Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-80-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
AN2-80-238/2018
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00327-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-80-238/2018
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00327-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.3.3; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria A. J. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 5 d. nutarimo panaikinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2017 m. rugsėjo 5 d. pranešimu kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatą nurodydamas, kad betoniniu keliu, einančiu pro jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nuolat važiuoja sunkiasvorė žemės ūkio technika, kuri teršia ir gadina betoninę kelio dangą. Nurodo, kad į laukus galima patekti ir kitu keliu, nedarant nusižengimų, t. y. neteršiant kelio dangos ir jos nelaužant dėl per didelės transporto priemonių masės. Pranešime prašė išaiškinti pažeidėjus ir nubausti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnį.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. spalio 5 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi tyrimo metu nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti ūkininkų atsakomybės klausimą, kadangi nėra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Šį nutarimą A. J. apskundė apylinkės teismui.Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi A. J. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 5 d. nutarimo panaikinimo netenkintas. Teismas konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, jog būtent pranešime policijai įvardintos žemės ūkio technikos savininkai buvo ir yra atsakingi už dešimtmečiais eksploatuoto kelio betoninės dangos techninę ir švaros būklę.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) A. J. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir jo skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 5 d. nutarimo tenkinti.Skunde nurodo, kad teismo teigimu, S. Z., J. S. ir A. K. paaiškinimai, kurių turinys iš esmės analogiškas šių asmenų, apklaustų teisme kaip liudytojų, parodymams, jog jų naudojama žemės ūkio technika nurodyto kelio neteršė ir negadino. Su šiais teismo argumentais sutikti negalima todėl, kad minėtų asmenų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi ir prieš save paaiškinimų nedavė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėti asmenys pripažino, kad ginčo keliu važinėja jiems priklausanti sunkiasvorė technika. Taip pat S. Z. pripažino, kad gavusi policijos pareigūnų pastabas, vieną kartą ginčo kelią valė, vadinasi, kelias buvo teršiamas. Taip pat nei vienas negalėjo tiksliai nurodyti nei kelio ilgio, nei kelio pločio, davė skirtingus paaiškinimus. J. S. nurodė, kad ginčo kelias yra platus, tinkamas pravažiuoti didelių gabaritų technikai ir yra 8 metrų pločio, o S. Z. davė paaiškinimus, kad kelias siauras, galimai 4 metrų. Kaip paaiškėjo iš Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto, (duomenys neskelbtini) kaimo bendras kelio ilgis yra 1264 m, kietos (betonuotos) kelio dangos ilgis 200 m, o plotis 4 m, t. y. būtent ta atkarpa, dėl kurios ir kilęs ginčas. Minėti asmenys teismo posėdžio metu pripažino tą aplinkybę, kad gali patekti prie savo valdomų žemės sklypų ir kitu keliu, tačiau nurodė, kad neva tas kelias yra netinkamas jų sunkiasvorei technikai pravažiuoti, todėl savo ūkio technika važiuoja kietos dangos ginčo keliu. Konkrečių aplinkybių, kodėl negali naudotis kitu keliu, kuris, be kita ko, užfiksuotas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 9/17, nepateikė. Iš antstolio fiksuotų faktinių aplinkybių matyti, kad nebetonuoto kelio vakarų kryptimi buvo provėžos, o tai patvirtina aplinkybę, kad ir kitu keliu važinėja sunkiasvorė technika ir kad minėti ūkininkai gali naudotis kitu, o ne ginčo keliu. S. Z., J. S. ir A. K. nurodė, kad neva kelio neteršia ir negadina, tačiau tai vertintina kritiškai, kadangi akivaizdu, jog dėl nuolat važinėjančios sunkiasvorės technikos kelias yra teršiamas gruntu bei nuolat gadinama kieta kelio danga. Pareiškėjas mano, kad S. Z., J. S. ir A. K. paaiškinimai buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys logikos dėsniams, vertintini kritiškai ir kaip gynybinė pozicija. Teismas priėmė ginčijamą nutartį vadovaudamasis praktiškai vien minėtų asmenų duotais paaiškinimais, A. J. duotus paaiškinimus vertino kritiškai, jais nesirėmė.Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis R. M. 2017 m. spalio 5 d. tarnybiniu pranešimu, nurodė, kad apklausti žemės ūkio technikos savininkai kategoriškai paneigė gadinantys ir teršiantys kelio dangą – jie pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog jie šį kelią prižiūri ir valo. Tačiau teismo posėdžio metu ūkininkai nepatvirtino, kad kelią valo, jie nemato pareigos valyti kelio, nes neva jo neteršia. Iš ūkininkų pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės konstatuoti, kad jose užfiksuotas būtent kelio valymas. S. Z. paaiškino, kad tik vieną kartą valė kelią, kuomet gavo pastabų iš policijos pareigūnų. Nesuprantama, kuo remdamasis teismas laikė, jog kelias yra tvarkingas, kai byloje esančios fotonuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad kelias yra užterštas gruntu.Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iš S. Z., J. S. ir A. K. parodymų nustatyta, kad jie konfliktuoja su A. J., kuris reiškia nuolatines pretenzijas dėl ūkininkų žemės ūkio technikos judėjimo (duomenys neskelbtini) kaimo keliu šalia A. J. įsigytos sodybos. Atkreiptinas teismo dėmesys, kodėl viena iš priežasčių dėl ko A. J. įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, buvo tai, kad šalia jo sodybos einanti kieta kelio danga suteikia jam galimybę patogiai patekti į jo valdomą teritoriją. Kelias įsigyjant sodybą buvo tvarkingas ir švarus, tačiau vėliau buvo pradėtas teršti nuolat važinėjančios sunkiasvorės ūkio technikos, nuo kurios ratų ant kelio pradėjo formuotis grunto sluoksnis. Dėl šių aplinkybių A. J. kreipėsi į ūkininkų vairuotojus, kurie vairuoja techniką, tačiau šie nurodė, kad jiems liepia šiuo keliu važiuoti būtent transporto priemonių savininkai. Pareiškėjo prašymai nevažinėti ginčo keliu arba jį valyti nebuvo išgirsti. A. J. kreipėsi ir į (duomenys neskelbtini) seniūniją, tačiau seniūnas nesiėmė jokių veiksmų, kad konfliktas tarp ūkininkų ir pareiškėjo būtų išspręstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad seniūnas A. B., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, negalėjo nuosekliai paaiškinti, ar buvo atvykęs į ginčo vietą, ar ne, ir kiek kartų. Pradžioje nurodė, kad buvo atvykęs vieną kartą, vėliau nurodė, kad kelis kartus. Pats seniūnas patvirtino tą aplinkybę, kad ūkininkai neturi teisės teršti kelio, taip pat patvirtino, kad ginčo kelias yra kaimo kelias, turintis numerį ir yra prižiūrimas seniūnijos. Taip pat seniūnas patvirtino aplinkybę, kad ūkininkai gali važiuoti ir kitu keliu, ir nurodė, kad ten labai šlapia. Tačiau pareiškėjas laikosi pozicijos, kad sunkiasvorei technikai važiuoti netrukdo ta aplinkybė, kad kelias yra šlapias.Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo bendro naudojimo vietinės reikšmės kelyje nėra jokio draudimo ar apribojimo žemės ūkio transporto priemonėms važiuoti. Nepaisant to, kad nėra draudimo, nėra transporto priemonių svorį ribojančių ženklų, teisės aktai aiškiai nustato atsakomybę už kelio dangos teršimą, o kelio danga yra asfaltas, betonas, žvyras, skalda ir kt. – bet koks paviršius, kuriam panaudotos papildomos medžiagos kelio formavimui. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktu 2017 m. spalio 26 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 9/17, kadangi remiantis juo galima matyti, kad ginčo kelias yra užterštas gruntu, taip pat šiuo protokolu patvirtinama, kad yra kitas kelias, kuriuo gali pravažiuoti ūkininkai.Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde A. J. nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimu, prašo jo skundą dėl nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos tenkinti, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino A. J. skundo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 5 d. nutarimo. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutartyje išdėstytų aplinkybių visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).ANK 459 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui keliuose sudarymas, kelio dangos užteršimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.Apeliaciniame skunde A. J. teigia, jog dėl nuolat važinėjančios sunkiasvorės technikos, priklausančios S. Z., J. S. ir A. K., kelias yra teršiamas gruntu bei nuolat gadinama kieta kelio danga. Tačiau, kaip matyti iš Šalių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. spalio 5 d. rašto Nr. D4-56, A. J. minimas kelias nebuvo jokiais būdais sugadintas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kelio būklė nėra pakitusi nuo 1995 m., danga yra betoninė, kai kur sulūžusi, svorį ribojančių ženklų nėra (b. l. 17). Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. M. 2017 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime konstatuota, kad nuvykus patikrinti kelią, apie kurį kalba pranešėjas (A. J.), jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, kelias tvarkingas, jo sankasa neapgadinta. Svorį ribojančių ženklų nėra, dėl važiuojančios sunkiasvorės technikos ar kelio būklės seniūnija pretenzijų neturi (b. l. 18). Nors S. Z., J. S. ir A. K. pripažino, kad minėtu keliu važinėja jiems priklausanti sunkiasvorė žemės ūkio technika, tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad dėl šios aplinkybės pareiškėjo nurodomas kelias yra gadinamas ar teršiamas. Vien tai, kad S. Z. paaiškino, kad vieną kartą valė kelią, nepatvirtina fakto, kad šis kelias buvo užterštas būtent dėl jai priklausančios žemės ūkio technikos. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktu 2017 m. spalio 26 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 9/17, kadangi remiantis juo galima matyti, kad ginčo kelias yra užterštas gruntu, taip pat šiuo protokolu patvirtinama, kad yra kitas kelias, kuriuo gali pravažiuoti ūkininkai. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad antstolis pavedimą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo pradėjo vykdyti tik 2017 m. spalio 18 d. 13.30 val. ir baigė 2017 m. spalio 18 d. 14.10 val., kai teisme nagrinėjamas skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Taigi, visos antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės yra iš vėlesnio laikotarpio nei laikotarpis, kai buvo renkama medžiaga bei priimtas nutarimas, todėl nagrinėjamo skundo atžvilgiu neaktualios. Apeliantas teigia, kad asmenys, kurių atžvilgiu jis siekia pradėti administracinio nusižengimo teiseną, gali sunkiasvore žemės ūkio technika važinėti kitu keliu. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju nėra nustatyta jokių apribojimų ar draudimų sunkiasvore technika važiuoti ir keliu, esančiu (duomenys neskelbtini).Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Nagrinėjamuoju atveju nenustačius, kad A. J. nurodomas kelias, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. rugsėjo 5 d. pateikto pranešimo apie daromus administracinius nusižengimus buvo gadinamas ir teršiamas S. Z., J. S. ir A. K., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2017 m. spalio 5 d. nutarimu pagrįstai nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė