- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2-2752-734/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34505-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- M. Z.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. Z. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. Z. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – ir PSDF) padarytą 31 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. liepos 13 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 31 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017 m. birželio 30 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu 2017 m. liepos mėnesį, sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. liepos mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovui buvo siųstas 2019 m. rugsėjo 17 d. raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovui M. Z. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Todėl procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pranešimas paliktas 2019 m. gruodžio 28 d. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. liepos 13 d. atsakovui VšĮ Šeškinės poliklinikoje buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 31 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017 m. birželio 30 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu 2017 m. liepos mėnesį, sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. liepos mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovui buvo siųstas 2019 m. rugsėjo 17 d. raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (31 Eur) atlyginimo. Duomenų, kad atsakovas būtų padengęs šią žalą ieškovui, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių dėl padarytos žalos ir jos dydžio neginčijo.
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–13 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala nuostoliais taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo.
Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jam 2017 m. liepos 13 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 d. numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 31 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, todėl 31 Eur padarytos žalos suma priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai.
Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 31 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 5,37 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieno euro) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (31 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį išlaidų ir 5,37 Eur (penkis eurus ir 37 ct) pašto išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.