Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-608-198/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-16
Bylos Nr.
2A-608-198/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
A. O.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo
J. G.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 608 – 198 / 2009

Vygintas Mažuika Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovei G. G., atsakovui A. O.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. O. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. O. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo J. G..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-07-09 sprendimu iš atsakovo priteistą materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nurodė, kad yra paskirta trečiojo asmens N. G. rūpintoja, nes trečiojo asmens motina dirba užsienyje ir negali rūpintis vaiku. 1999-07-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui ¼ visų jo darbo užmokesčio rūšių, bet nemažiau kaip 1 MGL, mokamas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Iš atsakovo priteista pinigų suma šiuo metu nėra pakankama vaiko išlaikymui, kadangi sūnus paaugo, jam suėjo septyniolika metų, jo poreikiai padidėjo, jis mokosi, turi sveikatos sutrikimų. Per mėnesį sūnaus išlaikymui reikia 800 Lt. N. G. motina teikia išlaikymą sūnui per mėnesį apie 350 Lt, taip pat nuperka drabužių, kitų būtinų daiktų. Atsakovas pakankamo išlaikymo neteikia, su juo nebendrauja, visiškai juo nesidomi.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 9 d. sprendimu priteisto N. G. išlaikymo dydį ir priteisė iš A. O. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Lt nuo 2009-03-26 (ieškinio pareiškimo dienos) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. N. G. priteistų lėšų tvarkytoja turto administratoriaus teisėmis paskyrė išlaikytinio rūpintoją G. G.. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio N. G. tėvas. 1999-07-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui ¼ visų jo darbo užmokesčio rūšių, bet ne mažiau kaip 1 MGL, mokamas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Teismas laikė, kad minėtu teismo sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiui nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų tiek vertinant vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos tenkinti, tiek vertinant abiejų tėvų teikiamo išlaikymo proporcingumą, nes iš esmės visą vaiko išlaikymo naštą šiuo metu prisiima tretysis asmuo J. G. ir ieškovė, kas yra pagrindas pakeisti minėtu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.). Teismas atsižvelgė į ieškinyje, ieškovės, jos atstovės, trečiojo asmens N. G. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie N. G. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, mokymui, laisvalaikiui. Reikšminga aplinkybe laikė, jog N. G. turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių vaiko išlaikymui reikalingos papildomos lėšos (išlaikytiniui diagnozuota trumparegystė, krūtinės ląstos deformacija, dažnai recidyvuojantis bronchitas). Teismas nustatė, kad vaiko motina J. G. teikia sūnui išlaikymą apie 350 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis. Šiuo metu ji dirba užsienio valstybėje, duomenų apie jos darbo užmokestį nepateikta, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ji neturi, be to, ji turi dar vieną nepilnametį vaiką – devynerių metų dukrą. Atsakovas išlaikymą N. G. teikia 100 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis, 2005-09-12 išlaikymo įsiskolinimas buvo 10 413,90 Lt. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 45/100 dalys dviejų kambarių buto, bei 55/100 dalių šio buto yra jo ir sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Kito turto atsakovas neturi. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 700 Lt. Jis turi dar tris išlaikytinius: du nepilnamečius vaikus – devynerių ir dešimties metų amžiaus, bei pilnametį, besimokantį dieniniame skyriuje, kuriam išlaikymas nėra priteistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau didžioji jo dalis yra areštuota dėl išlaikymo įsiskolinimo, jis gauna minimalų darbo užmokestį, be sūnaus N., pagal įstatymą jis privalo išlaikyti dar du vaikus, be to, jo teigimu, jis teikia išlaikymą ir pilnamečiui vaikui. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių ar sveikatos sutrikimų negali gauti pajamų, pakankamų visiems jo vaikams išlaikyti, nėra. Nurodė, kad duomenų apie N. motinos J. G. darbo užmokestį byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko motinos J. G. pajamos minimalios ir ji neturi galimybės didesne nei atsakovas dalimi vykdyti vaiko išlaikymo prievolės, nes visos abejonės dėl nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties ir gaunamų pajamų vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatydamas reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš vaiko tėvų, teismas atsižvelgė ir į tai, jog vaiko motina netiesiogiai suteikia jam būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, nepilnamečio vaiko amžių, faktinius duomenis apie jo mokymąsi mokykloje, sveikatos sutrikimus, jo tėvų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotą taisyklę apie orientacinį išlaikymo dydį (800 Lt), vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principu, teismas laikė, kad N. G. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 650 Lt per mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Po Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-07-09 sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis nepagerėjo, o pablogėjo, nes per mėnesį vidutiniškai teuždirba 698 Lt, ką patvirtina individualios M. R. įmonės 2008-12-30 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 53. Esant šioms aplinkybėms, CK 3.201 str. 1 d. negali būti taikoma.

2. Pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-11-17 įsakymą iš jo priteistas išlaikymas po 1 MGL iš pirmos santuokos dar dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl sūnui N. G. gali teikti ne didesnį išlaikymą, koks buvo priteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-07-09 sprendimu. Be to, sūnaus motinos J. G. turtinė padėtis žymiai geresnė nei jo, nes ji dirba užsienyje ir gauna kur kas didesnį darbo užmokestį. Tokiu būdu, motina gali didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, ką nurodo ir ieškovė savo ieškinyje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-07-09 sprendimu priteisto išlaikymo forma ir dydis nebeatitinka CK 3.196 str. reikalavimų, nes galiojantis CK nebenumato tokios formos ir dydžio išlaikymo, todėl 1999-07-09 sprendimas turėtų būti pakeistas, priteisiant iš jo (atsakovo) sūnaus N. G. išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės.

4. Teismas be pagrindo pakeitė išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos (2009-03-26), nes tai ne naujas ieškinys, be to, priteistas išlaikymas buvo mokamas. Pakeisto dydžio išlaikymas turi būti išieškomas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes, priešingu atveju, gaunasi dvigubas išieškojimas, t. y. priteisiamas išlaikymas pagal ankstesnį sprendimą ir pakeistą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neteisingai aiškina, jog teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį tik tuomet, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priešingai, sūnaus N. G. poreikių pasikeitimas yra labai svarbi aplinkybė pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.). Teismas, atsižvelgęs į atsakovo materialinę padėtį ir į tai, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą po 275 litus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, tenkinantį tik būtiniausius jo poreikius. Apeliantas, nurodydamas, kad sūnaus išlaikymui gali teikti tik po 125 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, nenurodo motyvų. Be to, jis yra dirbantis, gaunantis pastovų darbo užmokestį asmuo, kai tuo tarpu vaiko motina J. G. yra priversta dirbti įvairius, nepastovius darbus užsienyje tam, kad galėtų išlaikyti save ir nepilnamečius vaikus – sūnų bei dukrą. Priešingai nei teigia apeliantas, Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą nuo reikalavimo teisės atsiradimo momento, t. y. nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2009-03-26), teisėtai ir pagrįstai (CPK 5 str. 1 ir 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. O. yra nepilnamečio N. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-07-09 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui N. G. ¼ visų jo darbo užmokesčio rūšių, bet ne mažiau kaip 1 MGL, mokamas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis (b. l. 10). Ieškovė G. G. kreipėsi į teismą dėl šio sprendimo pakeitimo ir išlaikymo N. G. padidinimo iki 400 Lt, motyvuodama tuo, kad iš atsakovo priteista pinigų suma šiuo metu nėra pakankama vaiko išlaikymui, kadangi nepilnametis paaugo, jo poreikiai padidėjo, jis mokosi, be to, turi sveikatos sutrikimų. Nurodė, kad ji yra paskirta trečiojo asmens N. G. rūpintoja, nes pastarojo motina dirba užsienyje ir negali rūpintis vaiku.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismo išvada ieškinį tenkinti iš dalies yra visiškai teisėta, atitinka šį klausimą reglamentuojančių teisės normų turinį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2005-05-11 – Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 – Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 – Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 3.201 str. pagrindu nusprendė padidinti priteisto išlaikymo N. G. dydį iki 275 Lt kas mėnesį, nes byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad po 1999-07-09 teismo sprendimu priteisto išlaikymo apelianto sūnaus būtini poreikiai padidėjo dėl jo amžiaus, sveikatos sutrikimų, ekonominių laikmečio pokyčių. Ieškovė pagrindė, kokiems poreikiams tenkinti reikia prašomo dydžio išlaidų (mokymosi, bendro ugdymo, maisto, drabužių ir pan.), ir tai atitinka protingumo kriterijus. 125 Lt, kuriuos sutinka mokėti atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, aiškiai neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, tai neproporcinga tėvų turtinei padėčiai ir neužtikrina būtinų sąlygų vaikui vystytis. Išlaikymui skiriamos lėšos turi užtikrinti būtinų maisto, drabužių, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, higienos reikmenų įgijimą, užtikrinti būsto ir jo išlaikymo išlaidų apmokėjimą. Turi būti įvertinama ir tai, kad sūnaus poreikiai kasmet didėja ir didės tiek dėl išaugančio pragyvenimo lygio, tiek dėl jo amžiaus. Nors atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir kitas aplinkybes, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė tik mažiau kaip pusę sumos, reikalingos vaiko išlaikymui (275 Lt). Apeliantui sutinkant mokėti tik po 125 Lt per mėnesį, sūnaus motina J. G. turėtų prisiimti gerokai didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų. Apeliantas, teigdamas, kad sūnaus motinos turtinė padėtis žymiai geresnė nei jo, kuri dirba užsienyje ir gauna kur kas didesnį darbo užmokestį, įrodymais nepagrindė. Teismas, nustatydamas konkretaus išlaikymo dydį iš kiekvieno iš vaiko tėvų, vertino atsakovo ir nepilnamečio motinos šeimos sudėtį, jų gaunamas pajamas, turtinę padėtį, o taip pat ir būtent tai, jog atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus.

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas be pagrindo pakeitė išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos (2009-03-26). CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsakovas sūnumi nesirūpina, su juo nebendrauja, visiškai juo nesidomi. Išlaikymo sūnui įsiskolinimas didėja. Bylos duomenimis išlaikymo sūnui N. įsiskolinimas jau 2005-09-01 sudarė 10 498 Lt, todėl apelianto argumentai apie dvigubą išlaikymo išieškojimą atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi, apylinkės teismo sprendimu padaryta išvada apie atsakovo teiktino išlaikymo dydį atitinka bylos metu buvusią situaciją. Išlaikymo dydį sumažinti iki 125 Lt, kaip to pageidauja apeliantas, būtų neteisinga ir nesąžininga tiek trečiojo asmens J. G. (N. G. motinos), tiek nepilnamečio N. G. atžvilgiu. Kolegija sprendžia, kad priteista iš atsakovo kas mėnesį mokama periodinė išmoka po 275 Lt atitinka sūnaus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), interesus ir nepažeidžia atsakovo, kaip išlaikančio dar du nepilnamečius vaikus, tėvo teisių bei interesų. Dėl šių aplinkybių, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jų reguliarumą, išlaikomų asmenų skaičių ir pagrįstai iš atsakovo priteisė sūnaus N. G. išlaikymui po 275 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-26 iki jo pilnametystės. Tai atitinka CK 1.5 str. nuostatas. Įrodymų ir aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 320 str.). Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme advokatė neatstovavo. Todėl ieškovei apeliacinės instancijos teisme už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.2)-SP3-0562T 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro ne 220 Lt (b. l. 114-115), bet 100 Lt ( už apeliacinio skundo parengimą). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos išlaidos – 222 Lt (220 Lt + 2 Lt komisinis mokestis) už teisinę pagalbą (b. l. 112, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str.), teismo turėtos išlaidos – 5,80 Lt, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) bei 100 Lt išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą (b. l. 115, CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 222,00 Lt (du šimtus dvidešimt du litus) teisinės pagalbos išlaidų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 105,80 Lt (vieną šimtą penkis litus 80 centų) išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė