Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-1092-1023/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-30
Bylos Nr.
T-1092-1023/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38348-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1092-1023/2024Baudžiamojoje byloje Nr. e1-3125-1023/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38348-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.13; 2.1.10.1; 2.5.11.2; 2.5.16; 2.5.19 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,nuteistajam E. M.,antstoliui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio V. K. teikimą dėl nuteistajam E. M. paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas antstolio V. K. teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam E. M. paskirtą 2000,00 Eur baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Teikime nurodoma, jog antstolis V. K. vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e1-3125-1023/2022 dėl 2000,00 Eur (40 MGL) dydžio nesumokėtos baudos išieškojimą iš nuteistojo E. M.. Bauda paskirta baudžiamojoje byloje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Bauda neišieškota. Nuo vykdomosios bylos užvedimo iki dabar antstolis periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį. Skolininkas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose nelaiko. Skolininkas šiuo metu negauna pajamų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį baudos išieškojimą, gera valia skolos nedengia taip pat.

Antstolis teismo posėdyje palaikė teikimą, nurodė, kad nuteistasis nedirba, turto neturi.

Teismo posėdyje nuteistasis E. M. nurodė, jog sutinka su teikimu. Neturi pinigų sumokėti antstoliui, nes nedirba, turi problemų su nugara, darbo neranda. Turi dar tris kitas vykdomąsias bylas, neturi jokio turto.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Pagal BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog E. M., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje skirta 60 MGL bauda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas teismo baudžiamasis įsakymas nuteistajam E. M. įteiktas tinkamai – išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. vasario 7 d. Kadangi nuteistasis gera valia baudos nesumokėjo, vykdomasis raštas pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas 2023 m. rugpjūčio 10 d., išsiųstas antstoliui 2023 m. rugpjūčio 10 d., ir antstolio priimtas vykdyti 2023 m. rugpjūčio 11 d.

Kaip matyti iš antstolio V. K. teikime išdėstytų aplinkybių, jas pagrindžiančios vykdomosios bylos medžiagos, priverstinai įvykdyti teismo baudžiamojo įsakymo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, jo vengimo mokėti baudą. Nuteistasis E. M. oficialiai nedirba, jam priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto nenustatyta, jo atžvilgiu vykdomos dar 3 vykdomosios bylos, todėl šios baudos išieškojimo galimybės faktiškai nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iki teikimo pateikimo teismui dienos visa teismo skirta bauda 2000 Eur nebuvo sumokėta nei savanoriškai, nei buvo išieškota priverstinai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis reglamentuoja skolininko pareigas ir tame tarpe numato, kad skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie baudžiamojo įsakymo priėmimą, jį gavęs pasirašytinai, savanoriškai baudos nesumokėjo, būdamas įspėtas apie tai, kad savanoriškai nesumokėjus baudos per 6 mėnesių bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas per antstolį, jis baudos išieškojimu nesidomėjo, antstolis kreipėsi į prokurorą dėl papildomų duomenų apie nuteistąjį, kadangi nebuvo galimybės su juo susisiekti naudojant turimus duomenis, 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė paaiškinimą, jog nedirba, todėl pastovių pajamų neturi. Taip pat pažadėjo skola dengti dalimis kas po 20 eurų, tačiau net ir šios sumos kiekvieną mėnesį neįmokėjo.

Teismas, spręsdamas, ar nuteistasis piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą, atsižvelgia į tai, jog vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Bylos ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad asmens elgesys bausmės vykdymo atžvilgiu nesikeitė teigiama linkme, jis tiesiog ignoravo pareigą vykdyti bausmę, nesumokėjo baudos nei jos dalies nei savanoriškai per 6 mėnesių teismo nustatytą terminą, nei vykdant priverstinį išieškojimą jau daugiau nei 11 mėnesių, jokių pateisinančių objektyvių priežasčių nenustatyta. Jis turėjo vykdyti jam skirtą bausmę – sumokėti baudą ar jos dalį, ar prašyti baudos išdėstymo, todėl akivaizdu, jog nuteistasis, nedirbdamas, negaudamas nuolatinių pajamų, siekė ir dabar siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės sukeliamų nepatogumų. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo pasyvaus elgesio bausmės vykdymo atžvilgiu, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtos bausmės ir įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

Nuteistasis turi įstatyminę pareigą bendradarbiauti su priverstinį išieškojimą vykdančia antstoliu, dėti visas įmanomas pastangas įvykdyti jam paskirtą baudos bausmę. Šiuo atveju matyti, kad asmuo su antstoliu nebendradarbiavo, nebandė rasti būdo sumokėti paskirtą baudą, yra pateikęs paaiškinimą dėl ko negali įvykdyti paskirtos bausmės, paaiškinime pasiūlytas įmokų dydis, t. y. 20 eurų per mėnesį, įvertinus įsiskolinimo dydį, nėra laikytinas tokiu, kuris parodytų realias nuteistojo pastangas padengti įsiskolinimą, juolab jokių įmokų nuteistasis nepadarė, baudos nei jos dalies nesumokėjo. Nuteistasis visą laiką registravosi Užimtumo tarnyboje, bylos duomenimis vykdė individualią veiklą (b. l. 77), tačiau kaip pats teismo posėdžio metu nurodė, neturi pakankamų pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti baudos bausmę. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigia, kad dabartiniu metu nedirba, nes turi problemų su nugara ir neranda darbo, turi 3 vykdomąsias bylas, turto neturi. Nuteistojo parodymus dėl turimo turto patvirtina ir byloje esanti medžiaga, antstolio tikrinti registrų duomenys. Duomenų, jog kaltinamasis būtų ėmęsis veiksmų padengti baudos bausmę nėra. Akivaizdu, kad asmuo vengia sumokėti jam paskirtą baudą, neranda darbo per Užimtumo tarnybą, nesiima veiksmų savarankiškai rasti darbo, gauti stabilias pajamas, net ir vykdęs individualią veiklą baudos nei jos dalies nesumokėjo, todėl darytina išvada, kad E. M. vengia sumokėti jam paskirtą baudą, nėra galimybių ją išieškoti, todėl bauda turi būti keistina į laisvės apribojimo bausmę.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. M. buvo paskirta 40 MGL dydžio bauda (2000,00 Eur), todėl ši bauda keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, E. M. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 40 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad E. M. vengia mokėti 2000,00 Eur baudą, jos išieškoti priverstine tvarka nėra galimybės, E. M. skirtinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimą: per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti nustatytu laiku namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

Antstolio V. K. teikimą tenkinti.

Nuteistajam E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą, kurios likusi neieškota baudos dalis yra 2000,00 Eur, pakeisti laisvės apribojimu, 1 (vieną) MGL prilyginant 1 (vienai) laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jį įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė