Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2016 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 10N-48901187 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas M. L. 2016 m. sausio 19 d. A. A. surašė nutarimą Nr. 10N-48901187-16, kuriuo pripažino A. A. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje bei paskyrė administracinę nuobaudą – 290 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių, dėl to, kad A. A. 2016 m. sausio 15 d., apie 20.40 val., Vilniuje, Ozo g. 14, chuliganiškai vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, kitų žmonių akivaizdoje, stipriai akseleruodamas, privertė šonu slysti automobilį.

Teismo posėdžio metu, tikslindamas skundą, A. A. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, o teismui padarius išvadą, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, - taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nurodė, kad pirminį skundą pateikė skubotai, nespėjęs susirasti teisinės pagalbos, nes bijojo praleisti apskundimo terminą. A. A. nuomone, jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, nes nagrinėjamu atveju nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat ir įrodymų, pagrindžiančių, kad jis padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, o protokole nurodytas kaltinimas buvo suformuluotas nekonkrečiai. Pasak A. A., jo veiksmuose chuliganiškų paskatų nebuvo, jis nesukėlė pavojaus eismo saugumui, nes nedalyvavo eisme – automobiliu važiavo tuščioje, stipriai apsnigtoje ir ledu padengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kiti automobiliai tuo metu nevažiavo, t. y. kitų eismo dalyvių ar žmonių nebuvo, o jo paties automobilis važiavo tik apie 20-30 km/val. greičiu ir slydo nedidelį atstumą, niekas jo važiuojančio nematė, taigi pavojaus nei sau, nei kitų žmonių saugumui jis nesukėlė, ir tai užfiksuota 2016 m. sausio 15 d. vaizdo įraše, kuris yra pateiktas byloje. Kaltu iš esmės buvo pripažintas tik remiantis policijos pareigūnų nuomone ir pozicija, nors kaltinimas negali būti pagrįstas vien administracinio teisės pažeidimo protokolu, jį surašiusio pareigūno įtarimu ar tarnybiniu pranešimu. Šiuo atveju nebuvo užfiksuotas joks kitas eismo dalyvis, joks asmuo nebuvo apklaustas liudytoju, protokole nėra nurodyta, kokį turtą konkrečiai jis galėjo sugadinti, jokia žala turtui nebuvo padaryta, joks realus pavojus nei jam pačiam, nei eismo saugumui, nei kitų asmenų turtui kilęs nebuvo. Pastebėjo, jog 2016 m. sausio 15 d., apie 20.40 val. buvo itin tamsu, dėl to niekas jo vairuojamo automobilio matyti aikštelėje ir negalėjo, jis ramybės ir rimties nesutrukdė, todėl mano, jog jo padarytas pažeidimas nebuvo toks pavojingas, kad jį reikėtų kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – veiksmai nebuvo chuliganiški, tyčiniai ir nesukėlė pavojaus jo ir kitų eismo dalyvių saugumui – dėl jo veiksmų niekas nekeitė važiavimo krypties, neįvyko joks eismo įvykis, nebuvo susidariusi avarinė situacija. Policijos pareigūnai niekur nepasisakė ir nenurodė, kodėl veiksmai kvalifikuotini kaip chuliganiški, mano, kad jie, pildydami protokolą, tiesiog supainiojo pavojingo ir chuliganiško vairavimo terminus. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl protokole nurodytos aplinkybės, kad jo veiksmai kėlė pavojų jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams ar turto saugumui, nėra pakankamai konstatuoti, o jo veikoje nėra tiesioginės tyčios, veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, jie nesukėlė žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, nesuformavo ir nedemonstravo niekinio požiūrio į Kelių eismo taisykles bei aplinkinius.

Teismo posėdžio metu A. A. paaiškino, kad 2016 m. sausio 15 d., savo automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikęs Ozo g. 14, Vilniuje, „Siemens arenos“ aikštelėje. Atėjęs užsivedė automobilį ir, važiuodamas tiesiai, pradėjo akseleruoti. Tam, kad išvažiuotų, jam reikėjo pasukti du kartus į kairę, ir po to važiuoti tiesiai. Vairuodamas toje aikštelėje, iš karto, t. y. darydamas pirmą posūkį, pradėjo truputį slysti, tuomet šiek tiek paakseleravo – greitis buvo apie 20-30 km/val. Šalia buvo pastatyti keli automobiliai, aikštelėje žmonių ir pareigūnų jis nematė, aikštelė buvo apsnigta, o apačioje – ledas. Taip beslystantį jį šviesomis apakino pareigūnai. Jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, tokio elgesio suplanavęs nebuvo, mano, kad pareigūnų veiksmai buvo per griežti. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, dėl to gailisi ir iš to pasimokė. Nurodė, kad gyvena kartu su sutuoktine, ji turi teisę vairuoti transporto priemonę, o jam pačiam teisės reikalingos, nes reikia dukrą vežti į darželį, o senelę – į reabilitaciją. Papildomos apklausos teismo posėdžio metu paaiškino, jog į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje įvyko įvykis, jis atvyko norėdamas pasimokyti valdyti automobilį, esant slidžiai kelio dangai, specialiai spaudė akseleratorių, mokydamasis valdyti slystantį automobilį. Pavojaus bei grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams nesukėlė, nes automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuščia, kiti automobiliai nevažiavo, aikštelėje nebuvo žmonių.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis T. M. paaiškino, kad 2016 m. sausio 15 d., vakare, patruliuojant kartu su kolega V. V., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Siemens arenos“, pamatė automobilį Opel Omega, slystantį tarp kitų automobilių, matėsi, jog automobilio vairuotojas manevrų metu „gazavo“, buvo užtraukęs rankinį stabdį, dėl ko automobilis slydo šalia esant kitiems automobiliams. Šis automobilis buvo sustabdytas, o jo vairuotojui, t. y. A. A., kuris pripažino pažeidimą bei dėl jo gailėjosi, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl chuliganiško vairavimo. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kitų stovinčių automobilių, buvo tamsu, kelio danga – apsnigta, slidi, vaikštančių žmonių nebuvo, turtas apgadintas nebuvo. Automobilio greitis buvo apie 30-40 km/val., automobilis slydo iš viso tris kartus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis V. V. paaiškino, kad 2016 m. sausio 15 d., vakare, patruliuojant kartu su kolega T. M., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Siemens arenos“, Ozo g., buvo pastebėtas automobilis Opel Omega, kuris manevravo tarp kitų automobilių, t. y. buvo chuliganiškai vairuojamas. Matė, kaip šis automobilis „gazavo“ ir slydo šonu, 90 laipsnių kampu, daugiausia slydo automobilio galas, girdėjosi variklio garsas, prabuksavimas. Vaizdo įraše užfiksuoti du slydimai, bet policijos pareigūnai matė ir dar vieną kartą, iš viso slydo tris kartus. Įvykio vietoje vairuotojas sutiko su pažeidimu, gailėjosi, sakė, kad atvažiavo patobulinti savo vairavimo įgūdžių, t. y. pasimokyti. Kelio danga buvo apsnigta, slidi. Kiti aikštelėje buvę automobiliai stovėjo, nuo manevruojančio automobilio jie buvo nutolę 0,5-1 m atstumu, automobilis Opel Omega važiavo 40 km/val. greičiu, ar buvo žmonių, nepamena. Automobilis „nardė“ tarp kitų automobilių, dėl ko vairuotojas kėlė grėsmę tiek sau, tiek policijos pareigūnams, tiek ir žmonių turtui. Buvo iškilęs realus pavojus turtui, buvusiam aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju A. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2016 m. sausio 15 d., apie 20.40 val., Vilniuje, Ozo g. 14, chuliganiškai vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, kitų žmonių akivaizdoje, stipriai akseleruodamas, privertė šonu slysti automobilį, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Taigi šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinieji požymiai yra: 1) nustatytas bent vienas padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) vairavimas turi kelti pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui; 3) veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A., 2016 m. sausio 15 d., apie 20.40 val., Vilniuje, Ozo g. 14, vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, t. y. kad jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, taip pat reikalavimo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tai pripažino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdžio metu nurodydamas, jog jis pripažįsta šio punkto pažeidimą, dėl to gailisi. Vadinasi, skundžiamame nutarime teisingai nustatyta, kad A. A. padarė vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą.

Be to, teismo vertinimu, skundžiamame nutarime teisingai konstatuota, jog A. A., 2016 m. sausio 15 d., apie 20.40 val., Vilniuje, Ozo g. 14, vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. stipriai akseleruodamas ir priversdamas šonu slysti automobilį, sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Iš byloje esančių įrodymų (tarp jų A. A. paaiškinimų teismo posėdžių metu, liudytojų T. M. ir V. V. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, be kita ko, visiškai sutampančių su jų 2016 m. sausio 15 d. tarnybinių pranešimų duomenimis, byloje esančio vaizdo įrašo) visumos matyti, kad A. A., 2016 m. sausio 15 d., apie 20.40 val., Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Siemens arenos“, adresu Ozo g. 14, vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, stipriai akseleruodamas kelis (t. y. tris) kartus atliko šoninio slydimo manevrą, įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastatytų kitų automobilių, paminėtus manevrus A. A. atliko šalia (tiksliau, tarp) šių automobilių. Nors nei vienas iš šių asmenų negalėjo patvirtinti, kad tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo (einančių ar stovinčių) žmonių, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats A. A. pripažino, jog jis nepastebėjo atvažiuojančių policijos pareigūnų iki pastarieji neprivažiavo prie pat jo ir neįsijungė švyturėlių bei tolimųjų žibintų šviesų. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo nepastebėti ir kitų eismo dalyvių (atvažiuojančių automobilių, einančių žmonių), artėjančių link jo ir esančių visai šalia. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų bei vaizdo įrašo matyti, jog A. A. vairuojamas automobilis, pravažiavęs pro du stovinčius automobilius, išlenda prieš pat atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį ir neturi reikšmės tai, jog policijos pareigūnai važiavo tikslingai link A. A., toje pačioje vietoje tokia pačia kryptimi galėjo judėti bet kuris kitas eismo dalyvis. Be to, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir įvykį mačiusių policijos pareigūnų paaiškinimų nustatyta, kad įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelės danga buvo apsnigta, padengta ledu, buvo slidu, sutemę (tamsu).

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad A. A. pasirinktas vairavimo būdas (kelis kartus iš eilės stipriai akseleruojant atliktas šoninio slydimo manevras) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje faktiškai atliekamų manevrų vietoje buvo kitų stovinčių automobilių, taip pat judantis policijos pareigūnų automobilis, esant tamsiam paros metui bei slidžiai (apsnigtai ir padengtai ledu) automobilių stovėjimo aikštelės dangai, akivaizdžiai kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę savo bei kitų žmonių ir jų turto saugumui. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalotas kitiems asmenims priklausantis turtas ar asmenų sveikata, nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą, atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas. Šiuo konkrečiu atveju užtenka, kad kiltų reali grėsmė (pavojus) eismo saugumui ir vairuotojo ar kitų žmonių saugumui.

Sprendžiant dėl to, ar A. A. veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį; taip pat pažymėjęs, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (Kelių eismo taisyklių 4 p.), bei atkreipęs dėmesį į jau minėto Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Šioje byloje nustatyta, jog A. A., matydamas, t. y. žinodamas ir suprasdamas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje yra stovinčių kitų automobilių, kad automobilių stovėjimo aikštelės danga padengta sniegu ir ledu, t. y. kad yra slidi, tamsiu paros metu, šalia stovinčių automobilių, o tiksliau tarp jų, tyčia, stipriai akseleruodamas, atliko tris iš eilės šoninio slydimo manevrus, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, taip pat reikalavimo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat pabrėžtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iškart po šių veiksmų atlikimo policijos pareigūnams teigė ir tai yra užfiksuota vaizdo įraše, jog į automobilių stovėjimo aikštelę jis atvyko „pasiardyti“. Nors vėliau jis teigė, kad į aikštelę atvyko, norėdamas pasimokyti valdyti automobilį, esant slidžiai kelio dangai, pastebėtina, jog toks mokymosi būdas nėra priimtinas nei pagal Kelių eismo taisykles, nei saugumo prasme ir neturi teisinės reikšmės jo argumentai, jog Vilniaus mieste nėra tokio pobūdžio mokymuisi skirtų specialių aikštelių. Tai rodo asmens požiūrį į daromą veiką ir leidžia spręsti dėl tyčios jo veikoje buvimo. Teismo vertinimu, byloje nustatytos objektyviosios A. A. veikimo aplinkybės bei jo paties nurodytas veiksmų atlikimo motyvas aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, neatsargus, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių bei jų turto saugumui. Tai parodo, kad A. A. akivaizdžiai tyčia nesilaikė Kelių eismo saugumo taisyklių, ignoravo atsargumo, saugumo reikalavimus bei parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Toks vairavimo būdas yra chuliganiškas. A. A. suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo, todėl atmestini argumentai dėl tyčios ir chuliganiškų paskatų jo veikoje nebuvimo.

Tai, kad A. A., jo teigimu, dėl chuliganiško vairavimo buvo nubaustas remiantis tik policijos pareigūnų nuomone, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai turėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, be to, skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis ne tik protokolu bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bet ir paties A. A. paaiškinimu bei vaizdo įrašo duomenimis. Taip pat pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuoti visi administracinės bylos nagrinėjimui būtini duomenys, kaip tai numatyta ATPK 260 straipsnio 1 dalyje, tarp jų pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė ir ATPK straipsnis bei jo dalis, kurio padarymu kaltinamas asmuo. Tai, jog protokole nurodyta, kad A. A. savo veiksmais kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, t. y. numatyta alternatyva, nepaneigia aplinkybės, jog kaltinimas buvo suformuluotas ir pažeidimo esmė buvo nurodyta. Juolab kad nagrinėjimo metu pasitvirtino tiek tai, kad A. A. savo veiksmais kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tiek ir tai, jog jis sukėlė pavojų ir savo bei kitų asmenų turto saugumui. Dėl nurodyto neturi pagrindo skundo argumentas, jog protokole buvo neaiškiai suformuluotas kaltinimas.

Apibendrinant, darytina išvada, kad A. A. veiksmai skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu ir jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Sprendžiant dėl A. A. paskirtos nuobaudos dydžio, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Minėta, jog pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį vairuotojams numatyta bauda nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Skundžiamu nutarimu A. A. buvo paskirta artima sankcijos minimumui nuobauda, t. y. 290 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Teismas, atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą (pažeistos Kelių eismo taisyklės, dėl ko buvo sukelta reali grėsmė eismo dalyvių bei jų turto saugumui, tačiau faktiškai žala padaryta nebuvo), A. A. asmenybę (pakankamai jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, auginantis mažametį vaiką, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2013 m. liepos mėn., paskirtas baudas sumokėjęs, anksčiau nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas), taip pat į tai, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. tiek iš karto po pažeidimo padarymo, tiek ir teikdamas skundą bei bylą nagrinėjant teisme pripažino, jog jis padarė Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, nesutiko tik su teisiniu jo veikos vertinimu, tačiau akivaizdu, jog savo elgesį vertina kritiškai, suprato jo galimas pasekmes, į tai, kad nenustatyta A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir A. A. skirti švelnesnį nei įstatymas numato nuobaudą, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus skundžiamu nutarimu nustatytą 290 Eur dydžio piniginę baudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2016 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 10N-48901187 pakeistinas ir A. A. paskirtina švelnesnė nuobauda – 290 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Iš dalies patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą ir pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2016 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 10N-48901187.

A. A. paskirti švelnesnę nuobaudą – 290 (dviejų šimtų devyniasdešimties) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Palikti nepakeistą kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2016 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 10N-48901187 dalį.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.