per nustatytą terminą negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Todėl prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo antstolis G. S. atsiliepimo nepateikė.
Į parengiamąjį teismo posėdį 2016-07-07 neatvyko ieškovas ir jo atstovas, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymų nepateikė. Atsakovo atstovė palaikė prašymą priimti sprendimą už akių. Pažymėtina, kad ieškovo jo atsakovas žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą visiškai ja nesidomi, nei į vieną parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie savo neatvykimo priežastis nepranešė bei neprašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tokia pozicija rodo, kad yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, kas prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams.
Dėl neatvykusios į teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusių šalių prašymu bylą nagrinėjantis teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d., 246 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 285 str. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2008-09-09 tarp ieškovo ir atsakovo AB SEB bankas buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė ieškovui 33389,47 Eur kreditą būsto pirkimui, o ieškovas įsipareigojo daliniais mokėjimais grąžinti gautą kreditą su priklausančiais mokėjimais iki 2048-09-08, įkeičiant įsigyjamą turtą. Paskutinė įmoka nuo ieškovo sąskaitos nurašyta 2009-08-18. 2011-01-28 įspėjimu atsakovas ragino ieškovą padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju įspėjo apie sutarties vienašalį nutraukimą. Kredito sutartis su ieškovu atsakovo vienašališkai nutraukta 2011-03-25.
Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad paskutinis mokėjimas (nurašymas nuo ieškovo banko sąskaitos) atliktas 2009-08-18, ieškovas sutarties nevykdo nuo 2009-08-18. Tarp ieškovo ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo laikinai nuo 2009-09-09 iki 2010-08-09 vykdyti už kredito gavėją prisiimtus finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal kredito sutartį. Pasibaigus šiam laikotarpiui ieškovas nebeatliko nei vieno mokėjimo AB SEB bankui. Ieškovas po 2010-08-10 jokių kitų mokėjimų neatliko, kredito sutartis su ieškovu nutraukta tik 2011-03-25, praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo paskutinio atlikto mokėjimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad sutartis iš esmės nebuvo vykdoma. Nors sutartis ilgalaikė ir iki jos pabaigos buvo likę daug laiko, tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos vykdyti prievoles tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas nuo 2010-08-10 iš esmės nebevykdė sutartinių įsipareigojimų, o ieškovas pats asmeniškai nuo 2009-08-09 t. y. nuolat ir iš esmės pažeidė sutartį; atotrūkis tarp ieškovo pasižadėtų pagal sutartį įvykdyti įsipareigojimų ir faktiškai įvykdytų įsipareigojimų iš esmės susiformavo per daugiau kaip septynis mėnesius iki sutarties nutraukimo, kai už ieškovą kreditorinius įsipareigojimus atliko UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Atsakovas ilgą laiko tarpą negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, nors ir nurodė ieškinyje, kad atsakovas nebendradarbiavo su juo, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į atsakovą dėl kreditavimo sutarties keitimo, o kol sutartis nepakeista turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, kreditorius gali taikyti atitinamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas nepranešė apie ginčo sutarties nutraukimą, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės, nes byloje, esantis 2011-01-28 įspėjimas bei AB „Lietuvos paštas“ rašytinė informacija, kad minėtas įspėjimas 2011-01-29 asmeniškai įteiktas V. K., prieštarauja ieškovo nurodytoms aplinkybėms. Be to, 2016-06-22 parengiamojo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jam buvo žinoma apie įspėjimą nutraukti kreditavimo sutartį. Ieškovas deklaruoja turintis geriausius ketinimus vykdyti sutartį, yra finansiškai pajėgus tai padaryti, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų, o 2016-06-22 parengiamojo teismo posėdžio patvirtino, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ naudai. Ieškovas, net ir įspėtas (2011-01-28 rašytiniu įspėjimu) apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą, nesiėmė aktyvių veiksmų pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas ginčo atveju yra esminis kredito sutarties pažeidimas, sudaręs pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti kredito sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovas (bankas) elgėsi negeranoriškai, pažeidžia jo, kaip skolininko bei vartotojo interesus, todėl sutarties nutraukimas neproporcingas.
Ieškovas ieškiniu prašo patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų Kredito sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymą taip, kad iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, kad vienai iš šalių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu būtų buvęs sutarties pakeitimas, gal būtų buvę galima išsaugoti sutartį ir atkurti sutarties šalių prievolių pusiausvyrą, o ne taikyti ultima ratio – sutarties nutraukimą.
Ištyrus ir įvertinus bylos faktinius duomenis, teismas nustatė, jog atsakovo veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, kadangi ieškovas nuo 2010-08-10
neatliko nei vieno mokėjimo, į Banką dėl sutarties vykdymo atidėjimo ar jos sąlygų pakeitimo nesikreipė (Sutarties 6.1 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta Kredito sutartis, kuri pagal savo prigimtį ir pobūdį įpareigoja atlikti veiksmus periodiškai ir paeiliui ateityje. Taigi, tokio pobūdžio sutartis yra suprantama kaip turinti sąlygą, jog sutarties vykdymo aplinkybės išliks tos pačios. Tai yra reikšminga, nes sudaro prielaidas numatyti sutarčių pakeitimo pagrindus ir tvarką ar atsisakymą nuo sutarties. Tuo tarpu byloje duomenų apie tai, jog ieškovas būtų kreipęsi į banką dėl sutarties pakeitimo, pateikęs duomenis apie savo mokumo atkūrimą, nėra (CPK 178 str.). Svarbu pažymėti, jog ieškovas asmeniškai paskutinę įmoką bankui sumokėjo – 2009-08-18, po to metus laiko įmokas bankui už jį mokėjo trečiasis asmuo UAB ,,Būsto paskolos draudimas“ ir nuo 2009-09-09 iki 2010-08-09 vykdė už kredito gavėją prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Ginčo sutartis nutraukta – 2011-03-25, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016-02-18. Pagal CK 6.204 str. 1 ir 3 dalis, sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo, esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Tuo tarpu ieškovas, būdamas nepajėgūs vykdyti ginčo sutartį, nesikreipė į banką dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo (Sutarties 6 p.). Todėl darytina išvada, jog ieškovas nebendradarbiavo pakankamai su atsakovu (banku), nesiekė sutarties sąlygų pakeitimo (CK 6.200 str. 2 d.), palikdamas visą pasikeitusių aplinkybių atsiradimo riziką bankui. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas nebuvo aktyvus ir rūpestingas, nedėjo pakankamų pastangų sutarties pakeitimo inicijavimui.
Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl jis atmestinas.
Ieškinį atmetus į valstybės biudžetą priteisiamos 9,14 eurų išlaidos susijusios su dokumentų įteikimu iš ieškovo. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92–93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, panaikinti 2016-03-04 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovo V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,14 Eur (devyni eurai, 14 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Ieškovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovas, tretieji asmenys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.