- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1970-1142/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00427-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Pareiškėjas
- V. S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. S., V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. S. S. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nurodė, kad pareiškėja V. S. S. ir P. S. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu vaikų nesusilaukė. (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis P. S.. Sutuoktiniams P. S. ir pareiškėjai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio P. S. mirties pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, jai nebuvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į dalį turto. Mirusiojo P. S. antros eilės įpėdiniai, t. y. jo tėvai, yra mirę. Taip pat yra miręs jo brolis T. S., kuris vaikų neturėjo. Likę ketvirtos eilės įpėdiniai yra mirusiojo P. S. brolis D. S. bei sesuo V. P. Tačiau jie taip pat į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldėjimo byla po P. S. mirties notaro biure užvesta nebuvo. Pareiškėja žinojo, jog po jos sutuoktinio mirties liko žemės sklypas, tačiau paveldėjimo procedūrų nepradėjo, nes manė, kad jei Nekilnojamojo turto registre turtas yra registruotas jos vardu ir tokiu atveju turtas jai ir priklauso nuosavybės teise. Ji nežinojo, kad reikia kreiptis dėl paveldėjimo, suprato, kad po sutuoktinio P. S. mirties niekas daugiau teisių į nekilnojamąjį turtą neturi, o turtą ji faktiškai valdo iki šiol. Pareiškėja priėmė sutuoktinio P. S. palikimą faktiniu valdymu – moka žemės mokesčius, prižiūri žemės sklypą ir jį valdo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. S. ir V. P. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, bylą prašo nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. S. S. ir P. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 20. Sutuoktiniai santuokos metu vaikų nesusilaukė. 1992-12-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-402, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis P. S. (duomenys neskelbtini) mirė (mirties liudijimas išduotas 2022-06-12 akto įrašo Nr.94). Po sutuoktinio P. S. mirties pareiškėja V. S. S. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, jai nebuvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Kitų mirusiojo P. S. įpėdinių nėra. Likę ketvirtos eilės įpėdiniai yra mirusiojo P. S. brolis D. S. bei sesuo V. P. pretenzijų dėl šio turto neturi, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. 2022-05-05 Kretingos rajono trečiojo notaro biuro liudijimo, notarinio registro Nr. 2714, duomenimis, paveldėjimo byla po pareiškėjos sutuoktinio P. S. mirties notaro biure užvesta nebuvo. Pareiškėja tvirtina, kad po sutuoktinio P. S. mirties valdė jam priklausiusią turto dalį, prižiūrėjo žemės sklypą, mokėjo mokesčius, ir visą likusį turtą valdė ir naudojo kaip savo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
V. S. S. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo sutuoktinio P. S. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. V. S. S. po sutuoktinio mirties faktiškai valdė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, rūpinosi žemės sklypu, mokėjo visus mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji po sutuoktinio mirties valdė ir prižiūrėjo jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir perėmė kitus asmeninius sutuoktinio daiktus, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad V. S. S., faktiškai pradėdama valdyti turtą po sutuoktinio P. S. mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. S. po sutuoktinio P. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja V. S. S. teikdama pareiškimą sumokėjo 94,00 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjai permokėjus žyminį mokestį, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis, kurią sudaro 47,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.
Grąžinti pareiškėjai V. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) permokėtus 47,00 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio (2022 m. gegužės 12 d. mokesčių kvitu įmokėta suma 94,00 Eur), grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.