- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- A-1440-502/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00010-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui V. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. S. (toliau – ir Užsienietis) Centre 3 mėnesiams.
2. Užsienietis su teikimu nesutiko. Nurodė pripažįstantis savo kaltę, teigė, kad prioritetą netinkamai suteikė asmeninių reikalų, o ne dokumentų tvarkymui. Užsieniečio gyvenamojoje vietoje Lietuvoje kilo gaisras, jis kreipėsi į kompetentingą instituciją, prašydamas jam duoti daugiau laiko, nurodė kontaktinius duomenis, tačiau ne savo, t. y. pateikė elektroninį paštą draugės sesers, taip pat tuo metu pasikeitė ir jo telefono numeris. Vėliau Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) buvo nurodęs savo merginos elektroninį paštą, į kurį buvo atsiųsta jam nežinoma informacija. Užsienietis teigė, kad Vilniuje turi draugę, kuriai padeda finansiškai ir yra jai reikalingas, taip pat turi draugų, gali susirasti oficialų darbą, nes šiuo metu dirba neoficialiai, turi galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Dėl nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nurodė, kad jam reikėjo išgyventi, nes draugė turi du vaikus, o jis oficialiai dirbti negali. Užsienietis ieškojo darbo, bet niekas nenorėjo jo priimti, todėl neturėjo kito pasirinkimo. Užsieniečiui nebuvo žinoma apie Migracijos departamento priimtą sprendimą, be to, 2023 m. birželio 20 d. jis buvo atvykęs dėl paso, tačiau apie aktualias aplinkybes nebuvo informuotas, todėl pagrįstai manė, kad, kai pasibaigs kortelė, jam bus paaiškinta tolimesnė veiksmų eiga. Pagrindiniu prioritetu Užsienietis laiko darbą. Prašė neišsiųsti jo į kilmės šalį, joje nebuvo dvejus metus, negrįžo net ir kai mirė tėvas ir dėdė, kadangi turi atlikti karinę tarnybą, o prieš tai buvo ieškomas dėl dalyvavimo protesto akcijose. Prašė leisti likti (duomenys neskelbtini), kur susitvarkys visus dokumentus, netaikant sulaikymo.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino ir sulaikė Užsienietį Centre trims mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties.
4. Teismas nustatė šias aktualias aplinkybes:
4.1. Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m., neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną su tikslu pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo pateikęs prieglobsčio prašymą ir įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.
4.2. Migracijos departamentas, 2022 m. kovo 17 d. išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, priėmė sprendimą Nr. 22S10103 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu Užsieniečio skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi patenkino Užsieniečio apeliacinį skundą, panaikino Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 22S157382 ir įpareigojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
4.3. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 23S92642 nutraukė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
5. Teismas nurodė, kad Užsienietis nuo 2023 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi 2023 m. birželio 20 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S92642 buvo nutrauktas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Užsienietis 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 900 Eur dydžio bauda (Užsienietis 2024 m. vasario 12 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir viršydamas nustatytą 50 km/h greitį). Dėl šių aplinkybių VSAT yra pripažinęs, kad Užsieniečio atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei.
6. Teismo vertinimu, Užsieniečio nesulaikius, jis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra neteisėtas, jis prarado prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo buvimas Lietuvos Respublikoje vertintinas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei, jis nebendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Įstatymo 114 straipsniu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą, Teikimą tenkinti iš dalies ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Užsienietis apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Užsienietis pažymi, kad šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, todėl teismas nepagrįstai pritaikė labiausiai jo laisvę varžančią priemonę – sulaikymą.
8.2. Teismo sprendime klausimų dėl Užsieniečio tapatybės nustatymo nebuvo keliama, tačiau, siekdamas patvirtinti savo bendradarbiavimą, Užsienietis teikia savo paso kopiją. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis Lietuvoje buvo neteisėtai, tačiau byloje nėra duomenų, jog asmuo būtų bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y., tikimybė, kad Užsienietis bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepagrįsta jo aktyviais veiksmais praeityje. Kaip nurodė ir teismo posėdžio metu, Užsienietis prašo neišsiųsti jo į kilmės valstybę, joje nebuvo dvejus metus, negrįžo net ir kai mirė jo tėvas ir dėdė, kadangi turi atlikti karinę tarnybą, o prieš tai buvo paieškomas dėl dalyvavimo protesto akcijose. Taip pat Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad turi socialinių ryšių Lietuvoje (turi draugę) ir gyvenamąją vietą, t. y., priešingai, nei konstatuota teismo sprendime. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų taikymas, nenustačius jo nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis pagrindžiančių aplinkybių, pripažintina nebūtina ir neproporcinga priemone Įstatymu siekiamiems tikslams (prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui priimti). Taip pat byloje nėra pagrindų ir įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą poreikį riboti asmens laisvę tam, kad būtų užtikrinta galimybė institucijoms priimti ir vykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį (sprendimo dėl asmens išsiuntimo nėra priimta, jo prieglobsčio byla vis dar nagrinėjama).
8.3. Įvertinus tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, turi socialinių ryšių ir gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nebuvo iš Lietuvos išvykęs nuo kreipimosi dėl prieglobsčio suteikimo dienos, Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, leidžiant gyventi jo pasirinktoje vietoje (nuomojame būste).
Atsiliepimas
9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Centras pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą ir pažymi, kad Užsieniečiui nėra pagrindo taikyti švelnesnės kontrolės priemonės, kadangi byloje yra pakankamai Užsieniečio nebendradarbiavimo duomenų (Užsienietis, būdamas Lietuvoje, turėdamas prieglobsčio prašytojo statusą, padarė apysunkį nusikaltimą, po priimto nuosprendžio nesikreipė dėl savo teisinės padėties). Teismas sprendime konstatavo, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei. Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis, o jo padarytas nusikaltimas ir paskesnis elgesys (administracinis pažeidimas) patvirtina, kad jo pateiktas prieglobsčio prašymas nesusijęs su tikslu laikytis įstatymų bei pagarba visuomenei. Užsienietis nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, skyrus minėtą priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti, ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro Teikimą bei sulaikė Užsienietį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2024 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau, iki bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sulaikyti Užsienietį, kadangi, jo nesulaikius, jis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
13. Užsienietis apeliaciniame skunde, akcentuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų siekęs neteisėtai išvykti iš Lietuvos, kad turi socialinių ryšių ir gyvenamąją vietą Lietuvoje, teigia, jog yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
15. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.).
16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 104¹⁹ straipsnio 2¹ dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.
17. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).
18. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; ir kt.).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 24S63256 (t. y. po skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimo priėmimo) atnaujino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, taigi, pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo taip pat pridėjo paso nuotrauką bei gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
20. Šiuo individualiu atveju įvertinusi byloje naujų, teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad Užsieniečio tapatybė galutinai nustatyta, Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl jo prašymo, byloje nėra duomenų, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą Užsieniečio griežčiausiam judėjimo laisvės suvaržymui, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Įvertinusi individualią Užsieniečio situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.